dalia matukienė

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Kone viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslo sričių – maitinimo įstaigos. Joms šiuo metu leidžiama teikti tik maisto išsinešti paslaugą. Tačiau verslininkai jau šaukiasi pagalbos iš paskutiniųjų – toks darbas labiau padeda nepamiršti, kaip rankoje laikyti peilį, o ne užsidirbti. Spėjama, kad jei netrukus nebus atlaisvinta maitinimo įstaigų veikla, rytojaus sulauks toli gražu ne visi.

Vyriausybės sprendimas nuo kitos savaitės leisti atsidaryti atskirą įėjimą turinčioms ne maisto prekių parduotuvėms yra atsargus, bet reikalingas žingsnis, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Ji abejoja, ar apskritai buvo tikslinga riboti smulkaus verslo veiklą.  „Vertinu pakankamai teigiamai, ir manau, kad geriau žengti žingsnį, negu jo nežengti.

Leidimo atnaujinti veiklą iš Vyriausybės kol kas nesulaukę verslininkai žada kreiptis į teismą, sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Tuo pat metu ji užsimena turinti viltį, jog Vyriausybė priims sprendimus, dėl kurių kreiptis į teismą nereikėtų.  „Visas verslas yra pasirengęs, viską susipirkę.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.

Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar nereikėtų nustatyti minimalią algą atitinkamai pagal regioną.

Jaunuolius į provinciją, o emigrantus į Lietuvą valdžia planuoja vilioti kompensacijomis. Pirmų namų ieškančios jaunos šeimos, jau kitų metų vasarą gali tikėtis 15 procentų siekiančios kompensacijos už būsto paskolą. Tiek verslininkai, tiek ir jaunuoliai netiki, kad ši parama bus reikšminga. Naujausia moksleivių apklausa rodo, jog daugiau nei pusę apklaustųjų ruošiasi emigracijai.

Prieš pusantrų metų 28-rių kompiuterinės lingvistikos ir informacinių technologijų specialistė Ieva Guzė, išgirdusi, kad jauni žmonės, norintys pradėti savo verslą, gali gauti lengvatinę paskolą, nusprendė atidėti mokslininkės karjerą ir internete įkūrė drabužių išparduotuvę. „Pradėjau nuo didesnių dydžių drabužių, nes pati nešioju didesnio dydžio drabužius. Bet mano, jaunos moters, stilius skiriasi nuo vyresnio amžiaus Lietuvos moterų, o didelių dydžių drabužių dažniausiai reikia joms.