dalia grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Prancūzijos vadovą Francois Hollande'ą nacionalinės šventės – Bastilijos dienos – proga. „Jau daugelį metų Lietuvą ir Prancūziją sieja draugiški ir glaudūs ryšiai visose be išimties politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo srityse.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius atidarė pirmąkart Lietuvoje vykstantį Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimą. Prienų rajone iki sekmadienio truksiančiame susitikime laukiama daugiau nei trijų 3 tūkstančių dalyvių. Į iškilmingą pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo atidarymo ceremoniją penktadienį atvyko aukščiausi šalies vadovai. Festivalio globėja prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino iš daugiau nei 30 pasaulio šalių susirinkusius lietuvius.

Ketvirtadienį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šventė sukaktį – suėjo lygiai treji metai nuo tos dienos, kai ji pradėjo dirbti prezidentūroje. Ta proga prezidentė visuomenei per žurnalistus pristatė, ką nuveikė per trečiuosius savo prezidentavimo metus. Vardijo tik gerus darbus, mat klaidų, prezidentės žodžiais, ji nedarė, nors politologai mano visiškai kitaip.

Ketvirtadienį sukanka treji metai, kai Dalia Grybauskaitė inauguruota šalies Prezidente. Kokie buvo pastarieji metai, žvelgiant iš Daukanto aikštės, ir kokie svarbiausi darbai laukia ateinančiais? Liepos 12 dieną 12 val. D. Grybauskaitė rengia spaudos konferenciją, kurią tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija ir Lietuvos radijas. Trečiųjų inauguracijos metinių išvakarėse D. Grybauskaitė davė išskirtinį interviu Lietuvos televizijai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę Bulgarijos sostinėje Sofijoje šiuolaikinės penkiakovės Europos čempionate laimėjus aukso medalį. „Džiugina tai, kad šią pergalę Jūs pasiekėte Valstybės dieną, suteikdama visiems Lietuvos žmonėms dar vieną galimybę didžiuotis savo šalimi. Ačiū, kad garsinate Lietuvos vardą pasaulyje“, – šalies vadovės sveikinimas cituojamas Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio spaudai dydį į ankstesnį, taikytą dar prieš 2008 m. gruodį parengtą mokesčių reformą, leidėjai didelio ekonominio poveikio nepajus, užtat Seimo sprendimas yra reikšmingas politiškai. Taip mano Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, pabrėžianti išskirtinį spaudos vaidmenį šalies raidai. Pati inicijavusi PVM spaudai sumažinimą iki 9 proc.

Prognozuodama galimą antrą krizės bangą, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva jai yra gerai pasirengusi. Šiam teiginiui norėčiau paprieštarauti, nes gerai žinau, kad antros krizės bangos akivaizdoje mūsų valstybė yra kaip niekada silpna. Vienintelis dalykas, su kuriuo galima sutikti, yra tai, kad Vyriausybė dėjo pastangas mažinti išlaidas, tačiau reikia pripažinti — tai ji darė gana neefektyviai. Šiems savo žodžiams pagrįsti pateiksiu kelis faktus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės prašymą ir Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretą, kuriuo teisėja iš pareigų atleidžiama savo noru. Dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei paskambino Turkijos Respublikos Prezidentas Abdujlah Gulas ir apgailestaudamas pranešė, jog dėl sveikatos priežasčių atidedamas liepos 4 d. suplanuotas oficialus vizitas į Lietuvą. Lietuvos vadovė palinkėjo Turkijos prezidentui sveikatos ir pasiūlė nukelti vizitą į jam patogų laiką. Abiejų valstybių vadovai sutarė toliau stiprinti glaudų dvišalį bendradarbiavimą, ypač ekonomikos ir investicijų srityse.

Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir įteisino lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spaudai, viešajam transportui ir 5 proc. PVM tarifą neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Penktadienį už šalies vadovės grąžintas pakartotinai svarstyti Seimui PVM įstatymo pataisas balsavo tik 23 Seimo nariai, 73 Seimo nariai parėmė Seimo anksčiau priimtas PVM įstatymo pataisas, 6 parlamentarai susilaikė.

Lietuvai, priešingai nei euro zonos šalims, dar nereikia bankų priežiūros instrumentų, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje euro zonos valstybės sugebėjo susitarti dėl bankinės sistemos priežiūros ir siekdamos atskaitomybės pasirašys memorandumus. Penktadienio rytą žurnalistams D. Grybauskaitė sakė, kad iki beveik 5 val.

ES Europos vadovų tarybos susitikimas Briuselyje birželio 28-29 vadinamas istoriniu, tačiau lieka įspūdis, kad išties istoriniai sprendimai nustumti į netolimą ateitį, kada vykstant rimtiems sukrėtimams juos priims skubos tvarka. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Lietuva yra pasirengusi sutikti dar vieną ekonominės krizės bangą, tačiau, apie kainą, kurią Europos valstybės turėtų sumokėti už euro zonos išsaugojimą, mūsų šalyje beveik nediskutuojama.

Baltijos šalių lyderiai penktadienio rytą dėl nelygių Europos Sąjungos (ES) valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygų ir ypač tiesioginių išmokų žemdirbiams Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso. Susitikime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Premjeras Valdis Dombrovskis ir Estijos Vyriausybės vadovas Andrusas Ansipas.

Gerbiama Prezidente, Jūsų pasisakymas apie tai, kad Darbo partijai norint formuoti Vyriausybę, ji neturėtų vilkinti savo bylos, nesuteikia garbės nei demokratijai, nei pačiai prezidento institucijai, nebent tik neišprususiems gerbėjams, kurie nesupranta demokratijos sąvokos ir puoselėja autoritarinį režimą. Tad noriu Jums priminti, kad demokratinėje valstybėje tik tauta per rinkimus turi spręsti, kas valdys šalį. Tai įrašyta Konstitucijoje, tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.

Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei pateikus prašymą atleisti ją iš pareigų, tam pritarė ir Teisėjų taryba. Penktadienį šį klausimą svarstę tarybos nariai balsavo 15  „už“  ir  2 – „prieš“. N. Venckienė prašė būti atleidžiama nuo pirmadienio, tad gavusi Teisėjų tarybos pritarimą prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretą greičiausiai pasirašys dar penktadienį, rašo Delfi.lt.

Patriotinių idėjų generatorė, Lietuvos televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė artėjančią Valstybės dieną kviečia prisiminti ryškiausias Lietuvos moteris, kurių vaidmuo valstybės istorijoje atskleidžia ištisus periodus. Liepos 6-ąją 13.30 val.per Lietuvos televiziją – jos filmo „Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ premjera. „Prancūzai turi posaki cherchez la femme, bet jis galioja visoms tautoms ir lietuviams, žinoma, taip pat.

Gavusi Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės prašymą atleisti iš pareigų savo noru, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjos atleidimo iš pareigų. Teisėja Neringa Venckienė pateikė prašymą atleisti iš pareigų savo noru nuo 2012 metų liepos 2 dienos. Balsas.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Šiandien Seimas priėmė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Iš 124 balsavusių Seimo narių, 99  buvo už, šeši prieš, o 19 susilaikė. Projekte apibrėžta, kad periodiniams leidiniams bus taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Šios įstatymo pataisos palengvins spaudos leidybos sąlygas, sumažinus apmokestinimą, sumažės ir galutinės leidinių kainos vartotojams. Šią lengvatą spaudai inicijavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pabrėždama, kad gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms, Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą. Šalies vadovės teigimu, šios įstatymų pataisos apsunkina mėgėjiškos žvejybos galimybes, neužtikrina tinkamos žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką. „Žuvys ir kiti gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Įstatymai turi ginti žmones nuo savivalės, o ne ją įteisinti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė užuojautą dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, iškilaus Lietuvos dailininko, legendinio tapytojo ir legendinės asmenybės – Augustino Savicko – mirties. Prezidentė: A.Savicko kūriniai spinduliuoja Tėvynės meilę, šilumą ir tautiškumą „Netekome iškilaus menininko, lietuvių tapybos patriarcho, kurio kūryba šiuolaikinėje mūsų dailėje paliko žymų pėdsaką.

Prieš dvejus metus Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva buvo parengtos ir Seimo patvirtintos Lietuvos kultūros politikos gairės. Šiandien Prezidentūroje surengta diskusija „Kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimas: pokyčiai ir perspektyvos“, kurioje aptarta per dvejus metus padaryta pažanga bei tolimesni planai. Susitikime dalyvavo kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijų bei kultūros, meno ir akademinės bendruomenės atstovai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais Seimui teikia ratifikuoti tris tarptautines sutartis - Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo ir Kartachenos biosaugos protokolo papildomą Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolą dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo.

Kalėti iki gyvos galvos nuteisto Algimanto Vertelkos (g. 1961 m.) „bandito žvaigždės valanda“ buvo Mažeikių naftininkų nužudymas. O štai tokio pat likimo Audrius Andrušaitis (g. 1968 m.) savo šaltakraujiškumą pademonstravo sušaudant Panevėžio pareigūnus. Nužudymo versijos Po mažeikiečių Kiesų ir Galmino nužudymo jau prasidėjus areštams, likę laisvėje Tulpiniai, nors ir persekiojami policijos, ir toliau žudė dažnai įsivaizduojamus savo priešus.

Šiandien Seime Kovo 11-osios salėje vyksta iškilmingas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos minėjimas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad šios dvi dienos pažymėtos valstybės ir artimųjų netektimis, kančiomis, skausmu ir mirtimis. „Šios dienos lėmė Lietuvos valstybės ir daugelio žmonių likimus“, – sakė ji. Minėjimas buvo pradėtas giedant Lietuvos Respublikos himną.

Su valstybiniu vizitu Latvijoje viešinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu apsilankė Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje. „Labai svarbu sukurti realiai funkcionuojančią Baltijos šalių dujų rinką, kad mūsų žmonės mokėtų konkurencines, o ne monopolininko diktuojamas kainas. Tam būtina ieškoti naujų dujų tiekėjų, panaudoti suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje ir Inčukalnio saugyklą, kuri galėtų tapti regioniniu dujų banku“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjui užsienio politikos klausimais Dariui Semaškai ir ministro pirmininko tarnybos kancleriui Deividui Matulioniui siūlomi ambasadorių portai. Jų kandidatūros trečiadienį svarstomos Seimo Užsienio reikalų komitete. D. Matulionis ambasadoriumi turėtų būti paskirtas Vokietijoje, D. Semaška – Nyderlanduose, rašo Delfi.lt.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Konstitucija įpareigoja, Prezidentė perskaito. Kai kas kažką supranta. „Kažką“ reiškia nežinia ką. Politiniai tekstai kaip ir poezija gali būti daugiaprasmiai. Netgi beprasmiai. Sovietmečiu komunistų partijos suvažiavimai būdavo svarbūs įvykiai. Ne vienas „homo sovieticus“ įdėmiai klausydavo partijos vadų pranešimų – ne todėl, kad labai įdomu, o todėl, kad prireikdavo citatoms. Tačiau ūkio ir visuomenės raidos atžvilgiu tie kalbėjimai būdavo gana beprasmiai.

Pasvaidė akmenėlių tiek į kairę, tiek į dešinę, bet ir jie nebuvo itin kampuoti. Taip prezidentės Dalios Grybauskaitės vakar Seime perskaitytą metinį pranešimą įvertino partijų atstovai. „Pranešimas buvo puikus.“ Taip D.Grybauskaitei nusilenkė opozicinių partijų lyderiai, kurie po rinkimų tikisi jos paramos formuojant naują Vyriausybę.

Opozicinių partijų atstovai pasidalino savo nuomone apie prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius šį pranešimą įvertino teigiamai dėl to, kad buvo kalbama apie ekonominius, socialinius ir teisinius dalykus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį skaitydama jau trečiąjį savo metinį pranešimą, priešingai nei ankstesniais metais, bandė susitapatinti su tauta, ir pagrindinė žinia, kurią norėjo pasakyti šalies vadovė, buvo pradėtų darbų tęstinumas pasikeitus valdžiai, mano politinės komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Andrius Šuminas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė mano, kad Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime, palyginti su kitais metiniais pranešimais, labiau atsispindi priešrinkiminės nuotaikos. „Metinis pranešimas, lyginant su kitais metiniais pranešimais, daugiau atspindi priešrinkimines nuotaikas.

„Lietuvoje įsigali prasta praktika daryti konspektinius pranešimus, kurie trunka 25–28 minutes. Aš manau, kad tai daroma sąmoningai, kad būtų išvengta svarbiausių valstybės gyvenimo klausimų“, – po prezidentės metinio pranešimo portalui Balsas.lt sakė ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Pritrūko konkretumo „Nebuvo laiko rimčiau aptarti žmogaus teisių pozicijos, antidemokratinės tendencijos, ekonominės, energetinės situacijos.

Išklausęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtadienį Seime skaitytą metinį pranešimą, finansų analitikas Gitanas Nausėda Balsas.lt sakė atkreipęs dėmesį į tai, kad buvo raginama ieškoti ne priešų, o sutarimo. „Kompromiso paieškos ypač svarbios dabar, kai artėja nauji rinkimai. Kai kurie projektai yra tęstiniai ir nesvarbu, kokios jėgos suformuos naują valdančiąją koaliciją, svarbu, kad strateginiai Lietuvos projektai būtų tęsiami.

Skaitydama metinį pranešimą, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė išskyrė socialinės atskirties didėjimo problemą. „Dėl uždelstų reformų ir padarytų klaidų šalyje daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių. Todėl socialinė politika ir toliau reikalauja sutarimo. Tačiau pasiūlymai pasirodė tik prieš mėnesį, Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą“, - pažymėjo ji.

Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Seimą, kad perskaitytų savo metinį pranešimą. Išklausyti pranešimo taip pat atvyko premjeras Andrius Kubilius, prezidentas Valdas Adamkus, įvairių teismų pirmininkai, užsienio šalių diplomatai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, miestų merai ir kiti garbingi svečiai. D. Grybauskaitė savo kalbą pradėjo nuo tęstinumo svarbos ir stokos klausimo.

Trečiąjį savo metinį pranešimą Seime prezidentė D.Grybauskaitė skaitys šiandien.  Lietuvoje prezidento pranešimai paprastai susilaukia reikiamo, gal net su kaupu dėmesio, tokio dėmesio tikrai nestokojo pirmieji D.Grybauskaitės pranešimai Seime papildomai, kaip atrodo, dar ir dėl daugelį suerzinusios, o kitiems patikusios šiurkštokos retorikos (vieni galėjo sakyti, jog prezidentė kalba nevyniodama žodžių į saldainio popieriukus, kiti įžiūrėdavo vos ne plūdimosi tendencijas). Kita vertus, jei...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitys savo metinį pranešimą. Seime perskaityti metinį pranešimą prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Valstybės vadovas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.

Praėjusį savaitgalį įvykusioje pilietinio judėjimo „Pro Patria“ organizuotoje sueigoje buvo inicijuota Lietuvos savigynos lyga. Tai dar viena įdomi pilietinė iniciatyva, kuri turėtų paįvairinti mūsų visuomenės gyvenimo peizažą. Taip pat išgirdome apie kitą iniciatyvą – judėjimas „Už teisingumą“ piliečiams siūlo patiems sudaryti savo „Lietuvos sąrašą“, kurio atstovai rudenį kandidatuotų į parlamentą.

Ekspertų teigimu, savo teisinį imunitetą N. Venckienė naudojo ne profesiniais tikslais, todėl jis turi būti panaikintas. Teisėja Neringa Venckienė, galima sakyti, ilgai pjovusi šaką, ant kurios pati sėdi, sulaukė logiško savo veiksmų įvertinimo. Dar 2010 metais jai neįtikusius kolegas teisėjus apkaltinusi korupcija ir iškrypėlių klano dengimu, praėjusią savaitę ji įsidrąsino smogti policijos pareigūnui, vykdžiusiam teismo sprendimą.

Tęsiant atvirų erdvių renginius Prezidentūros vidiniame kieme sekmadienį vyko vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“. Jo dalyvius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Jaunimas – tradicijos tęstinumo garantas. Daugybė dalyvaujančių, šokančių, grojančių ir dainuojančių jaunų žmonių – geriausias įrodymas, kad tėvų dainos, šokiai bei papročiai jau tapo Jūsų savastimi“, – sveikinime „Saulytei“ pabrėžė Prezidentė.

2010 m. gegužę Vilniaus apygardos administraciniam teismui sprendžiant – ar leisti sostinės gatvėse homoseksualistų propagandos akciją, ką tik iškepta valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė griebėsi spaudimo, viešai pareikšdama, jog ši akcija turi įvykti. Pažeistas demokratinis valdžių atskyrimo principas, teismų suverenitetas, sulaužyti 109-asis ir 114-asis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai. 2012 m. gegužę – lygiai po dvejų metų – prezidentės laikysena staiga pasikeitė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas, pabrėžė NATO vadovų susitikime, Šiaurės Atlanto Taryboje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiaurės Atlanto Taryboje buvo aptariami gynybos taupymo sąlygomis klausimai, saugumo aplinka, naujos grėsmės ir iššūkiai.

Viešumoje nerimsta aistros dėl ketvirtadienį Garliavoje įvykdyto mergaitės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei. Per šalį nusirito mitingų ir protestų banga. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys į laidos vedėjos Edmundo Jakelaičio klausimą, kokia Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės situacija turint omenyje pastarųjų dienų įvykius, sakė: „Prezidentės padėtis labai kebli.

Planuojama, jog NATO vadovų susitikime Čikagoje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Baracku Obama. Susitikime, pasak Prezidentės spaudos tarnybos, taip pat dalyvaus Latvijos Prezidentas Andris Berzinis ir Estijos Ministras Pirmininkas Andrusas Ansipas. Su Jungtinių Valstijų Prezidentu ketinama aptarti Baltijos šalių gynybos, oro policijos, Kaliningrado militarizacijos, kitus svarbius saugumo klausimus.

Prieš pat  prezidentės Dalios Grybauskaitės kelionę į NATO susitikimą Čikagoje gegužės 17 dieną, ketvirtadienį, žmonės rinkosi prie Prezidentūros, taip protestuodami ir rodydami nepritarimą tą dieną įvykusiam Drąsiaus Kedžio dukros perdavimui motinai.

Po įvykdyto teismo sprendimo Garliavoje, kuomet iš globėjos Neringos Venckienė namų paimta mergaitė perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, šalyje kilo protestų banga. Su protestuotojais teko susitikti ir šiuo metu JAV viešinčiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Dalyvaudama susitikime su vietos lietuvių organizacijų ir bendruomenės atstovais, prezidentė teigė, kad kaltę dėl situacijos Garliavoje turi prisiimti abi pusės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo santaupas investuoja į Lietuvą. Bet ne į Lietuvos įmones, o į pačią valstybę – perka vyriausybės vertybinius popierius. Vien šiemet prezidentė įvykdė du nemenkos vertės sandorius. Vyriausiajau tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje D. Grybauskaitė pažymėjo, kad sausio 26 d. pirko vertybinių popierių už 515 tūkst. Litų, o vasario 13 d. įvykdė dar vieną sandėrį. Tiksli pastarojo pirkimo suma nenurodyta, tačiau pažymėta, kad išleista nuo 150 tūkst.