dalia bardauskienė

Energetikos srityje valstybė neturi efektyviai veikiančio instrumento. Ketinimas Ūkio ministeriją išskaidyti į Energetikos ministeriją ir ministeriją, atsakingą už verslą, inovacijas bei investicijų pritraukimą, politikų ir ekspertų vertinamas gana santūriai, pabrėžiant, kad ministerijų didinimas šalies problemų neišspręs, rašo „Respublika“. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus nuomone, šiuo metu energetikos srityse valstybė neturi efektyviai ve...

Aplinkos ministerija nepritarė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) siūlymui mažinti butų plotą daugiabučiuose namuose. Tai teigiama pirmadienį išplatintame Aplinkos ministerijos (AM) pranešime spaudai. LNTPA prašė ministerijos sumažinti leistiną 34 kvadratinių metrų buto plotą iki 25 kvadratinių metrų. Aplinkos ministerija (AM) savo sprendimą motyvuoja tuo, jog būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai.

Pusę metų Aplinkos ministerijai (AM) vadovaujantis Artūras Paulauskas paveldėjo savo pirmtako ir premjero ketinimus kurti naują biurokratinį aparatą to net nežinodamas, rašo „Respublika“. Pastarosiomis savaitėmis prabilta apie esą tuoj gimsiančią naują Kraštotvarkos ministeriją, kuri perimtų dabar AM kuruojamas teritorinių planavimo bei urbanistikos sritis.

Aplinkos ministras Artūras Paulauskas teigė nepritariantis idėjai steigti naują Kraštotvarkos ministeriją, tačiau tikina, jog būtina stiprinti dabartinę Aplinkos ministeriją. „Darbo grupė padarė didelį ir gerą darbą, per 18 metų matom, kad teritorijos plėtėsi chaotiškai. Mes sutarėm, kad reikia stiprinti urbanistinės politikos formavimo sektorių, nes iki šio dirbo vos 12 darbuotojų. Buvo geras pasiūlymas sukurti Urbanistikos kodeksą.

Nors Kopenhagoje sukurta vizija jau verčiama tikrove, Vilniuje optimizmo krislų – nedaug. Naujas būstas. Kas jį dar gali įpirkti? Tikrai ne aš. Toks atsakymas vis dažniau pasigirsta  diskusijose apie gyvenimo perspektyvas Vilniuje, Kaune ar mažesniuose mūsų šalies miestuose.Akivaizdu tai, kad būstas, atsižvelgiant į menkai augantį darbo atlygį, tampa vis sunkiau įkandamas ne tik vidutiniškai, bet ir daugiau uždirbantiems žmonėms.

Nors Kopenhagoje sukurta vizija jau verčiama tikrove, Vilniuje optimizmo krislų – nedaug Naujas būstas. Kas jį dar gali įpirkti? Tikrai ne aš. Toks atsakymas vis dažniau pasigirsta  diskusijose apie gyvenimo perspektyvas Vilniuje, Kaune ar mažesniuose mūsų šalies miestuose. Akivaizdu tai, kad būstas, atsižvelgiant į menkai augantį darbo atlygį, tampa vis sunkiau įkandamas ne tik vidutiniškai, bet ir daugiau uždirbantiems žmonėms.

Viduramžiais Kaunas buvo kietai virtas kiaušinis. Paskui tapo iš lukšto paleistu ištekėjusiu kiaušiniu. Dabar buvęs kietas kiaušinis tapo plakta kiaušiniene – omletu.

Vilniaus miesto tarybos neseniai patvirtinta Vilniaus m. bendrojo plano iki 2015 metų koncepcija – itin dažnai svarstoma tema ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje. Kitaip, matyt, ir negalėtų būti, nes tai svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymo uždavinius, įkūnijantis miesto viziją ir nustatantis plėtros prioritetus.

Birželio 10 d. 11.05 val. per LR 1-ąją programą - apie metropolio Vilnius-Kaunas privalumus ir trūkumus. Tiesioginėje diskusijoje - Kauno meras Arvydas Garbaravičius, verslininkė, Bikuškio dvaro savininkė Dalia Gruodienė ir dirigentas Donatas Katkus. Telefonu - urbanistas prof. Jurgis Vanagas, parengęs studiją “Euro city Lietuvoje: utopija ar realybė”, ir Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė.