dalelių fizika

Standartinis dalelių fizikos modelis numato, kad Higgso bozonas yra elementarioji dalelė. Tačiau kas, jei jis, kaip ir protonas, sudarytas iš kitų dalelių? Standartinis modelis nėra užbaigtas, kadangi jis negali paaiškinti visų stebimų reiškinių. Patobulinus modelį ir teigiant, kad Higgso bozoną sudaro į kvarkus panašios dalelės, kurias kartu laiko nauja jėga, būtų galima šią problemą išspręsti.

Praėjus šimtmečiui po to, kai Albertas Einsteinas išdėstė savo reliatyvumo teoriją, aplink Žemę jau skrieja daugybė visuotinės padėties nustatymo sistemos palydovų, kurie praktikoje naudoja jo novatorišką laiko sampratą. Jei Higgso bozono dalelės atradimas pasitvirtins, ar tai leis sukurti technologijas, kurios kol kas egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje? Teoriškai tai įmanoma, tvirtina Arizonos valstijos universiteto fizikas Lawrence'as Krausas, tačiau praktiškai – mažai tikėtina.

Vos tik vienas milžiniškas greitintuvas pasiekė pirmų svarių rezultatų, užvirė diskusijos, kas turėtų jį pakeisti. Kasmetiniame Nobelio premijos laureatų susitikime Lindau, Vokietijoje, vykusiame praėjusią savaitę, visos kalbos sukosi apie tai, ar Didysis hadronų greitintuvas (LHC) iš tiesų yra tinkamas instrumentas aiškintis, ką tiksliai LHC aptiko. Problema ta, kad LHC vykdomi dviejų protonų srautų susidūrimai.

Fizikai trečiadienį pranešė atradę naują subatominę dalelę, atitinkančią Higgso bozoną, kuris, kaip manoma, kitoms dalelėms suteikia masę. CMS – vienas iš dviejų detektorių, naudojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bandymams dėl Higgso bozono, pasiekė lygį, prilygstantį „atradimui“. 10 mlrd. JAV dolerių vertės LHC yra galingiausias kada nors sukurtas dalelių greitintuvas.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę, remdamasi savo šaltiniais šioje organizacijoje pranešė svetainė „Nature News“. Kol kas neaišku, ar tai yra garsusis Higgso bozonas, kurio pėdsakus bando aptikti Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys mokslininkai, sakoma pranešime.

Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) poryt ruošia svarbią spaudos konferenciją, į kurią pakviesti žymiausi teorinės fizikos specialistai ir Higgso bozono hipotezės autorius profesorius Peteris Higgsas. Manoma, kad šiame renginyje Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys CERN fizikai oficialiai praneš apie vadinamosios „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – atradimą. Pasak „Dailymail.co.

Europos branduolinių  mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“. Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.

Vyraujanti dalelių fizikos teorija dali turėti trūkumų, teigia mokslininkai, aptikę, kad subatominė dalelė tam tikru būdu yra dažniau nei turėtų. Ši teorija, vadinama Standartiniu modeliu, yra geriausias vadovėlis, padedantis mokslininkams apibūdinti mažučius medžiagos gabalėlius, sudarančius visatą. Tačiau daug fizikų įtaria, kad Standartiniame modelyje yra skylių, o tokie atradimai kaip šis gali padėti nustatyti, kur jos slypi, praneša LiveScience.com.

Greitesnio už šviesą neutrino sakmė oficialiai baigta. Kiote (Japonija) vykusioje konferencijoje „Neutrinas 2012“ OPERA projekto vykdytojai paskelbė, kad pagal naujausių matavimų duomenis neutrinų greitis yra beveik toks pat, kaip šviesos. „Nors kai kuriems būtų patikęs kitoks rezultatas, giliai širdyje būtent to ir tikėjomės“, – pasakė CERN tyrimų direktorius Sergio Bertolucci. Viskam nurimus, OPERA grįžta prie tikrojo darbo – surasti tau neutrinus.

Mokslininkai pirmą kartą išmatavo atomą, sudarytą iš antimedžiagos, praneša LiveScience.com. Šis matavimas, nors ir nelabai tikslus, – pirmas žingsnis bandant nuodugniai ištirti antimedžiagos atomus. Tai būtina norint suprasti, kodėl visata susideda iš medžiagos, o ne iš antimedžiagos. Manoma, kad visos medžiagos dalelės turi partneres iš antimedžiagos, kurių masė vienoda, bet krūvis – priešingas. Kai šios dalelės susitinka, jos viena kitą panaikina ir tampa gryna energija.

Su JAV „Tevatron“ greitintuvu dirbantys mokslininkai teigia užfiksavę galimų užuominų apie Higgso bozoną. Tai suteikia daugiau svorio minčiai, jog Higgso bozonas, neva suteikiantis masę visoms kitoms dalelėms, egzistuoja esant 125 gigaelektronvoltų masei. Tačiau šie nauji duomenys nėra statistiškai pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima vadinti „atradimu“, praneša BBC.

Dabar neramūs laikai beieškant Visatos trūkstamos materijos. Iš pirmo žvilgsnio taip neturėtų būti. Giliai po žeme keletas eksperimentų lyg ir aptinka tamsiąją medžiagą, iki šiol nematomą, kuri, manoma, sudaro apie 85 proc.  visos Visatos masės. Galutinis tamsiosios materijos (TM) aptikimas būtų didžiulis triumfas, tačiau galiausiai visi tyrimų rezultatai ima prieštarauti tarpusavyje ir mokslininkai atsiduria aklavietėse.

Penktadienį sustabdytas beveik ketvirtį amžiaus galingiausio pasaulio dalelių greitintuvo titulu didžiavęsis „Tevatron“. „Tevatron“ veikti pradėjo 1985 metais, jis buvo JAV Energetikos departamento Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos dalis, praneša naujienų agentūra AFP.

Fizikai, Didžiajame hadronų greitintuve ieškantys nepagaunamosios dalelės – Higgso bozono, ima abejoti, ar ji kada nors bus rasta. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) netoli Ženevos, kur įrengtas ir dalelių greitintuvas, dirbantys daugiau kaip 300 mokslininkų Briuselyje aptaria iki šiol atliktus tyrimus. Tačiau pasigirsta teiginių, kad viltys rasti Higgso bozoną blėsta, praneša telegraph.co.uk.

Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu  (LHC) eksperimentus atliekantys mokslininkai nerado jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo įrodymų. Prieš 20 metų sukurtai dalelių fizikos supersimetrijos teorijai, itin sklandžiai aprašančiai mikropasaulyje vykstančius reiškinius, iškilo rimtas pavojus: pirminiais duomenimis, šios teorijos nepavyko patvirtinti Europos branduolinių tyrimo centro  (CERN) LHC greitintuvu atliekamais eksperimentais, praneša BBC.

Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko. Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Fizikai didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (angl. Large Hadron Collider) tikisi užregistruoti Higso (Higgs) bozonus, tai yra daleles, kurios, kaip manoma, suteikia masę medžiagai. Higso bozonai yra pagrindinis „standartinio„ modelio elementas. „Standartinis“ modelis apibrėžia ryšį tarp jėgų Visatoje. O kas, jeigu Higso bozonai nėra elementariosios dalelės, bet sudaro surištą kitų dar neregistruotų dalelių būseną.

Antimedžiaga, mokslinės fantastikos filmuose dažnai įmantriai vadinama antimaterija, nėra jokia egzotika Ženevos (Šveicarija) CERN dalelių fizikos laboratorijoje dirbantiems mokslininkams. Čia ji nuolat sukuriama tam, kad padėtų geriau perprasti atomų bei molekulių prigimtį.

Mokslininkai paskelbė, kad pagrindinė regimosios Visatos susėdamoji dalis, protonas, yra mažesnis, nei manyta. Atlikus skaičiavimus, dalelės spindulys sumažintas 4 proc., tvirtinama žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime. Tai neatrodo daug, turint omenyje be galo mažą protono dydį, praneša naujienų agentūra AFP.

Mokslininkams pavyko atlikti tiksliausius iki šiol paslaptingosios neutrino dalelės masės matavimus, praneša BBC. Neutrinai kartais vadinami dalelėmis „vaiduokliais“, nes jie labai silpnai sąveikauja su kitomis medžiagos formomis. Ankstesni eksperimentai parodė, kad neutrinai turi masę, tačiau ji tokia maža, kad ją labai sunku išmatuoti. Naudodami didžiausio iki šiol atlikto galaktikų tyrimo duomenis, mokslininkai apskaičiavo, kad neutrino masė – ne didesnė kaip 0,28 voltų.

Nepagaunamoji „dieviškoji dalelė“ Higgso bozonas gali egzistuoti daugybe formų. Rasti Higgso bozoną – svarbiausias Ženevoje vykdomo Didžiojo hadronų greitintuvo eksperimento tikslas, tačiau JAV atliktas tyrimas leidžia manyti, kad gali egzistuoti penkios šios elementariosios dalelės versijos. Šios hipotetinės dalelės egzistavimo įrodymų nesėkmingai ieškoma jau penkis dešimtmečius, praneša „Telegraph.co.

JAV fizikai mano radę priežastį, kodėl apskritai egzistuoja materialusis pasaulis. Tai jiems pavyko nustatyti vykdant eksperimentus „Tevatron“ dalelių greitintuvu. Nepaneigiamas faktas, kad medžiagos ir antimedžiagos dalelės sąveikaudamos sunaikina vienos kitas, ilgai vertė fizikus sukti galvą, kaip išvis gali egzistuoti gyvybė, Visata bei visi materialūs objektai.