covid-19

Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Savaitę prieš tai jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Kai kasdienis gyvenimas visame pasaulyje sutriko dėl COVID-19 pandemijos, įskaitant ir Lietuvą – ji tapo milžiniško eksperimento dalimi. 3 milijonai žmonių – uždaryti savo butuose, užsidėję kaukes net miškuose. TV3 laidos „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ kūrėjai priminė, kaip atrodė laikotarpis, kai net įprastas išėjimas į parduotuvę prilygo didžiuliam iššūkiui. Staiga kasdienis išėjimas į viešumą daugeliui tapo virtuve, sofa, balkonu. Tai buvo naujoji kasdienybė.

Pandemija baigėsi ir koronavirusas nebėra toks baisus – tokia nuostata vadovaujasi nemažai žmonių, nelabai į galvą imdami sveikatos specialistų patarimus, kaip elgtis šalyje augant sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis. Gydytojai gi primena, kad daliai asmenų COVID-19 vis dar kelia mirtiną grėsmę. Atrodytų, SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, tapo vienu iš daugelio mūsų aplinkoje cirkuliuojančių patogenų ir imunitetui gerai atpažįstamas.

Lietuvoje augant sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, laikinai keičiasi ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Atvejų skaičiui pasiekus tam tikrą lygį, gydytojai „biuletenį“ minėtomis ligomis susirgusiam žmogui gali išduoti ir nuotoliniu būdu. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytą tvarką, sergamumui COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst.

Kasmet rudenį sergamumas šokteli – nuo vaikų darželiuose iki suaugusiųjų darbe. Ar iš tikrųjų galime sustiprinti imunitetą ir kokie būdai tam iš tiesų veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Naujausiais praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje, lyginant su praėjusia savaite, padidėjo. Nors epideminis sergmumo riba neperkopta nė vienoje savivaldybėje, per savaitę registruotos 4 mirtys nuo COVID-19. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 40-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 29–spalio 5 d. siekė 113...

Sveikatos organizacijos Europoje įspėja apie sezoninį gripo ir COVID-19 protrūkį. Vėstant orams sergančiųjų vis daugėja, o panašūs simptomai kelia klausimų, kaip šias ligas atskirti. Gripo ir COVID-19 skirtumus aptaria „The Independent“. COVID-19 virusas nuolat mutuoja, o naujos jo atmainos lengvai plinta kosint, čiaudint ar net tiesiog kalbant. Besikeičiantys COVID-19 simptomai Nuo 2020 m. simptomų sąrašas pasikeitė. Dabar daugelis žmonių patiria simptomus, primenančius peršalimą, pvz.

Stipriau atvėsus orams įsibėgėja ir peršalimų sezonas. Naujausiais praėjusios duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje išlieka panašus. Tiesa, vienoje savivaldybėje fiksuotas epideminis sergamumas. Taip pat registruotos dar 2 mirtys nuo COVID-19, šį rudenį iš viso jų – jau 9-ios.

Nors pirmų vėsesnių rudens dienų sulaukėme tik neseniai, sergamumas virusais, o ypač – COVID-19 Lietuvoje šoktelėjo dar nespėjus pasibaigti vasarai. Gydytojai pasakoja, kad šiuo metu sulaukia gerokai daugiau pacientų bei primena, kaip patys sau galime padėti. Prof. šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus pastebėjimu, rudens pradžioje į šeimos gydytojų kabinetus dažnai plūsta pacientai, besiskundžiantys kosuliu, sloga, kartais – ir karščiavimu.

Vėstantys orai, o kartu su jais vis labiau įsisukantis ir COVID-19 į ligos patalą guldo vis daugiau žmonių. Rankoves raitojasi ir šeimos gydytojai, ir vaistininkai. Vaistinių darbuotojai tikina, kad vos per dieną parduoda šimtus koronaviruso testų ir apsauginių kaukių.

Nors jau nuo šiandien COVID-19 ligos gydymui skirtą vaistą galima įsigyti visose šalies vaistinėse, vaistininkai primena: šį kompensuojamąjį vaistą galima įsigyti tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, o jį vartojant taip pat reikia laikytis gydytojo nurodymų.  Įtraukus Nirmatrelvirą / Ritonavirą  (Paxlovid) į bendrą kompensavimo sistemą, nuo rugsėjo 19 d. keičiasi šio vaisto išrašymo ir išdavimo tvarka.

Netrukus Lietuvoje prasidės 2025–2026 m. gripo sezonas, paprastai tunkantis nuo spalio (40-osios metų savaitės) iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės). Specialistai primena, kaip reikėtų saugotis virusinių susirgimų ir kas gali pasiskiepyti nemokamai.

Sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Kai kuriuose rajonuose atvejų skaičius ypač išaugęs, o per rudenį iš viso jau fiksuotos 7 žmonių mirtys. Vis dėlto specialistai ramina, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais.

Augant susirgimams COVID-19 ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie sugriežtintas tvarkas, prašo atvykstančius pacientus dėvėti kaukes. Informacija su prašymu virusams plintant elgtis atsakingai pasidalino ir viena didžiausių šalies gydymo įstaigų – VUL Santaros klinikos.  „Ruduo – kvėpavimo takų infekcijų metas (gripas, COVID-19 ir kt.

Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse gyventojai galės įsigyti koronaviruso gydymui skirtą valstybės kompensuojamą vaistą „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra nirmatrelviro ir ritonaviro, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Dėl šio pakeitimo naudą pajus ne tik pacientai, kuriems bus paprasčiau ir patogiau įsigyti vaistą nuo COVID-19 ligos, bet ir gydytojai, kurie galės jį išrašyti kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį vaistą“, – pranešime sakė sveikatos viceministras Danielius Naumovas.

Atėjus rudeniui ir subjurus orams, prasideda ir ligų sezonas. Specialistai įspėja, kad daugėja susirgimų COVID-19 liga, tačiau užklupti gali ir peršalimas bei gripas – specialistas paaiškino, kaip atskirti, kuo susirgote. Apie peršalimo, gripo ir COVID-19 simptomus socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba.

Nors rudeniški darganoti orai įsivyrauti neskuba, Lietuvoje jau nuo rugpjūčio pabaigos stebimas susirgimų COVID-19 augimas. Plintantis variantas nėra labiau grėsmingesnis,  tačiau užkrečiamumas nemažas, mat daugelio imunitetas šiam virusui yra išblėsęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje 37-ąją, tai yra praėjusią, savaitę siekė 181 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius.

Pastaruoju metu visose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebi didėjantį skaičių pacientų, kuriems nustatomas užsikrėtimas nauju SARS-CoV-2 Omicron atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus ir kai kuriose šalyse jau tvirtai dominuoja tarpe kitų viruso variantų.

Rugpjūtį mirčių nuo COVID-19 nefiksuota, tačiau virusas vis labiau siautėja – šį rudenį jau pasiglemžė dvi aukas. Vien pirmadienį nustatyta per 800 naujų ligos atvejų – tai yra du kartus daugiau nei prieš savaitę. Ligos piką medikai prognozuoja dar šį mėnesį, ypač jei žmonės elgsis aplaidžiai. Simptomai Vilnietis Danila su mama kreipėsi į gydytojus, nes berniuką vargino temperatūra, galvos skausmai ir vangumas. „Namuose vakar padarėme testą – teigiamas.

Pastarosiomis savaitėmis koronaviruso atvejų šalyje daugėja, tačiau liga daliai pacientų nesibaigia kartu su nukritusia temperatūra ar neigiamu testo rezultatu. Pastebima, kad vis daugiau žmonių į vaistininkus kreipiasi ne tik dėl ūmių simptomų – slogos, kosulio, galvos ar raumenų skausmų, bet ir dėl kitų užsitęsusių negalavimų.

Skelbiant apie naują COVID-19 pakilimą Lietuvoje gyventojai skuba apsirūpinti ne tik medicininėmis kaukėmis, greitaisiais testais, bet ir peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais preparatais. Specialistai įspėja, kad vien savigyda užsiimti nereikėtų ir įvertinus būklę kreiptis pagalbos į gydytojus.

Augant susirgimams COVID-19 vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų rūpinasi prevencinėmis priemonėmis. Pranešimu apie rekomendaciją dėvėti kaukes pirmadienį išplatino ir Kauno poliklinika. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Apsaugokime vieni kitus! Šiuo metu daugėja gripo ir peršalimo ligų, todėl pasirūpinkime savo ir bendruomenės sveikata. Rekomenduojame atvykus į polikliniką dėvėti veido kaukę ar respiratorių.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi sloga, kosuliu ar gerklės skausmu. Nors šie simptomai būdingi peršalimui, dažnai jie gali reikšti ir koronaviruso infekciją. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir imtis apsaugos priemonių.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Nors už lango oras dar vasariškas, dėl augančių virusinių infekcijų atvejų gydymo įstaigos jau pradeda skelbti pirmus ribojimus lankytojams. Šįkart apie privalomas dėvėti medicinines kaukes paskelbė Vilniaus rajono poliklinika. Žinia apie pasikeitimus kai kuriuose padaliniuose įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje.

Beveik 1 tūkst. suaugusiųjų britų smegenų skenavimo analizė atskleidė, kad pandemija pagreitino smegenų senėjimą vidutiniškai 5,5 mėnesio, nepriklausomai nuo to, ar žmonės sirgo COVID-19. Didžiausi pokyčiai užfiksuoti vyrams ir socialiai pažeidžiamiems asmenims, rašo „Study Finds“. Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale „Nature Communications“, rodo, jog platesnė pandemijos patirtis – karantinai, socialinė izoliacija, ekonominis stresas ir nerimas dėl sveikatos – paliko matomus pėdsakus smegenų st...

Kinijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl buvusio centrinėje šalies dalyje esančio Uhano miesto mero veiksmų, antradienį pranešė aukščiausios Pekino kovos su korupcija agentūros. Nuo 2018 m. iki 2021 m. pradžios Zhou Xianwangas buvo aukščiausias komunistų partijos pareigūnas šiame Kinijos didmiestyje ir atliko svarbų vaidmenį reaguojant į pirmąjį žinomą COVID-19 protrūkį.

Po daugiau nei trejus metus trukusių derybų antradienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimus priimančioje metinėje asamblėjoje buvo priimtas istorinis nutarimas dėl kovos su būsimomis pandemijomis. „Nematau jokių prieštaravimų. Rezoliucija priimta“, – nurodė posėdžiui pirmininkavęs Filipinų sveikatos apsaugos ministras Tedas Herbosa.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metinėje asamblėjoje antradienį tikimasi priimti svarbų susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis po to, kai JT agentūros vyriausiasis komitetas vienbalsiai jam pritarė. Susitarimo tekstas buvo sudarytas balandį po trejus metus trukusių įtemptų derybų. Jo priėmimas reikštų sėkmę PSO, kuri stengiasi suderinti drastišką biudžeto mažinimą ir pareigą reaguoti į daugybę sveikatos krizių visame pasaulyje.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 epidemiją. Jis įregistravo tokią vienkartinę piniginę kompensaciją numatantį įstatymo projektą.

Kinija pakartojo savo poziciją, kad COVID-19 galėjo kilti JAV, trečiadienį paskelbtoje baltojoje knygoje apie pandemijos atsaką, po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Kinijos laboratoriją, rašoma „Reuters“. Baltieji rūmai balandžio 18 d. sukūrė COVID-19 internetinę svetainę, kurioje teigiama, kad koronavirusas kilo iš Kinijos laboratorijos, ir kritikuojamas buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, buvęs JAV sveikatos apsaugos pareigūnas Anthony Fauci ir Pasaulio sveikatos ...

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Pasirodžius pranešimams, kad Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, jog koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste, Kinija ketvirtadienį paragino laikytis atsargumo ir politinio santūrumo. „Kalbant apie koronavirusą, Kinija griežtai atmeta bet kokios formos politinį pozavimą“, – Pekine pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose dienraščiuose trečiadienį pasirodžiusiuose straipsniuose.

Covid-19 pandemija buvo nepaprastai įtemptas ir neaiškus metas didžiajai planetos daliai. Tačiau visi suvaržymai paaugliams galėjo sukelti fizinį poveikį jų smegenų struktūroms, rašoma „The Independent“ grupės portale „Indy 100“. 2020-2021 m. daugelyje pasaulio vietų buvo taikomos ribojamosios priemonės, įvestos siekiant pažaboti viruso plitimą. Šios priemonės apribojo galimybę bendrauti akis į akį, o tai, kaip dabar paaiškėjo, ypač pakenkė paaugliams.

Trečiadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ir COVID-19, plitimą Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje. Informuojama, jog šiomis virusinėmis ligomis susirgo beveik visa pradinukų klasė, pačioje mokykloje įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Ketvirtąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) toliau auga, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamojo ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė. Jos teigimu, daugiau nei puse savivaldybių yra pasiekusios epideminį lygį. „Sergamumas ketvirtąją metų savaitę yra pasiekęs 1847 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Lyginant su praėjusia savaite, stebime sergamumo padidėjimą, pakilimas tikrai yra.

Kinija pirmadienį atmetė teiginius, kad COVID-19 pandemija kilo virusui nutekėjus iš laboratorijos, JAV žvalgybai pareiškus nuomonę, kad šis koronavirusas yra „su moksliniais tyrimais susijusios kilmės“, o ne perduotas gyvūnų. „Kinijos ir PSO jungtinė ekspertų grupė, remdamasi vizitais į atitinkamas laboratorijas Uhane, padarė išvadą, kad laboratorinis nutekėjimas yra labai mažai tikėtinas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Šį sezoną padaugėjo mirčių nuo gripo, nors gyventojai gana aktyviai skiepijasi nuo šios užkrečiamosios ligos, tuo metu nuo COVID-19 mirė 47 žmonės, o pasiskiepijo mažiau nei procentas gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas greitųjų COVID-19 testų įsigijimo byloje antradienį planuoja apklausti Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį, energetikos viceministrą Arnoldą Pikžirnį bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką. Šioje byloje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip COVID-19 ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių.

Lietuvoje įsisiautėjo gripas – sergantieji plūsta į ligonines, poliklinikas ar vaistines. Praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė trys žmonės. Medikai neabejoja – gripas išplito žmonėms besėdint prie Kūčių ir Kalėdų stalo. Virusas išguldė ištisas šeimas. Po kelių dienų, kaip prognozuoja gydytojai, ligonių gretas papildys tie, kurie užsikrės Naujųjų sutikimo vakarėliuose. Daugiau – reportaže.

Pekinas antradienį pareiškė tvirtinantis, kad dalijosi informacija apie COVID-19 „nieko neslėpdamas“, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paraginus Kiniją suteikti daugiau duomenų ir prieigos, kad būtų galima ištirti viruso kilmę. COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Specialiai JAV Kongreso komisijai dėl COVID-19 paskelbus galutinę ataskaitą ir pateikus vertinimą apie galimą viruso kilmę ir karantino metu taikytas priemones, ji spėjo sulaukti ne vienos reakcijos. Apie tai pasisakė ir lietuvių mokslininkas Gytis Dudas. Pasak jo, šis tyrimas neturi nieko bendro su tiesos paieškomis.

Speciali JAV Kongreso komisija dėl COVID-19 paskelbė galutinę ataskaitą, kurioje apibendrinamas dvejus metus trukęs jos darbas. 520 puslapių dokumente analizuojama viruso kilmė, o taip pat veiksmų, kurių valstybė ėmėsi kovai su pandemija, teisėtumas ir tinkamumas. Pagrindinės komiteto išvados: SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, greičiausiai atsirado laboratorijoje Uhane, Kinijoje.

Dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo išteisintam buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui Lietuva turės sumokėti daugiau nei 21 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas sudaro teisinės paslaugos išteisintajam trijų instancijų teismuose.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėtu laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų. NVSC teigimu, mirčių pavyko išvengti. Į gydymo įstaigas buvo paguldyta 6 kartus daugiau gripu sergančių asmenų nei ankstesnę savaitę, tačiau mirčių išvengta.