covid-19

Įsibėgėjus paskutiniam pavasario mėnesiui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša apie gripo sezono pabaigą. Skelbiama, jog pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga buvo mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, o mirties nuo gripo ar COVID-19 atvejų nefiksuota.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė nemanantis, kad tarptautinį nerimą sukėlęs mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive yra panašus į COVID-19 pandemijos pradžią. Paklaustas, ar PSO hantaviruso situaciją laiko panašia į ekstremaliąją situaciją COVID-19 krizės pradžioje, Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas atsakė: „Ne, aš taip nemanau.

Generalinė prokuratūra greitųjų COVID–19 testų pirkimo byloje prašo kalta dėl piktnaudžiavimo pripažinti buvusią sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę ir skirti jai 32 500 eurų baudą. Prokuroras Gintaras Plioplys per posėdį trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė, kad kaltinamajai turėtų būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbi valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.

Medikai pripažįsta, kad Lietuvą kausčiusi COVID-19 pandemija atskleidė sveikatos sistemos spragas – tinkamai suvaldyti ligonių srautus buvo itin sunku. Tad esą gydytojai pamokas išmoko ir Kauno klinikose už 50 milijonų eurų stato Infekcinę ligoninę. Ji veiks kaip autonominė ligoninė, o grėsmių atveju tarnaus sunkiai sužeistiems pacientams priimti, mat vienintelė šalyje turi Sraigtasparnių nusileidimo aikštelę ant stogo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prokuroras Gintaras Plioplys tvirtina, kad greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė savo veiksmais padarė didelę turtinę ir neturtiną žalą valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje antradienį bus sakomos baigiamosios kalbos. Per baigiamąsias kalbas pirmasis paprastai pasisako prokuroras, jis pasiūlo bausmes kaltinamiesiems. Vėliau savo pozicijas išdėsto kaltinamieji, jų gynėjai ir kiti bylos dalyviai. Prokuratūra baudžiamąją bylą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo teismui perdavė 2022 m. rugpjūtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismui tęsiant greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą, kurioje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, ketvirtadienį apklaustas paskutinis liudytojas – buvęs Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. R. Laukys šiuo metu gyvena JAV, todėl jo apklausa vyko nuotoliniu būdu. R. Laukys papasakojo, kad 2020 metais, pandemijos metu, jis dirbo bendrovės „Profarma“ vykdančiuoju direktoriumi.

Trumpas narkotikų vartojimas pramogai, viena tabletė klube ar tik „žolytė“ – taip dažnai bandoma nusiraminti save. Tačiau gydytojai mato kitą pusę – psichiatrijos stacionarus vis dažniau patenka visai jauni žmonės, o psichozės būna tokios masyvios, kad iš jų išvesti kartais prireikia savaičių.

Dar iki pandemijos Londone gyvenusi lietuvė Rasa Libal buvo visų vadinama „sveikuole“ – aktyvi, sportuojanti, praktikuojanti sąmoningą gyvenimo būdą. Tačiau COVID-19 virusas jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: kelios dešimtys simptomų, beveik dveji metai lovos režimo, nesupratimas iš gydytojų ir ilgas kelias sveikatos link. Šiandien Rasa pagaliau gyvena be skausmo ir sako, kad vienu svarbiausių lūžio taškų tapo mityba – kaip priemonė keisti organizmo biochemiją ir gesinti uždegimą.

Vokietijos vyriausybė pranešė sudeginusi apie 3 milijardus nenaudotų apsauginių kaukių, įsigytų COVID-19 pandemijos pradžioje. Ketvirtadienį paskelbtame Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme į parlamento užklausimą teigiama, kad maždaug pusė iš beveik 6 milijardų pirma įsigytų kaukių jau buvo išsiųstos „terminiam perdirbimui“ – antrinio panaudojimo procesui, kurio metu jos sudeginamos, pagaminant energiją.

Europoje šiuo metu siaučia ligų sezonas, daug žmonių susiduria su peršalimu, COVID-19 ir vadinamuoju „supergripu“. „Supergripu“ šnekamojoje kalboje vadinamas gripas, kurio sezonas šiemet prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta, rašo BBC. Leidinys pateikė labiausiai tikėtinų simptomų sąrašą, leidžiantį atskirti ir palyginti, kuo skiriasi minėtos ligos viena nuo kitos. Pastaruoju metu orai atvėso, prasidėjo kvėpavimo takų ligų sezonas.

Gripo virusas, koronavirusas ir kiti virusai paprastai plinta per nešvarius paviršius ir oro lašeliniu būdu. Apsaugos priemonės iš tiesų gali būti veiksmingos, ypač jei jos taikomos kompleksiškai, atsakingai ir nuosekliai. Apie prevencines priemones žinoti naudinga kiekvienam iš mūsų. Taigi kokie tie pagrindiniai patarimai, kurie turi būti taikomi kasdien, norint išvengti gripo, COVID-19 ir kitų virusinių kvėpavimo takų susirgimų?  Rankų higienos svarba Rankų higiena – tiesiog būtina.

Nors ekspertai Jungtinėje Karalystėje (JK) skelbia apie galimą „blogiausią gripo sezoną“ per dešimtmetį, specialistai Lietuvoje teigia, kad prognozuoti, koks laukia gripo sezonas, dar ankstoka.  Pernykštis gripo sezonas buvo išskirtinis – ši liga nusinešė net 75 gyvybes. Tai yra didžiausias registruotas mirčių nuo gripo skaičius per visą daugiametę stebėseną. Vis dėlto šių metų sezonas tik prasidėjo ir sergančiųjų tik pamažu daugėja.

Lietuvoje spalio 27 d.–lapkričio 2 d. (44-ąją metų savaitę) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga buvo kiek mažesnis nei ankstesnę savaitę, kai sergamumo rodiklis siekė 949,1 atv. 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).      Spalio 20–26 d. (43-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pandemijos metu skonio ir uoslės praradimas buvo laikomi klasikiniais COVID-19 simptomais, tačiau ar ir šiemet koronavirusas pasireiškia taip pat? O gal vyrauja visai kiti požymiai, kuriuos nesunku sumaišyti su sezoniniu gripu? Specialistės papasakojo, kokie simptomai šiemet būdingi gripui ir COVID-19, kokiems pacientams susirgti yra rizikingiausia, kaip stiprinti imunitetą rudenį ir malšinti jau pasireiškusius simptomus, bei atskleidė, kada iš tiesų yra tinkamiausias laikas skiepytis.

Ar galimybių pasas buvo būtinas sprendimas, ar didžiausia pandemijos klaida? TV3 laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ diskusijos dalyviai neslėpė – tai buvo vienas labiausiai visuomenę supriešinusių žingsnių. Apie tai laidoje diskutavo Seimo narė Jurgita Sejonienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Seimo narys Saulius Skvernelis.

Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Savaitę prieš tai jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Kai kasdienis gyvenimas visame pasaulyje sutriko dėl COVID-19 pandemijos, įskaitant ir Lietuvą – ji tapo milžiniško eksperimento dalimi. 3 milijonai žmonių – uždaryti savo butuose, užsidėję kaukes net miškuose. TV3 laidos „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ kūrėjai priminė, kaip atrodė laikotarpis, kai net įprastas išėjimas į parduotuvę prilygo didžiuliam iššūkiui. Staiga kasdienis išėjimas į viešumą daugeliui tapo virtuve, sofa, balkonu. Tai buvo naujoji kasdienybė.

Pandemija baigėsi ir koronavirusas nebėra toks baisus – tokia nuostata vadovaujasi nemažai žmonių, nelabai į galvą imdami sveikatos specialistų patarimus, kaip elgtis šalyje augant sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis. Gydytojai gi primena, kad daliai asmenų COVID-19 vis dar kelia mirtiną grėsmę. Atrodytų, SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, tapo vienu iš daugelio mūsų aplinkoje cirkuliuojančių patogenų ir imunitetui gerai atpažįstamas.

Lietuvoje augant sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, laikinai keičiasi ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Atvejų skaičiui pasiekus tam tikrą lygį, gydytojai „biuletenį“ minėtomis ligomis susirgusiam žmogui gali išduoti ir nuotoliniu būdu. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytą tvarką, sergamumui COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst.

Kasmet rudenį sergamumas šokteli – nuo vaikų darželiuose iki suaugusiųjų darbe. Ar iš tikrųjų galime sustiprinti imunitetą ir kokie būdai tam iš tiesų veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Naujausiais praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje, lyginant su praėjusia savaite, padidėjo. Nors epideminis sergmumo riba neperkopta nė vienoje savivaldybėje, per savaitę registruotos 4 mirtys nuo COVID-19. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 40-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 29–spalio 5 d. siekė 113...

Sveikatos organizacijos Europoje įspėja apie sezoninį gripo ir COVID-19 protrūkį. Vėstant orams sergančiųjų vis daugėja, o panašūs simptomai kelia klausimų, kaip šias ligas atskirti. Gripo ir COVID-19 skirtumus aptaria „The Independent“. COVID-19 virusas nuolat mutuoja, o naujos jo atmainos lengvai plinta kosint, čiaudint ar net tiesiog kalbant. Besikeičiantys COVID-19 simptomai Nuo 2020 m. simptomų sąrašas pasikeitė. Dabar daugelis žmonių patiria simptomus, primenančius peršalimą, pvz.

Stipriau atvėsus orams įsibėgėja ir peršalimų sezonas. Naujausiais praėjusios duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje išlieka panašus. Tiesa, vienoje savivaldybėje fiksuotas epideminis sergamumas. Taip pat registruotos dar 2 mirtys nuo COVID-19, šį rudenį iš viso jų – jau 9-ios.

Nors pirmų vėsesnių rudens dienų sulaukėme tik neseniai, sergamumas virusais, o ypač – COVID-19 Lietuvoje šoktelėjo dar nespėjus pasibaigti vasarai. Gydytojai pasakoja, kad šiuo metu sulaukia gerokai daugiau pacientų bei primena, kaip patys sau galime padėti. Prof. šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus pastebėjimu, rudens pradžioje į šeimos gydytojų kabinetus dažnai plūsta pacientai, besiskundžiantys kosuliu, sloga, kartais – ir karščiavimu.

Vėstantys orai, o kartu su jais vis labiau įsisukantis ir COVID-19 į ligos patalą guldo vis daugiau žmonių. Rankoves raitojasi ir šeimos gydytojai, ir vaistininkai. Vaistinių darbuotojai tikina, kad vos per dieną parduoda šimtus koronaviruso testų ir apsauginių kaukių.

Nors jau nuo šiandien COVID-19 ligos gydymui skirtą vaistą galima įsigyti visose šalies vaistinėse, vaistininkai primena: šį kompensuojamąjį vaistą galima įsigyti tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, o jį vartojant taip pat reikia laikytis gydytojo nurodymų.  Įtraukus Nirmatrelvirą / Ritonavirą  (Paxlovid) į bendrą kompensavimo sistemą, nuo rugsėjo 19 d. keičiasi šio vaisto išrašymo ir išdavimo tvarka.

Netrukus Lietuvoje prasidės 2025–2026 m. gripo sezonas, paprastai tunkantis nuo spalio (40-osios metų savaitės) iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės). Specialistai primena, kaip reikėtų saugotis virusinių susirgimų ir kas gali pasiskiepyti nemokamai.

Sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Kai kuriuose rajonuose atvejų skaičius ypač išaugęs, o per rudenį iš viso jau fiksuotos 7 žmonių mirtys. Vis dėlto specialistai ramina, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais.

Augant susirgimams COVID-19 ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie sugriežtintas tvarkas, prašo atvykstančius pacientus dėvėti kaukes. Informacija su prašymu virusams plintant elgtis atsakingai pasidalino ir viena didžiausių šalies gydymo įstaigų – VUL Santaros klinikos.  „Ruduo – kvėpavimo takų infekcijų metas (gripas, COVID-19 ir kt.

Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse gyventojai galės įsigyti koronaviruso gydymui skirtą valstybės kompensuojamą vaistą „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra nirmatrelviro ir ritonaviro, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Dėl šio pakeitimo naudą pajus ne tik pacientai, kuriems bus paprasčiau ir patogiau įsigyti vaistą nuo COVID-19 ligos, bet ir gydytojai, kurie galės jį išrašyti kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį vaistą“, – pranešime sakė sveikatos viceministras Danielius Naumovas.

Atėjus rudeniui ir subjurus orams, prasideda ir ligų sezonas. Specialistai įspėja, kad daugėja susirgimų COVID-19 liga, tačiau užklupti gali ir peršalimas bei gripas – specialistas paaiškino, kaip atskirti, kuo susirgote. Apie peršalimo, gripo ir COVID-19 simptomus socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba.

Nors rudeniški darganoti orai įsivyrauti neskuba, Lietuvoje jau nuo rugpjūčio pabaigos stebimas susirgimų COVID-19 augimas. Plintantis variantas nėra labiau grėsmingesnis,  tačiau užkrečiamumas nemažas, mat daugelio imunitetas šiam virusui yra išblėsęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje 37-ąją, tai yra praėjusią, savaitę siekė 181 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius.

Pastaruoju metu visose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebi didėjantį skaičių pacientų, kuriems nustatomas užsikrėtimas nauju SARS-CoV-2 Omicron atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus ir kai kuriose šalyse jau tvirtai dominuoja tarpe kitų viruso variantų.

Rugpjūtį mirčių nuo COVID-19 nefiksuota, tačiau virusas vis labiau siautėja – šį rudenį jau pasiglemžė dvi aukas. Vien pirmadienį nustatyta per 800 naujų ligos atvejų – tai yra du kartus daugiau nei prieš savaitę. Ligos piką medikai prognozuoja dar šį mėnesį, ypač jei žmonės elgsis aplaidžiai. Simptomai Vilnietis Danila su mama kreipėsi į gydytojus, nes berniuką vargino temperatūra, galvos skausmai ir vangumas. „Namuose vakar padarėme testą – teigiamas.

Pastarosiomis savaitėmis koronaviruso atvejų šalyje daugėja, tačiau liga daliai pacientų nesibaigia kartu su nukritusia temperatūra ar neigiamu testo rezultatu. Pastebima, kad vis daugiau žmonių į vaistininkus kreipiasi ne tik dėl ūmių simptomų – slogos, kosulio, galvos ar raumenų skausmų, bet ir dėl kitų užsitęsusių negalavimų.

Skelbiant apie naują COVID-19 pakilimą Lietuvoje gyventojai skuba apsirūpinti ne tik medicininėmis kaukėmis, greitaisiais testais, bet ir peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais preparatais. Specialistai įspėja, kad vien savigyda užsiimti nereikėtų ir įvertinus būklę kreiptis pagalbos į gydytojus.

Augant susirgimams COVID-19 vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų rūpinasi prevencinėmis priemonėmis. Pranešimu apie rekomendaciją dėvėti kaukes pirmadienį išplatino ir Kauno poliklinika. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Apsaugokime vieni kitus! Šiuo metu daugėja gripo ir peršalimo ligų, todėl pasirūpinkime savo ir bendruomenės sveikata. Rekomenduojame atvykus į polikliniką dėvėti veido kaukę ar respiratorių.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi sloga, kosuliu ar gerklės skausmu. Nors šie simptomai būdingi peršalimui, dažnai jie gali reikšti ir koronaviruso infekciją. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir imtis apsaugos priemonių.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Nors už lango oras dar vasariškas, dėl augančių virusinių infekcijų atvejų gydymo įstaigos jau pradeda skelbti pirmus ribojimus lankytojams. Šįkart apie privalomas dėvėti medicinines kaukes paskelbė Vilniaus rajono poliklinika. Žinia apie pasikeitimus kai kuriuose padaliniuose įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje.

Beveik 1 tūkst. suaugusiųjų britų smegenų skenavimo analizė atskleidė, kad pandemija pagreitino smegenų senėjimą vidutiniškai 5,5 mėnesio, nepriklausomai nuo to, ar žmonės sirgo COVID-19. Didžiausi pokyčiai užfiksuoti vyrams ir socialiai pažeidžiamiems asmenims, rašo „Study Finds“. Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale „Nature Communications“, rodo, jog platesnė pandemijos patirtis – karantinai, socialinė izoliacija, ekonominis stresas ir nerimas dėl sveikatos – paliko matomus pėdsakus smegenų st...

Kinijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl buvusio centrinėje šalies dalyje esančio Uhano miesto mero veiksmų, antradienį pranešė aukščiausios Pekino kovos su korupcija agentūros. Nuo 2018 m. iki 2021 m. pradžios Zhou Xianwangas buvo aukščiausias komunistų partijos pareigūnas šiame Kinijos didmiestyje ir atliko svarbų vaidmenį reaguojant į pirmąjį žinomą COVID-19 protrūkį.

Po daugiau nei trejus metus trukusių derybų antradienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimus priimančioje metinėje asamblėjoje buvo priimtas istorinis nutarimas dėl kovos su būsimomis pandemijomis. „Nematau jokių prieštaravimų. Rezoliucija priimta“, – nurodė posėdžiui pirmininkavęs Filipinų sveikatos apsaugos ministras Tedas Herbosa.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metinėje asamblėjoje antradienį tikimasi priimti svarbų susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis po to, kai JT agentūros vyriausiasis komitetas vienbalsiai jam pritarė. Susitarimo tekstas buvo sudarytas balandį po trejus metus trukusių įtemptų derybų. Jo priėmimas reikštų sėkmę PSO, kuri stengiasi suderinti drastišką biudžeto mažinimą ir pareigą reaguoti į daugybę sveikatos krizių visame pasaulyje.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 epidemiją. Jis įregistravo tokią vienkartinę piniginę kompensaciją numatantį įstatymo projektą.

Kinija pakartojo savo poziciją, kad COVID-19 galėjo kilti JAV, trečiadienį paskelbtoje baltojoje knygoje apie pandemijos atsaką, po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Kinijos laboratoriją, rašoma „Reuters“. Baltieji rūmai balandžio 18 d. sukūrė COVID-19 internetinę svetainę, kurioje teigiama, kad koronavirusas kilo iš Kinijos laboratorijos, ir kritikuojamas buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, buvęs JAV sveikatos apsaugos pareigūnas Anthony Fauci ir Pasaulio sveikatos ...

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.