česlovas laurinavičius

Seimo politikai ne iš Valstybės saugumo departamento (VSD), o iš žiniasklaidos sužinojo apie Algirdo Paleckio suorganizuotą konferenciją „nešališkai“ Molotovo-Ribentropo pakto ir Antrojo pasaulinio karo priežasčių analizei.

Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios. V.: Baltos lankos, 2008. 2008 m. Lietuvoje švenčiant Sąjūdžio dvidešimtmetį, tuometiniam ideologiniam aparatui parūpo sukurti šiuolaikinę gausiausio ir brandžiausio lietuviško judėjimo istoriją, įvertinti jį kaip tautinį judėjimą, atvedusį Lietuvą į valstybingumą. Šis darbas buvo užsakytas dviems moderniosios Lietuvos istorijos žinovams – Česlovui Laurinavičiui ir Vladui Sirutavičiui.

Lietuvos ir Rusijos istorikų konferencijos Vilniuje dalyviai pripažįsta, jog istoriją dažnai mėginama panaudoti politikos tikslams, ir yra pasiryžę tam priešintis. Pasak vieno iš konferencijos dalyvių, Sankt Peterburgo universiteto mokslininko Aleksandro Filiuškino, istoriją politikos instrumentu paversti mėginama nuo pat senovės graikų laikų. Kalbėdamas apie šiandieninę Rusiją, A.Filiuškinas sakė: „Rusija labai įvairi, Rusija labai didelė, todėl joje yra visko.

Kalbėdamas Varšuvoje praėjusį penktadienį vykusioje konferencijoje „Sąjūdis-Solidarumas: strateginės partnerystės pradžia“, konservatorių lyderis Andrius Kubilius paragino lietuvius „peržiūrėti savo požiūrį į Pilsudskį“. A.Kubiliaus teigimu, „Vilniaus okupacija 1920 metais buvo Lietuvos tragedija, bet ji įvyko po to, kai Pilsudskis prie Varšuvos sumušė to meto Rusijos kariuomenę ir ją nusivijo per Lietuvą.

Lietuvoje netrūksta valstybininkų. Net jei jų yra nelabai daug, net jei tik kuluaruose linksniuojamos jų pavardės, išbarstytos nepartinio galios aparato nomenklatūroje, didžiojo kapitalo auksinėse eilutėse ir viešą žurnalistikos misiją su mažiau deklaruojama politine akcija atsainiai sumaišiusių žiniasklaidos asų sąrašuose. Jų yra gana, kad visa prieš dvidešimt metų užgimusi lietuvių demokratija taptų etatistinės ir unitarinės valstybės įkaite.

Dvi idėjos – keisti Lietuvos vardą, kad jis būtų lengviau ištariamas užsieniečiams, ir keisti Lietuvos vėliavą, kad užsieniečiai čia daugiau investuotų, – yra didžiai giminingos. Jas sieja ta pati gariūniška dvasia ir tas pats intelekto lygis.

Spalio pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinė energetikos saugumo konferencija. Įdomi ir šiek tiek  keista, nes kartu su valstybių vadovais – prezidentais, premjerais, ministrais - buvo pakviesti  ir keli didžiųjų energetikos  bendrovių vadovai. Taigi – verslininkai, o paprastai verslas su politika nesimaišo.

Kaip mums traktuoti Rusiją, kaip Lietuvai elgtis? Plačios diskusijos šia tema Lietuvoje turbūt nesiliaus niekada. Pastaruoju metu kilo eilinis šių diskusijų pagyvėjimas ir tai gerai – netipiškas, kiek palankesnes Rusijai nuomones išreiškė kai kurie politologai, o ne kairiųjų ar populistinių partijų veikėjai, kaip tai būna įprasta.

Kaip mums traktuoti Rusiją, kaip Lietuvai elgtis? Plačios diskusijos šia tema Lietuvoje turbūt nesiliaus niekada. Pastaruoju metu kilo eilinis šių diskusijų pagyvėjimas ir tai gerai – netipiškas, kiek palankesnes Rusijai nuomones išreiškė kai kurie politologai, o ne kairiųjų ar populistinių partijų veikėjai, kaip tai būna įprasta.