centralizavimas

 Vyriausybė pradeda centralizuoti pavaldžių įstaigų bendrąsias funkcijas ir nusprendė įsteigti Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, kuriame iš pradžių bus sutelkiamos buhalterinė apskaita ir personalo administravimas. „Dėl bendrųjų funkcijų yra šiandien priimtas sprendimas. Kalbant apie bendrąsias funkcijas, tai pirmiausiai buhalterinės apskaitos funkcija.

 Seimui atvėrus kelią Vyriausybei ir savivaldybėms centralizuoti dalį jų bendrųjų funkcijų, šios žada naudotis atsivėrusia galimybe. Vyriausybė artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro sukūrimo. Pagal Vyriausybės kanceliarijos registruotus projektus, šis centras turėtų būti steigiamas nuo vasario 15 dienos.

Sveikatos apsaugos ministerija numato centralizuoti alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų gydymą. Tai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė spaudos konferencijoje pirmadienį. Jis teigė, kad centralizacijos imamasi, nes dabar nėra vienodo tokių paslaugų prieinamumo visuose regionuose, esamuose centruose nėra vienodų gydymo metodikų, gydomos ne visos priklausomybės, juose, ministerijos vertinimu, yra per daug aptarnaujančio personalo.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei lydinčius teisės aktų projektus, taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė ragina greičiau spręsti valstybės informacinių technologijų centralizavimo klausimą. „Tai didžiulio masto projektas, kuris turi kilstelėti Lietuvos viešąjį sektorių į kitą informacinių technologijų lygį. Kol nepriimti teisės aktai išlieka didelė rizika, kad laiku nespėsime atlikti darbų ir prarasime dalį ES investicijų, todėl su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi aptarėme kaip įveikti trukdžius ir paspartinti procesą.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis teigia, kad ankstesnės valdžios pradėta greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarka yra racionali, o ateityje Lietuvoje galėtų likti šešios GMP dispečerinės. „Greitosios pagalbos sistema turėtų būti centralizuota.

Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, iš anks­to nein­for­ma­vu­si gy­ven­to­jų, nuo ba­lan­džio 2-os die­nos nai­ki­na tris me­di­ci­nos punk­tus kai­muo­se. Ta­čiau lai­ku prieš to­kį spren­di­mą su­ki­lę Kir­nai­čių kai­mo žmo­nės ne tik iš­si­ko­vo­jo me­di­ci­ni­nę paslau­gą sau, bet ir ki­tų už­da­ro­mų punk­tų pa­cien­tams.

Sostinės savivaldybėje netrukus ketinama patvirtinti naują priėmimo į darželius tvarką, pagal kurią tėvai, registruodami vaiką į darželį, pildys tik vieną prašymą, užuot pateikę atskirus prašymus į kelis darželius, kaip buvo iki šiol. Prie tokios tvarkos bus pereita palaipsniui, prašymus jau pateikusiems tėvams naujų prašymų teikti nereikės, su jais iki vasario vidurio susieks darželių vadovai.

Sveikatos apsaugos ministerija iš dalies stabdo nuo sausio pirmosios numatytą šalies greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, nes kai kurios savivaldybės tam nepasirengė. Seimo sveikatos reikalų komitetas ministeriją ragina neskubėti vienu metu centralizuoti paslaugas ir mažinti greitųjų postų skaičių.

Nuo nau­jų me­tų no­rint iš­si­kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti tik per tar­pi­nin­kus. Uk­mer­gės grei­to­sios pa­gal­bos dis­pe­če­ri­nės funk­ci­jas pe­rims Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­tis. Kiti mažesni miesteliai taip pat neteks savo dispečerinių. Numatyta, kad vietoj dabar šalyje veikiančių 56 liks tik 10 greitosios medicinos pagalbos stočių ir tiek pat dispečerinių.uose liktų tik jiems pavaldūs postai.