čečėnija

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad nenori, kad jo respublika taptų nepriklausoma nuo Rusijos ir tikisi, kad 2012 metais prezidentu vėl taps jo dievaitis Vladimiras Putinas. „Aš norėčiau, kad V. Putinas būtų Rusijos prezidentu visą savo gyvenimą. Aš jį labai myliu kaip vyras vyrą“, – prisipažino jis žurnalui Newsweek. Kadyrovas savo asmeniniais priešais pavadino tuos, kurie kritikuoja V. Putiną. „Jis – žodžio žmogus: jis padovanojo Čečėnijai taiką.

Čečėnijos parlamente įvykdytas teroro aktas – čia susisprogdino mirtininkas, praneša Lenta.ru. „Antradienio rytą, kai automobiliai su deputatais važiavo į parlamento teritoriją, paskui juos įvažiavo lengvasis automobilis su teroristais. Vienas jų detonavo su savimi turėtus sprogmenis, dar du pateko į parlamento pastatą, įvyko susišaudymas“, – sakė teisėsaugos organų šaltinis. Jo teigimu, personalas iš parlamento evakuotas, teritorija atitverta.

Pabėgėlis ar Europos Sąjungos (ES) pilietis gali patirti nepatogumų dėl teisinių spragų, kai jo išdavimo reikalauja trečioji šalis, pvz. Rusija – įsitikinęs Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.

Rusijos Čečėnijos respublikoje numatytos 1 mln. rublių baudos už nuotakos pagrobimą, pranešė respublikos vyriausybės spaudos tarnyba.Nuotakų grobimą smerkia Koranas ir draudžia Rusijos įstatymai, tačiau kai kurie duomenys rodo, kad nuotakų grobimo atvejų labai pagausėjo pastaraisiais metais. BBC šią vasarą Čečėnijoje sukurtame dokumentiniame filme teigiama, kad viena iš penkių čečėnų santuokų p rasideda tuo, kad nuotaka yra pagrobiama.

Europos Sąjungos šalies pilietei Eglei Kusaitei Lietuvos teisėsauga mažiau gailestinga, nei Rusijos specialiosios tarnybos savo piliečiams. Terorizmu kaltinamai Eglei Kusaitei Lietuvos prokurorai reikalauja griežtesnės bausmės, negu Rusijoje kalinamiems tariamiems jos bendrininkams „siuva“ tos šalies teisėsauga. Lietuvos teisėsauga priskiria negirdėtų gabumų tariamai teroristei E. Kusaitei, neva ketinusiai susisprogdinti kažkur Rusijoje.

Šiaurės Osetijoje trečiadienį prasidėjo tris dienas truksiantys gedulo renginiai, skirti žuvusiesiems per kruviną įkaitų užgrobimo ir jų išlaisvinimo dramą Beslano 1-oje mokykloje atminti. BBC primena, jog prieš šešerius metus Beslane ekstremistai buvo paėmę įkaitais daugiau nei 1000 mokytojų bei moksleivių. Čečėnai tris dienas laikė įkaitus be maisto ir vandens. Per nekoordinuotą ir stichišką šturmą žuvo 330 žmonių, tarp jų 186 vaikai. Taip pat žuvo pastatą šturmavusių spec. pajėgų kariai.

Per įnirtingus susirėmimus tarp Rusijos saugumo pajėgų ir islamistų sukilėlių Šiaurės Kaukaze žuvo mažiausiai 29 žmonės. Čečėnijoje specialiajai operacijai asmeniškai vadovavo prezidentas Ramzanas Kadyrovas. Per šią operaciją žuvo 12 pogrindžio kovotojų ir du kareiviai, sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Banditai sunaikinti, padėtis stabili“, – sakė R. Kadyrovas po operacijos savo gimtajame Centorijaus regione Čečėnijos pietryčiuose.

Rugpjūčio 1 dieną Kaukazo Emyrato faktinis vadovas Doku Umarovas pareiškė apie savo atsistatydinimą iš pareigų  ir perėmėju paskelbė čečėną Aslanbeką Vadalovą. Pagrindine priežastimi oficialiai buvo paskelbta bloga Doku Umarovo sveikatos būklė, nes jį dar 2009 metais labai stipriai apnuodijo FSB agentai, ir, greičiausiai, jis dar buvo sunkiai sužeistas 2010 metų balandžio mėnesį.

Čečėnijos lyderis nenori prezidento pavadinimo. Jis pasiūlė savo parlamentui jo užimamoms pareigoms sugalvoti kitą. Čečėnijos galva gali tapti „imamu" arba „šalies tėvu". Vieningosios Rusijos partija šią idėją sveikina. Rugpjūčio 12  R.Kadyrov prisipažino, kad nebenori būti prezidentu, tačiau pareigų atsisakyti nežada. Nusprendė tik pakeisti savo pareigų pavadinimą. Tuo tikslu kreipėsi raštu į Čečėnijos parlamentą.

Čečėnijos prezidentas R.Kadyrov pareiškė, kad Čečėnijoje liko 70  asmenų  priklausančių neteisėtoms karinėms formuotėms.  Pasak prezidento, šie asmenys ne tik čečėnai, bet ir atvykėliai iš kitų šalių.  Čečėniją  Kadyrov apibūdino kaip stabilią šalį, kurioje vyrauja įstatymai. Kaip pranešama lenta.ru, šis R.Kadyrovo pareiškimas buvo skelbtas per Azerbaidžano televiziją. Prezidentas ne kartą kalbėjo apie asmenis, priklausančius neteisėtoms karinėms formuotėms.

Čečėnijos separatistų lyderis Doku Umarovas pakeitė nuomonę ir nusprendė likti „Kaukazo emyru“. Pasak jo, dėl situacijos Kaukaze jis negali atsisakyti šio posto. Taip Doku Umarovas pareiškė naujame vaizdo įraše. Doku Umarovas, kuris yra prisiėmęs atsakomybę už išpuolius Maskvos metro, dar šios savaitės pradžioje skelbė, kad naujuoju sukilėlių vadu taps jo bendražygis Aslambekas Vadalovas.

YouTube.com svetainėje paskelbtame vaizde čečėnų teroristų lyderis, prisiėmęs atsakomybę už mirtinus išpuolius Rusijoje ir įtariamas ryšiais su al-Qaida, tariamai paskelbė, kad pasitraukia iš užimamos pozicijos. Vašingtonas atkreipė dėmesį į teroristą Doku Umarov po to, kai jis prisiėmė atsakomybę už kovo mėnesį įvykdytus savižudžių sprogdinimus Maskvos metro, kuriuose žuvo 40 žmonių, ir 2009 metrų lapkričio traukinio užpuolimą, pareikalavusį 26 gyvybių.

Pranešama, kad trečiadienį Rusijai priklausančios Čečėnijos respublikos sostinėje Grozne per teroro aktą vienas žmogus žuvo ir dar bent 10 buvo sužeista. Teroro aktas įvykdytas prie koncertų salės Čečėnijos sostinės Teatro aikštėje. Prie kūno pritvirtintą sprogstamąjį įtaisą susprogdino mirtininkas.

Čečėnijoje Rusijos pajėgos pradėjo specialią operaciją, kurios tikslas yra sulaikyti čečėnų sukilėlių lyderį Doku Umarovą. Skelbiama, kad pagrindinis specialiosios operacijos tikslas – sulaikyti D. Umarovą gyvą. Rusijos jėgos struktūrų atstovai jau vadina šią misiją „specialia XXI amžiaus operacija“. „Moskovski Komsomolec“ šaltinis teigia, kad operacijos dalyviams įsakyta D. Umarovą sulaikyti gyvą. „Jei mes jį sunaikinsime, jis taps nacionaliniu didvyriu.

Čečėnijoje gyvenančios moterys skundžiasi, kad milicininkai dažnai į jas šaudo iš dažasvydžio šautuvų dėl to, kad jos nedėvi musulmoniškų galvos dangalų. Žmogaus teisių aktyvistai pasipiktino tokiu milicijos elgesiu, kuris atspindi Čečėnijoje lyderio Ramzano Kadyrovo siekius, nepaisant Rusijos konstitucijos, respublikoje įvesti musulmoniško pobūdžio taisykles. „Automobilis, kuriuo važiavo karinėmis uniformomis vilkintys vyrai, pristabdė ir priartėjo prie mūsų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neplanuotai atvyko į Šiaurės Kaukazo regiono Čečėnijos respubliką. Rusijos prezidentas surengė susitikimą su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu bei kitais aukštais pareigūnais. Per susitikimą D. Medvedevas gyrė kovą prieš kovotojus Čečėnijoje. Smurto išpuoliai dažnai vykdomi neramiose Šiaurės Kaukazo respublikose, ypač Čečėnijoje, Dagestane ir Ingušijoje.

Pranešama, kad neramiame Rusijos Čečėnijos regione Rusijos pajėgos nukovė dešimt sukilėlių. Rusijos kariškiai ir žiniasklaida pranešė, kad tarp nukautųjų yra vienas Jordanijos pilietis. Pranešama, kad operacija, kurioje dalyvavo didžiulės Rusijos kariškių pajėgos, buvo surengta miškingoje vietovėje Vedeno regione, Čečėnijos pietvakariuose.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas eilinį kartą paneigė savo sąsajas su Čečėnijos gyventojų grobimu ir žudymu ir pareiškė, kad vieninteliai priešai, kuriuos jis pripažįsta ir kuriuos sieks išnaikinti yra islamo religijos priešai. „Mane viskuo kaltina. Nudvesia karvė – kaltas vėl aš. Koks man tikslas yra žudyti ir grobti žmones, jei iš esmės aš jiems turiu tarnauti“ - prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ teigė R. Kadyrovas.

Čečėnijos respublikos teismas antradienį priėmė nutarimą, kad Didžiojoje Rusijos enciklopedijoje spausdinama medžiaga apie šią Šiaurės Kaukaze esančią respubliką yra ekstremistinė. Jau anksčiau žemesnės instancijos teismas buvo priėmęs tokį patį nutarimą, kuriame teigiama, kad enciklopedijoje pateikiamam medžiaga apie Čečėniją skatina ekstremizmą ir tarpetninius konfliktus. Tuomet buvo įsakyta konfiskuoti visas 58-ojo enciklopedijos tomo knygas.

Neramaus Rusijos Čečėnijos regiono Šalio rajone dar sekmadienį buvo baigta specialioji operaciją, per kurią buvo nukauti du sukilėlių kovotojai. Pasak regiono VRM vadovo , aukų ir nukentėjusiųjų tarp operacijos dalyvių nėra. Pažymima, kad specialiosios operacijos veiksmus vietoje koordinavo pats Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.

Austrijos tyrėjai teigia nustatę, kad Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas praėjusiais metais įsakė pagrobti šalyje gyvenusį čečėnų pabėgėlį. Pagrobimo metu čečėnas buvo nužudytas. Žudikų auka tapo buvęs apsauginis Umaras Ismailovas, kuris buvo gavęs politinį prieglobstį Austrijoje. Jis buvo nušautas, kai bandė pabėgti nuo jį pagrobti bandžiusių asmenų. Dabar Austrijos pareigūnai nustatė, kad R. Kadyrovas yra susijęs su minėtu pagrobimu.

Europos Parlamento Prezidentui Jerzy Buzekui Europos Saugumo ir bendradarbiavimo Pirmininkei Dora Bakojanis Rusijos Federacijos Prezidentui Dmitrijui Medvedevui Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Europos Parlamento nariams Čečėnų tautai PIKETO  REZOLIUCIJA          Piketas vyko 2010 04 21 šalia Rusijos ambasados Vilniuje          Paminint 1996 04 21 nužudytą Čečėnijos Respublikos &n...

Peržvelgus žinias apie Lietuvoje sulaikytą galimą teroristę, aišku tik viena – Valstybės saugumo departamento (VSD) antiteroristinės valdybos veiklos principai nepakito bent viena prasme. Dirbama publikai, per tą pačią žiniasklaidos grupę ir taip pat idiotiškai.

Iš pradžių Aiša Makašaripova nebuvo tikra dėl ko ją pradėjo sekti. Šiaurės Kaukaze esančios Rusijos Dagestano respublikos sostinėje Mahačkaloje gyvenanti A. Mašaripova, kad yra sekama pastebėjo prieš kelias savaites, kai ją iš darbo nuolatos ėmė lydėti nepageidaujama kompanija. „Aš esu pardavimų vadybininkė ir, kai išeinu iš darbo namo, būna 23 valanda, taigi tamsu.

Prieš daugiau kaip savaitę dvejose metro stotyse Maskvoje nugriaudėjo sprogimai, žuvo daugybė žmonių. Be jokių abejonių, tai yra didžiulė tragedija. Kaip šios tragedijos akivaizdoje elgėsi ir elgsis valdantysis Rusijos režimas? Atrodo, kaip ir įprastai... Jau galima daryti kai kurias išvadas.

Čečėnijos teismas uždraudė medžiagą apie Čečėniją ir čečėnų ekstremizmą, kuri buvo išplatinta 58-ajame Didžiosios Rusijos enciklopedijos tome. Teismas teigė, kad straipsniuose pateikta medžiaga diskriminuoja šią Šiaurės Kaukazo respubliką. Teisminį ieškinį inicijavo Čečėnijos žmogaus teisių ombudsmenas Nurdis Nuchažijevas. Jis teigė nusiuntęs reikalavimą Rusijos Teisingumo ministerijai, kad šis enciklopedijos tomas būtų pripažintas ekstremizmą skatinančia literatūra.

Čečėnų kovotojai neprisiima atsakomybės dėl pirmadienio rytą Maskvos metro įvykdytų teroristinių išpuolių. Rusų kalba transliuojamas gruzinų „Pirmas Kaukazo“ kanalas išplatino garso įrašą, kuriame čečėnų kovotojų lyderio Doku Umarovo vardu aiškinama, kad, sprogdinant metro traukinius „Liubiankos“ ir „Kultūros parko“ stotyse, dalyvavo Rusijos slaptosios tarnybos. „Viskas padaryta taip, kad atrodytų, jog tarsi niekas iš Rusijos specialiųjų tarnybų nėra kaltas, o iš tikro jie tame dalyvavo.

Čečėnijos parlamento pirmininkas Dukuchava Abdurachmanovas pareiškė, kad dėl kovo 29 dieną Maskvos metro įvykdytų teroristinių išpuolių kaltos yra Rusijos specialiosios tarnybos. Jis per parlamento posėdį aiškino, kad sprogmenis į metro pavyko prasinešti arba dėl visiško pareigūnų aplaidumo, arba dėl to, kad kai kurie Maskvos metropoliteno, saugumo ar milicijos pareigūnai bendradarbiavo su teroristais.

Danijoje gyvenantis čečėnų separatistų judėjimo atstovas užsienio politikos klausimais Usmanas Ferzaulis pasmerkė pirmadienį Maskvos metro įvykdytus teroristinius išpuolius, per kuriuos žuvo 39 žmonės. U. Ferzaulis teigė, kad jo judėjimas negali remti tokių siaubingų išpuolių. „Tai, kas nutiko Maskvoje, yra siaubinga. Mes esame nuliūdinti to, kas įvyko, ir mes tai smerkiame. Mes niekada negalėsime paremti tokių veiksmų“ - teigė čečėnų atstovas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Tomo Čyvo staipsnis „KGB šleifas“. Lietuvoje jau du dešimtmečius neva medžiojami sovietinių tarnybų agentai. Prezidentė ragina „kaip nors“ pabaigti šį procesą, bet niekas nežino – kaip.

Prieš kelias dienas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas prakalbo apie naujas priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti respublikoje gyvenančių ne čečėnų kilmės žmonių skaičių. Siekdamas paversti Čečėnija islamiška šalimi, R. Kadyrovas nurodė musulmonų dvasininkams pagerinti religinį jaunosios kartos auklėjimą mokyklose ir įvesti visiems privalomą kasdienių maldų tvarką.

Lygiai prieš 5 metus, 2005 metų kovo 8 dieną, Rusijos valdžia pranešė apie tai, kad per susišaudymą nukautas Čečėnijos prezidentas ir pasipriešinimo kovotojų lyderis Aslanas Maschadovas. Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas“, šio kovotojo žūtis buvo itin svarbus Rusijai, kuri žūtbūt siekė išlaikyti Šiaurės Kaukazo kontrolę savo rankose.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas visada stengdavosi vaidinti kietą vyruką. Jis kadaise sukilėlių gretose kovojo prieš Kremliaus siųstus rusų karius, o vėliau pakeitė puses ir tapo brutalaus Čečėnijai primesto režimo galva. Be to, R. Kadyrovas namie laikė tigrą ir garsėjo savo aistra „Kalašnikov“ automatams. Žmogaus teisių aktyvistai ne kartą jį kaltino žmonių grobimu, kankinimu ir nužudymu. Šiuos kaltinimus Čečėnijos prezidentas nuolatos neigia.

Per susišaudymą su kovotojais vėlų ketvirtadienio vakarą Čečėnijoje žuvo 5 Rusijos kariai, o dar 6 buvo sužeisti. Skelbiama, kad susišaudymas įvyko į pietvakarius nuo sostinės Grozno esančiame Urus-Martano rajone. Per pastaruosius kelis mėnesius smurto lygis Čečėnijoje itin išaugo. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įtraukė Čečėniją, Ingušiją, Šiaurės Osetiją, Dagestaną, Kabardą Balkariją ir Karačiajų Čerkesiją į naują Šiaurės Kaukazo federalinę apygardą.

Per išpuolį prieš Ingušijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pastatą Nazranės mieste žuvo vienas milicininkas ir dar keli buvo sužeisti. Skelbiama, kad pastatas buvo apmėtytas granatomis. Keli užpuolikai į pastatą paleido kelias granatas ir pabėgo nenustatytu automobiliu. Minėtame pastate taip pat glaudžiasi ir milicijos būstinė. Pastaruoju metu Rusijos kontroliuojamose Čečėnijos, Ingušijos ir Dagestano respublikose smarkiai išaugo smurto lygis.

Čečėnija pasaulyje yra geriau žinoma dėl dviejų brutalių joje siautusių karų, savižudžių sprogdinimų, žmonių grobimų ir žmogaus teisių nepaisymo. Tačiau dabar ši Rusijos respublika panūdo pakeisti savo įvaizdį ir pristatyti save kaip turistams patrauklų slidinėjimo kurortą. Čečėniją valdantis diktatorius Ramzanas Kadyrovas tiki, kad kalnuota respublika turi nemažą turizmo potencialą. „Mes turime gerą klimatą ir nuostabų kraštovaizdį.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas rimtai nusiteikęs į šalį pritraukti turistų, rašo „turist.ru“. Šią savaitę jis  pareiškė, jog Argūno tarpeklyje bus kuriamas slidinėjimo kurortas bei keletas sanatorijų. Į šiuos kurortus ruošiamasi pritraukti tiek Rusijos federacijos, tiek kitų šalių piliečius, tiek ieškančius prabangaus poilsio, tiek nebrangių viešbučių.

Rusija pareiškė, kad išpuolius Čečėnijoje ir gretimuose regionuose vykdantys islamistų sukilėliai yra apmokomi Gruzijoje. Kiek anksčiau Rusija aiškino, kad smurto lygio išaugimą Šiaurės Kaukazo regionuose – Čečėnijoje, Ingušijoje ir Dagestane – lėmė islamistų iš užsienio gaunamas finansavimas ir apmokymas. Dabar naujienų agentūra „RIA Novosti“ tcituoja Rusijos vidaus reikalų viceministrą Arkadijų Jedelevą, kuris aiškina, kad islamistų kovotojai yra apmokomi Gruzijos esančiose karinėse bazėse.

“Politinis korektiškumas” arba “Realioji politika” – bene dažniausiai vartojamos sąvokos tarptautinių santykių kontekste, tačiau ypatingai pasibjaurėtinai jos skamba kalbant apie tikrąsias žmogaus bei tautų apsisprendimo teises. Simboliška: gruodžio 10-ąją, kai oficialiai pasaulyje minima Žmogaus teisių diena, ničniekuo taikai nenusipelnęs veikėjas gauna Nobelio taikos premiją.

Maždaug 200 bėglių iš Rusijos ir Gruzijos Lenkijos Legnicės mieste užėmė traukinį. Incidentas įvyko gruodžio 15 dieną, antradienį. Lenkijos spauda skelbia, kad daugumą bėglių sudarė Ingušijos ir Čečėnijos gyventojai. Teigiama, kad visi asmenys norėjo kaip nors nusigauti iki Strasbūro ir ten kreiptis į Žmogaus teisių teismą. Jie norėjo pasiskųsti blogomis laikymo sąlygomis Lenkijoje veikiančiuose pabėgėlių centruose. Geležinkelių administracija iškvietė policiją.

Šiandien 18 val. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1 F, Vilnius) vyks renginys "Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, Čečėnijoje ir Tibete". Renginys skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti. Baltarusių, čečėnų, tibetiečių bendruomenių atstovai pristatys žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, Čečėnijoje ir Tibete. Bus rodomi trumpametražiai 10-ies minučių filmai.

Minint Rusijos agresijos prieš Čečėniją 15-ąsias metines, penktadienį Seime rengiama apskritojo stalo konferencija "Čečėnų kalbos likimas". Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės kvietimu Vilniuje viešintys svečiai iš Turkijos, Prancūzijos ir Lenkijos reiškia susirūpinimą čečėnų kalbos išlikimu ir Čečėnijoje, ir tarp užsienyje gyvenančių čečėnų.