bepiločiai dronai

Ketvirtadienį, prieš NATO naikintuvams Latvijos teritorijoje numušant droną, šalies Krizių valdymo centro vadovas pulkininkas Arvis Zile Latvijos radijo laidoje „Krustpunktā“ (liet. „Kryžkelėje“) Latvijos pasirengimą krizėms dešimtbalėje sistemoje įvertino ketvertu, skelbia „LSM“. „Jei kalbame apie ketvertą, tai skamba silpnai, bet nėra taip blogai – tai ne vienetas ar dvejetas, tai ne nulis. Jis vis dėlto atspindi tam tikrą pasirengimo lygį.

Nuo mažų žvalgybinių dronų, galinčių nuskristi vos porą kilometrų, iki sunkiųjų bombonešių, kurie gali gabenti net kelias prieštankines minas, – karas Ukrainoje paskatino karines inovacijas abiejose fronto pusėse. O dabartinės technologinės lenktynės vyksta ne tik dėl naujų sistemų kūrimo, bet ir dėl priešo technologijų užgrobimo. Mūsų kolega iš Ukrainos Artiomas Listopad pasakoja, ko reikia, kad šiuolaikiniame kare aplenktum priešą ir išliktum vienu žingsniu priekyje.

Rusijos kariuomenė naudoja grotas, kad apsaugotų savo laivų viršutines dalis nuo dronų, tačiau tai neduoda jokios naudos dėl to, kaip sprogimai sklinda po vandeniu, per televiziją sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas. Jo teigimu, viršutinė laivų dalis kartais apsaugojama grotomis ir toks sprendimas gali būti logiškas, ginantis nuo atakų, per kurias naudojami klaidžiojantys šaudmenys ar maži dronai.

Rusija vykdė plataus masto 18 mėnesių trukmės šnipinėjimo kampaniją, nukreiptą prieš strateginius branduolinius objektus keliose Europos šalyse. Kaip skelbia „The Guardian“, stebėjimo dronai esą buvo leidžiami tiesiai iš Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių laivų. Remiantis pranešimu, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) analitikai nuo 2024 metų pabaigos daugiau nei dešimtyje Europos šalių užfiksavo mažiausiai 144 šnipinėjimo incidentus.

Rytinis NATO flangas toliau ruošiasi galimam pavojui iš Rusijos – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti didžiųjų šalių kariai išvien treniruojasi, kaip dirbti su įvairių rūšių dronais. Patys kariai neslepia, kad bepiločių panaudojimas kare žymi vieną didžiausių lūžių karyboje per pastaruosius kelis dešimtmečius, todėl dabar jie mokosi stebėdami tai, kas vyksta Ukrainoje. Maža to, amerikiečiai Latvijoje mokosi įrenginėti ir betoninius įtvirtinimus pasienyje.

NATO ir ES šalys aktyviai diskutuoja apie dronų gynybos stiprinimą rytiniame Aljanso flange dėl vis dažnėjančių su dronais susijusių incidentų netoli Rusijos ir Baltarusijos, praneša „Politico“. Pasak leidinio, ypač susirūpinusios yra Baltijos valstybės, Lenkija, Rumunija ir Suomija, nes jos dronų keliamą grėsmę vertina kaip vis rimtesnę. Kaip žinoma, pastaraisiais mėnesiais regione ne kartą buvo fiksuoti neatpažinti dronai, taip pat NATO šalių oro erdvės pažeidimai.

Iš Šiaulių pakilę NATO naikintuvai Latvijoje numušė karinį droną. Į Latvijos oro erdvę jis įskrido ryte, kelių regionų gyventojams buvo išsiųsti oro pavojaus pranešimai, raginantys skubėti į priedangas. Į orą pakilę prancūzų pilotai su naikintuvais „Rafale“ bepilotį aptiko ir numušė.  Vėliau Latvija paskelbė ir apie antrą bepilotį, tačiau jis nebuvo surastas. Naktį vienas dronas nukrito ir sprogo Moldovos teritorijoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Padėtis dėl oficialių priedangų Rygoje dronų grėsmės atveju yra gerokai prastesnė nei skelbta anksčiau, penktadienį žurnalistams sakė Rygos miesto tarybos Saugumo, viešosios tvarkos ir korupcijos prevencijos komiteto vadovybė. Pernai balandį tuometinis Civilinės saugos ir operatyvinės informacijos valdybos vadovas Gintas Reinsonas Saugumo, viešosios tvarkos ir korupcijos prevencijos komitetui pranešė, kad sostinės priedangose telpa kiek daugiau nei 200 tūkst. gyventojų.

Baltijos šalys vis dažniau susiduria su oro pavojais ir į jų erdvę galimai atklystančiais dronais – pirmą tokį įspėjimą vakar patyrė ir Vilnius. Tuo metu Rusija grasina regionui, kaltindama Baltijos valstybes prisidedant prie Ukrainos atakų prieš Rusiją. Lietuvos vadovai tokius kaltinimus neigia. Ar rusai turi galimybių pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis? Apie tai laidoje pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Utenos rajone nukritęs ukrainietiškas dronas buvo su sprogmenimis. Sprogmenis vietoje detonavo „Aro“ išminuotojai, todėl daliai vietos gyventojų teko palikti namus. Pasieniečiai pripažįsta dar prieš incidentą girdėję praskrendantį objektą pasienio ruože. Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Lietuva stiprina oro gynybą – į šalį jau atvyko nauji radarai, kalbama apie dronų perėmėjus, o patirties semiamasi iš Ukrainos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad nors ginkluotės šiuo metu reikia daugeliui pasaulio šalių, Lietuva išlieka tarp prioritetinių valstybių. Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Lietuvos oro gynyba Ką galite pasakyti apie mūsų progresą stiprinant oro gynybą? Akivaizdu, kad tai išlieka labai aktualus klausimas.

Rusija šiuo metu vykdo didelio masto ir koordinuotą informacinę operaciją prieš Latviją, Lietuvą ir Estiją, tvirtindama, kad Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudoti savo teritoriją atakoms prieš Rusiją, pranešė Latvijos gynybos ministerija. Ministerija pabrėžia, kad Latvija, Lietuva ir Estija nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos kontratakas prieš Rusiją.

Vokietijos gynybos ministerija planuoja už maždaug 536 mln. eurų įsigyti tūkstančius dirbtiniu intelektu (DI) valdomų atakos dronų, kurie bus skirti Lietuvoje pradėtai dislokuoti brigadai, praneša žiniasklaida, įskaitant savaitraštį „Der Spiegel“. Dronus ketinama pirkti iš Vokietijos startuolių „Helsing“ ir „Stark Defence“. Sutartys dėl dronų, kurie sklando virš potencialaus smūgio zonos, o paskui nuskrenda į taikinius – yra didesnio, 4,3 mlrd. eurų vertės preliminaraus kontrakto dalis.

Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę. Preliminariais duomenimis Vengrijos dronai galėjo rinkti žvalgybinę informaciją apie pramoninį potencialą Ukrainos pasienio regionuose, rašo „Kanal 24“. „Pavesta patikrinti visus turimus duomenis ir nedelsiant pranešti apie kiekvieną užfiksuotą faktą“, – pranešė Ukrainos prezidentas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino Rusijos dronų skrydį virš Lenkijos nepriimtinu, tačiau, jo teigimu, toks incidentas buvo tikėtinas, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Negalima ignoruoti fakto, kad tai įvyko Lenkijoje. Lenkai yra mūsų draugai, nepriklausomai nuo dabartinės politinės situacijos. Jie – mūsų istoriniai sąjungininkai, mums artimi dvasia, todėl jie tikrai yra mūsų draugai“, – sakė jis.

Keli Rusijos oro uostai naktį turėjo apriboti veiklą dėl į jų oro erdvę įskridusių Ukrainos kovinių bepiločių orlaivių. Be kita ko, paveiktas Sankt Peterburge esantis Pulkovo oro uostas, pranešė federalinė aviacijos agentūra „Rosaviacija“. Miesto pakraščiuose buvo perimta 10 bepiločių orlaivių, antradienį tinkle „Telegram“ parašė gubernatorius Aleksandras Drozdenka. Pranešimų apie padarytą žalą ar nukentėjusius žmones negauta.

Lietuvai ir Estijai negavus Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, premjeras Gintautas Paluckas sako apgailestaujantis, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis. „Akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ES. Ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime spręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis“, – pirmadienį Marijampolėje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Vladimiras Putinas antrą kartą per šiuos metus apsilankė Sočyje, vykdamas į „Valdai“ klubo susitikimą. Anksčiau Rusijos autoritarinis lyderis čia gyveno kelias savaites, tačiau nustojo lankytis mieste po to, kai čia ėmė skraidyti Ukrainos dronai, rašoma „Agentstvo“. „Valdai“ klubo susitikimo išvakarėse, iš trijų žinomų lėktuvų, kuriais naudojosi V. Putinas, į orą pakilo tik vienas – RA-96021. RA-96021 iš Maskvos išvyko lapkričio 7 d. 01.54 val. ir nusileido 03.50 val.

Didžiausias JAV dronų gamintojas „Skydio“, tiekiantis bepiločius orlaivius Ukrainos kariuomenei, susidūrė su gamybos problemomis dėl Kinijos sankcijų.

Rusijos Ufos oro uostas, dėl dronų pavojaus, laikinai sustabdė skrydžius, skelbia rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. „Siekiant užtikrinti civilinių skrydžių saugumą, nuo spalio 31 d., 17:50 val. Maskvos laiku, buvo įvesti laikini Ufos oro uosto veiklos apribojimai. Oro uostas laikinai nevykdo skrydžių“, – pranešė oficialus Federalinės oro transporto agentūros atstovas Artemas Korenyako.

Išplitusioje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip du tariamai rusų kariai bando gintis nuo ukrainiečių bepiločio drono atakos – vienas su lazda, o kitas su kastuvu. Kyjivui ir Maskvai rungtyniaujant bepiločių orlaivių lenktynėse, Ukrainoje vykstančiame kare rusai nenustoja stebinti savo išradingumu.

Į atsargą išėjęs Jungtinių Valstijų generolas trečiadienį paragino Taivaną atsižvelgti į Rusijos karo Ukrainoje pamokas ir sustiprinti bepiločių dronų gynybą, salai susiduriant su didėjančia Kinijos karine grėsme. Demokratiniam Taivanui nuolat gresia Kinijos, salą laikančios savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną norėtų susigrąžinti, jei prireiktų, jėga, invazija.