banko paskola

Dauguma iš mūsų gyvenime susiduria su momentu, kai prireikia pasiskolinti. Tokiais atvejais turime dvi išeitis – prašyti artimųjų arba draugų pagalbos arba imti paskolą. Kalbant apie pirmąjį scenarijų, didelei daliai lietuvių atvirai kalbėti apie savo finansus ir aptarti juos su artimaisiais vis dar yra nepatogu, o prašymas pasiskolinti dažnam apskritai yra tabu. Tad tokiais atvejais vis labiau populiarėja paskolos arba kreditai.

Investavimas į paskolas vertinamas kaip saugesnė alternatyva investicijoms akcijų biržoje. Investuotojas ir „HeavyFinance“ platformos finansų direktorius Andrius Liukaitis pataria, į ką atkreipti dėmesį investuojant į skolos turto klasę.  Investuodami į privačios skolos turto klasę jūs, supaprastintai, atliekate banko funkciją. Tačiau, palyginti su banku, jūs skolinate smulkesniems klientams ir priimate įvairesnių formų užstatą.

Numatydami artėjantį savo buto, gyvenamojo namo arba sodo remontą, pirmiausia apgalvojame smagiausią dalį – viziją, kaip viskas atrodys rezultate, kokia spalva dažysime sienas, kokia nauja sofa papuoš atnaujintą svetainės kambarį. Tačiau dar prieš pradedant darbus ne ką mažiau svarbu apsvarstyti ir savo pinigines galimybes įgyvendinti šiuos norus.

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Kodėl to reikia? Mes matome tam tikrus galimo perkaitimo ženklus, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Plačiau apie tai žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su Lietuvos banko valdybos pirmininku G. Šimkumi.

Paskelbus apie galimybę atidėti bankų paskolas, gyventojai jau bando ja naudotis. Bankai ragina nedelsti ir susidūrus su problemomis, kuo skubiau teikti prašymus atidėti paskolai, nes kol jų nėra ar jie nepatvirtinti klientas privalo vykdyti įsipareigojimus bankui ir mokėti įmokas. Kai bankų skyriai veikia tik nuotoliniu būdu, o internetu nesinaudoji, gali kilti keblumų. Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdiškis Antanas. Vyresnio amžiaus vyras nori atidėti paskolos mokėjimą.

Lietuvoje sparčiai auga greitaisiais kreditais ir vartojamosiomis paskolomis besinaudojančių žmonių skaičius, tačiau lyg ant mielių kyla ir bankrutuojančiųjų statistika. Vis daugiau žmonių nebeišsimoka didžiulių skolų ir apsisprendžia bankrutuoti. Šis skaičius auga itin grėsmingai ir ne procentais, o kartais. 2013 m. tik paskelbus, kad fiziniais asmenys gali bankrutuoti jų buvo 118, tačiau jau kitąmet skaičius išaugo trigubai - net 365 žmonės laikė save nemokiais.

2013 m. liepos 5 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl Vilniaus miesto gyventojos, pensininkės R. B., bankroto. Būdama 66-erių moteris pasiskolino iš SEB banko apie 900 tūkst. Lt nekilnojamojo turto projektui turimame žemės sklype plėtoti, tačiau projektui žlugus moteris pateikė prašymą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Tai yra pirmoji fizinio asmens bankroto byla Vilniaus mieste.

Ga­vus dar­bą ki­ta­me mies­te, įsto­jus mo­ky­tis, su­kū­rus šei­mą, ar tie­siog nu­spren­dus pa­lik­ti tė­vų na­mus ir pra­dė­ti sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą, ten­ka dai­ry­tis sa­vo būs­to. Vie­ni sku­ba į ban­kus ir įklimps­ta į būs­to pa­sko­los liū­ną, ki­ti ieš­ko nuo­mo­ja­mo būs­to ir ren­ka­si nuo­mi­nin­ko ke­lią.

Po to, kai vandalai nuniokojo kaimo turizmo sodybą Griežpelkiuose, Tauragės rajone, Ana ir Kęstutis Valčiukai  jiems priklausančią sodybą ryžosi parduoti. Po patirtų stresų šeimininkė jaučiasi prastai, o šeimininkas išvyko uždarbiauti į užsienį. A.Valčiukienė patvirtino, kad dešimt metų abu atkakliai dirbę, daug investavę, iš banko ėmę paskolą, šiandien jie nebemato prasmės tęsti šią veiklą.