baltijos šalys

Vokietijos dujų saugykloms pildantis sparčiau nei planuota, Baltijos šalyse tendencija atvirkščia  – Inčukalno dujų saugykla – vienintelė tokia Baltijos šalyse – tuštėja ir smuktelėjo iki mažiau nei 50 proc., rašo portalas vz.lt.  Dujų saugyklos Europoje šiuo metu yra pripildytos kiek daugiau nei 80 proc., tuo metu Inčukalno dujų saugykloje prasidėjus paskutiniam dujų metų mėnesiui smuko žemiau iki 49,7 proc.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Europos Sąjungai (ES) apsisprendus stabdyti susitarimą, lengvinantį vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Baltijos šalys su Lenkija sieks atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Europos Sąjunga. Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tariasi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.

Baltijos šalys sutarė spartinti laipsnišką rusiškos energijos atsisakymą bei vystyti vėjo energijos pajėgumus Baltijos jūroje – per ateinančius aštuonerius metus juos sutarta padidinti beveik septynis kartus – nuo 2,8 iki bent 19,6 gigavato (GW). Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

Po Estijos premjerės pareiškimo, kad Baltijos šalys gali būti „nušluotos nuo žemėlapio“, kol NATO atskubės į pagalbą, kilo nerimo banga. Politikai suskubo raminti – esą Vakarų žvalgybos veikia taip gerai, kad apie priešo kariuomenės judesius žinotume daug anksčiau, nei jis mus užpultų.  Ar iš tiesų taip yra, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Lietuvai minint 33-iąsias Baltijos kelio metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako neabejojantis, kad vėl kilus pavojui Lietuvos žmonės susivienytų gindami valstybę nuo agresijos.

Baltijos šalių parlamentų vadovai sako, kad pritartų regioninei iniciatyvai neįsileisti rusų su turistinėmis vizomis, nors prioritetu laikytų sprendimą Europos Sąjungos (ES) lygiu. Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams teigė, kad dėl vizų išdavimo ribojimo kalbėta ir jos kvietimu Kaune organizuotame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę padidėjo 38 proc., dujos brango 16 proc., o degalų kainos toliau mažėjo ir išliko mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 12-18 dienomis buvo 510 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 509 eurai, 37,5 proc. didesnė, Estijoje – 470 eurų, arba 68 proc. daugiau. Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 40 proc. iki 454 eurų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija „neofašistais“ tris Baltijos valstybių gyventojus pavadino dėl „neapykantos viskam rusiškam kultivavimo“. Ukrainą užpuolusios ir civilius žudančios valstybės atstovė Marija Zacharova piktinosi kaimyninių valstybių požiūriu į Rusiją ir „priminė“ Ukrainos pavyzdį.

„Burger King“ restoranų Baltijos šalyse frančizės turėtoja „Tallink Fast Food“, kuri yra Estijos laivybos bendrovės „Tallink Group“ antrinė įmonė, praėjusiais metais patyrė daugiau kaip 2 mln. eurų nuostolį. Pardavimų pajamos siekė 4,3 mln. eurų. „Tallink Fast Food“ veiklą pradėjo prieš trejus metus.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įspėja, kad, jei Ukrainai nepavyks iki galo pasipriešinti Rusijos imperiniams kėslams, kitos šalys Rusijos Federacijos taikiklyje bus Lenkija ir Baltijos šalys.

Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai, vadovavimą misijai perėmė Vengrija, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonija penktadienį vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. „Gyvename neramiais laikais. Agresorius tęsia karą prieš demokratinę Ukrainą ir pažeidinėja taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

Baltijos šalių vadovai diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečio proga laišku kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), pabrėždami būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą.

Degalų – benzino ir dyzelino kainos per savaitę kiek sumažėjo visose Baltijos valstybėse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pigiausiai 95-tas benzinas ir dyzelinas buvo Lietuvoje. Per savaitę 95 benzino litras degalinėse Vilniuje atpigo vidutiniškai 14 centų iki 1,905 euro, Rygoje – 6 centais iki 1,947 euro, Taline – beveik nepigo – 2,004 euro.

Pradedamos ilgiausio geležinkelio tilto Baltijos šalyse – tilto per Nerį šalia Jonavos statybos. Tiltas yra europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto dalis.  Tiltą statys Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“, su kuria už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ balandį pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.

„Swedbank“ suteikė 40 mln. eurų apyvartinių lėšų kreditą didžiausiai Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojai „Achemai“. „Pradėję bendradarbiauti su viena didžiausių šalies pramonės įmonių „Achema“, kuri turi reikšmingos įtakos visai šalies ekonomikai, norime jai padėti sėkmingai įveikti dabartines turbulencijas rinkoje ir užtikrinti pagrindą tvariam augimui ateityje“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Eksportas šiemet sausį-gegužę augo visose Baltijos šalyse, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 16,7 mlrd. eurų, Latvijos – 32 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 8,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 42 proc. iki 19,7 mlrd. eurų, Latvijos – 41 proc. iki 10,5 mlrd. eurų, o Estijos – 33 proc. iki 10,1 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,1 mlrd. eurų, Estijos – 1,4 mlrd. eurų.

Maisto produktų kainos antrąjį šių metų ketvirtį buvo gerokai didesnės nei prieš metus visose trijose Baltijos valstybėse, tačiau didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse Latvijoje jos dažniausiai didesnės nei kaimyninėse šalyse, skelbia Latvijos žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutas.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas ir Estijos gynybos ministrė Kalle Laanet ketvirtadienį, NATO viršūnių susitikimo Madride kuluaruose, pasirašė raštą dėl abiejų šalių ketinimų kartu įsigyti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemų. A. Pabrikas sakė, kad Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai parodė, jog tokios oro erdvės gynybos sistemos yra būtinos. Jis nurodė, kad šis pirkimas sustiprins regioninį bendradarbiavimą ir abiejų Baltijos šalių bendrą gynybą.

Beveik dvi iš trijų (64 proc.) mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja, kad karas Ukrainoje turės neigiamos įtakos jų apyvartai. Palyginti su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų nuotaika prasčiausia, rodo tyrimas.  SEB banko tyrimo duomenimis, apyvartos mažėjimo šiemet tikisi 56 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos bendrovių.

Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.  Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šiuo dokumentu šalys įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmui atkurti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Briuselyje su Baltijos šalių gynybos ministrais ir JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu aptars regiono saugumą. „Lietuvos, JAV gynybos pareigūnai aptars regioninio saugumo klausimus ir amerikiečių karių buvimą šiame regione“, – BNS informavo krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Liepa Rimkevičienė.

Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną. Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.

Ukraina turi laimėti kare su Rusija, kitu atveju Kremliaus puolimo taikiniu taps Baltijos šalys, įsitikinęs buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas. Interviu naujienų agentūrai AFP opozicinių pažiūrų rusų politikas tikino, kad didelio masto Rusijos karas prieš Ukrainą gali užtrukti iki dvejų metų, tačiau Ukraina privalo nugalėti, juk kitaip tas pats likimas lauktų ir Baltijos šalių.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Degalų kainų augimas Baltijos valstybėse praėjusią savaitę sulėtėjo iki 1,5-4,5 proc. nuo 3-7 proc. savaite anksčiau, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per praėjusią savaitę brango 1,5 proc. iki 2,089 euro, Rygoje – 3,9 proc. iki 2,124 euro, Taline – 2,4 proc. iki 2,169 euro. 98 markės benzino kainos – atitinkamai 2,188 euro, 2,164 euro ir 2,219 euro už litrą. Dyzelino litras pabrango 4,3 proc. iki 1,919 euro Vilniuje, 3,6 proc.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliktos pirmosios Baltijos šalyse endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos be pjūvių, ketvirtadienį pranešė ligoninė. Operacijas atliko ligoninės pilvo chirurgas Olegas Deduchovas, kuriam asistavo Lucas Karsenty (Liukas Karsenti) iš Paryžiaus Amerikos ligoninės. Jis yra vienas garsiausių šitos srities specialistų, atlikęs apie 300 endoskopinių skrandžio mažinimo operacijų.

Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas nuotoliniame pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė NATO priešakinės gynybos ir atgrasymo priemonių stiprinimą rytų flange.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę užfiksuota Estijoje, o mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 18,9 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Estijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 20,0 proc., Latvijos – 16,9 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) sparčiausiai vartojimas brango Latvijoje.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatorėms atsisakius sisteminių paslaugų iš Rusijos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog žengtas svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas.  „Sveikinu šį svarbų Baltijos šalių elektros energijos operatorių susitarimą. Tai svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas“, – pranešime sakė D. Kreivys.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 proc., Latvijoje – 6,9 proc., Estijoje – 8,1 procento.

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Putinas galbūt gyvuos dar ilgai, taigi reikia rimtai susirūpinti regiono saugumo pažeidžiamumu. Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Baltijos šalys ragina didinti regiono gynybines pajėgas ir atsparumą Rusijos Federacijos sukurtoms aplinkybėms. Regis, vis labiau sutariama, kad dėl Maskvos agresijos saugumo lygis pasikeitė ir atitinkamai turi keistis NATO saugumo pozicija.

Ukrainoje – 73-oji karo diena prieš įsiveržusią Rusiją. Penktadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl vaizdo įrašu kreipėsi į savo tautą ir visą pasaulį. Ukrainos lyderis kalbėjo ir apie bandymus evakuoti civilius iš Mariupolio, ir apie susitikimą su Baltijos šalių prezidentais, ir apie Rusijos karių paliktus pavojus Ukrainos žmonėms. „Tęsiame evakuaciją iš Mariupolio, iš „Azovstal“, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.

Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklais, ir diplomatija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklu, ir diplomatija“, – Ukrainos vadovas paskelbė savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, penktadienį Kyjive viešint Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams.

Greitas sunkiosios technikos pristatymas kovojančiai Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą prieš Rusiją, kuri vykdo nepateisinamą agresiją. Taip teigiama Baltijos šalių premjerų penktadienį pasirašytoje deklaracijoje, kurioje smerkiami Rusijos kariniai veiksmai, remiama Ukraina bei jos ateitis Europos Sąjungoje. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius.

Penktadienį Rygoje premjerė Ingrida Šimonytė kartu su kitais Baltijų šalių ministrais pirmininkais aptarė bendras pastangas stiprinti regiono saugumą, o taip pat ir sankcijų karą prieš Ukrainą paskelbusiai Rusijai griežtinimą.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Į Lietuvą trečiadienį atvyko Baltijos jūros regiono šalių teritorinės gynybos vadai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos teritorinės gynybos pajėgų vadai ir atstovai dalyvauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) organizuojamoje Baltijos jūros regiono šalių teritorinės gynybos pajėgų konferencijoje SCANBAL 2022. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, konferencijos metu šalys dalyvės pristatys savo pajėgas, aptar...

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorės vadovas šeštadienį pranešė, kad Baltijos šalys nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų. „Jeigu dar buvo kokių nors abejonių, ar galima nors kiek pasitikėti tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai mums aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – pareiškė „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Barisas. „Nuo balandžio 1 dienos rusiškos gamtinės dujos nebeteka į Latviją, Estiją ir Lietuvą“, – pareiškė jis Latvijos radijui.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje. Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.