baltijos šalys

Baltijos šalių kreipimasis į NATO dėl saugumo dabar skamba jau ne tik garsiau, bet ir kur kas aiškiau ir detaliau. Keturi ekspertai - buvęs Estijos atstovas prie NATO ir ambasadorius Rusijoje Jurijus Luikas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Ramsas, buvęs NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Richardas Shirreffas ir buvęs vyriausias NATO pajėgų vadas Europoje Wesley Clarkas – parengė atskaitą, parodančią, kad Baltijos šalys yra lengvas kąsnelis Rusijai, o NATO y...

Penktadienį prasideda Baltijos šalyse JAV Sausumos pajėgų Europoje organizuojamos tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“ („Saber Strike 2016“). Pratybos skirtos didinti šalių tarpusavio sąveiką vykdant plataus spektro karines operacijas, pranešė Lietuvos kariuomenė. Šeštą kartą rengiamuose šios serijos mokymuose iš viso dalyvaus apie 10 tūkst.

Keturios vidurio Europos šalys trečiadienį pareiškė, kad galėtų nuo kitų metų atsiųsti savo karių į tris Baltijos šalis, NATO nares, kai įtampa santykiuose su buvusia sovietine tų šalių šeimininke Rusija pakilo iki lygmens, neregėto nuo šaltojo karo laikų. Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nurodo, kad iki liepos, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, turėtų suderinti kas ketvirtį rotuojamų savo pajėgų, apie 600 karių, dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

 Teisėsaugininkai tiria sukčiavimo schemą bendrovėje „Kauno grūdai“, kurios darbuotojai įtariami padėję išvengti 389 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Įtariama, kad nusikaltimo organizatoriai „Kauno grūdams“ tiekė cukrų iš Lenkijos.  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) neskelbia bendrovės pavadinimo, tačiau BNS žiniomis, tai yra „Kauno grūdai“. „Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys BNS sakė nieko nekomentuosiantis.

Lietuvai itin nemaloni žinia. NATO generolas pareiškė, kad jei prasidėtų karas su Rusija, aljanso itin greito reagavimo pajėgos negalėtų būti dislokuojamos Rytų Europoje dėl savo pažeidžiamumo. Tai reikštų, kad jos nepajėgs gintis Baltijos šalių ir Lenkijos. Tačiau ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis tvirtina, kad šio pajėgos vis tik galėtų veikti dėl visos NATO ir mūsų regiono paramos.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Ketvirtadienį NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai kilo identifikuoti ir palydėti į Karaliaučiaus sritį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius orlaivius.

Rusijos ekonomikos nuosmukis šiais ir kitais metais turėtų lėtėti, ir tai turės teigiamos įtakos Baltijos šalių, kur Rusija yra viena pagrindinių prekybos partnerių, ekonomikos plėtrai, sako Tarptautinio valiutos fondo ekonomistė. „Praėję metai buvo labai sudėtingi, nes Rusijos ekonomika susitraukė 3,7 proc., naftos kainos smuko, ir tai pakirto užsienio prekybą. Be abejo, susilpnėjusi paklausa Rusijoje paveikė šalis, kurios eksportuoja į šią šalį.

Vadinamasis Višegrado ketvertas, kurį sudaro Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija, sutarė nuo kitų metų siųsti rotacines pajėgas į Baltijos šalis, siekiant atgrasyti Rusiją. Apie šį įsipareigojimą paskelbta artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, kur Lietuva, Latvija ir Estija siekia užsitikrinti, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną - iki tūkstančio karių.

Vakarų šalys ruošiasi dislokuoti keturis batalionus, iš viso apie 4 000 karių, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, NATO negailint pastangų sustiprinti savo rytinį sparną, kai Rusija didina savo karinį aktyvumą, penktadienį pranešė pareigūnai. Jungtinės Valstijos tikriausiai skirs du batalionus, dar po batalioną tikriausiai skirs Vokietija ir Didžioji Britanija, rašo JAV dienraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas Amerikos ir Europos pareigūnus.

Jeigu Suomija įstotų į NATO, aljansas konflikto atveju norėtų jos dalyvavimo kolektyvinėje gynyboje ir ne tik Baltijos regione, pažymima penktadienį Helsinkyje paskelbtame raporte apie potencialias Suomijos stojimo į NATO pasekmes. Baltijos šalys pačios nesugebėtų apsiginti. Jų gynybos pajėgumų stiprinimas dabartiniu įtampos laikotarpiu yra rimtas iššūkis aljansui, – ši tema bus svarstoma NATO šalių viršūnių susitikime vasarą Varšuvoje.

Balandžio 19-20 dienomis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas dalyvavo Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime Tapa, Estijoje, kuriame vadai aptarė aktualius Baltijos regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimus. Gen. ltn.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Buvusi Latvijos premjerė Laimdota Straujuma yra įsitikinusi, kad rusakalbių mažuma Latvijoje nesiekia prisijungti prie Rusijos, rašoma „Tagesanzeiger“. „Latvijos regionuose, kur dauguma yra rusų tautybės gyventojai, vargu ar kas nors pasisako už prisijungimą prie Rusijos, juk pragyvenimo lygis ten daug žemesnis“, – pareiškė buvusi premjerė.

Gegužės mėnesį Baltijos šalių oro policijos misijos vykdymą perims Portugalijos ir Didžiosios Britanijos kontingentai. Portugalijos naikintuvai „F-16“ bus dislokuoti Aviacijos bazėje Šiauliuose, o Britanijos kontingentas su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ įsikurs Emario bazėje Estijoje. Šie kontingentai pakeis nuo sausio Baltijos šalyse budėjusius Ispanijos ir Belgijos naikintuvus.

Silpnos ir išstumtos iš tarptautinės politikos arenos Rusijos įvaizdis yra neteisingas, rašo Eugene'as Rumeris ft.com. Maskva yra pasirengusi pakeisti pasaulio tvarką – pareiškė NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as. Visa Jungtinių Valstijų karinė sistema Rusiją pripažįsta didžiausia grėsme JAV. Dėl to Pentagonas didina savo karių, ginklų ir artilerijos skaičių Rytų Europoje ir nori už tai sumokėti 3,4 milijardo dolerių.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį ES teko 65 proc. viso Lietuvos eksporto ir 67 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 76 proc., Estijos - 79 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

 Baltijos šalyse trūksta pajėgumų užtikrinti oro gynybą, sako NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Markas Breedlove'as. „Spragos čia yra tokios pačios, kokias mes matome visame Aljanse, jos nėra būdingos tik Lietuvai. Mes turime pakankamai gerus ir stiprius orlaivių pajėgumus, tačiau visame Aljanse mums trūksta antžeminių oro gynybos sistemų“, - interviu BNS sakė antradienį Vilniuje viešėjęs P.M.Breedlove'as.

NATO turi būti pasiruošęs Baltijos šalių oro gynybai, teigia Lietuvoje viešintis NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Markas Breedlove'as. „Baltijos šalių oro policija yra taikos meto misija, bet aš manau, kad Aljansas turi būti pasiruošęs oro gynybos misijai“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku žurnalistams sakė P. Breedlove'as.

NATO turi sukurti mechanizmą, kaip Baltijos šalyse oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai krizės atveju vykdytų oro gynybą, sako Lietuvos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai.

Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete JAV ekonomistas dr. Robertas Lawsonas pristatė kartu su kolegomis daryto tyrimo „Ekonominė laisvė pasaulyje“ rezultatus bei kalbėjo apie ekonominės laisvės būklę Baltijos šalyse. Pasiklausyti dr. R. Lousono pristatymo ir diskusijos su kviestiniais ekspertais susirinko Klaipėdos verslo bendruomenės nariai, savivaldybės atstovai, daug studentų iš Klaipėdos aukštųjų mokyklų. Pirmą kartą tyrimas „Ekonominė laisvė pasaulyje“ buvo atliktas 1996 metais.

Kariniai specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos svarsto bendros Baltijos šalių vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos dislokavimo vietas ir tariasi dėl techninių sprendimų, sako Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė. „Gavome užduotį iš mūsų ministrų ir šiuo metu dirbame tiriant ir ieškant techninių bei operacinių sprendimų Baltijos šalims“, – antradienį interviu BNS sakė Lietuvoje viešintis R.Graubė.

Lenkija pavasarį planuoja atsiųsti kuopą karių į Baltijos šalis. „Lenkija planuoja atsiųsti kuopą į Baltijos šalis. Dėl techninių detalių vyksta konsultacijos“, - BNS antradienį sakė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Apie tai antradienį patvirtino ir Lenkijos gynybos ministras Antonis Antonis Macierewiczius, susitikęs su Latvijos gynybos ministru Raimondu Bergmaniu, pranešė Latvijos gynybos ministerija.

Nepaisant to, kad Vyriausybė su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje ir toliau giriasi apie ekonomikos augimą, ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot jos, senatvės pensijų srityje atrodome dar prasčiau.

Amerikiečių strateginio karybos centro RAND simuliacija apie potencialų Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes vėl sukėlė kalbas apie „naująjį Šaltajį karą“. Simuliacija atskleidė, kad NATO būtų labai sudėtinga apsaugoti Baltijos šalis nuo Rusijos okupacijos, jei būtų pasitikima tomis konvencinėmis pajėgomis, kuriomis galima pasinaudoti iš karto. Tokie „kariniai žaidimai“ labai gerai parodo taktines ir praktines turimų resursų panaudojimo galimybes, kurios padeda iš naujo įvertinti situaciją.

Įtakingas amerikiečių strateginis karybos centras – RAND korporacija – neseniai paskelbė analizę, kurioje nurodoma, jog Rusija gali užimti NATO nares Estiją, Latviją ir Lietuvą vos per 60 valandų. Tačiau simuliacijose, leidusiose padaryti tokias išvadas, nebuvo kalbama apie branduolinių ginklų panaudojimą. Jei tarp Rusijos ir NATO kiltų karas, branduoliniai ginklai, be jokios abejonės, būtų labai didelė grėsmė. Ypatingai tuo atveju, jei Maskvai sektųsi prastai, rašo nationalinterest.org.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ antradienį pateikė Europos Komisijai (EK) bendrą paraišką dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto papildomo finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų. „Sėkmingai parengta bendra paraiška įrodo, jog galime konstruktyviai dirbti su partneriais ir Europos Komisija.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo užfiksuotas nežymus elektros energijos kainų augimas. Antrąją vasario savaitę, palyginti su pirmąja, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 1 proc. ir pasiekė 32,10 EUR/MWh. Per savaitę elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje sumenko 20 proc. iki 53 GWh. Tačiau šį sumažėjimą kompensavo iki 117 GWh išaugusios gamybos apimtys Latvijoje.

„Financial Times“ grupės padalinys „fDi Intelligence“ paskelbė „Europos ateities miestų“ reitingą. Pagal miestų ekonominį vystymąsi ir patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms sudarytame reitinge vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje Vilnius užėmė 3 vietą. Sudarant reitingą buvo atsižvelgiama į penkis veiksnius: ekonominį potencialą, verslo aplinką, žmogiškąjį kapitalą bei gyvenimo kokybę, kaštų efektyvumą ir ryšius.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Šeši prieglobsčio prašytojai į Rygą atskraidinti penktadienį pareiškė norėję atvykti į Latviją ir joje likti – integruotis į šios šalies gyvenimą, išmokti latvių kalbą, pranešė naujienų portalas lsm.lv. Per spaudos konferenciją šeštadienį Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorė Ilzė Petersonė-Guodmanė nurodė, kad visi atvykusieji turi profesinį išsilavinimą – vienas vyras yra siuvėjas dizaineris, kitas – viešbučių verslo specialistas. Viena moteris yra plaukų stilistė, o kita – slaugė.

NATO svarsto naujas priemones ir planus Baltijos šalių oro gynybai užtikrinti, siekiant atgrasyti Rusiją, ir analizuoja Maskvos pranešimus apie naujas divizijas šalies vakaruose, sako Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbow. „Tarp svarbių klausimų, kuriuos turėsime įvertinti, yra priemonės užtikrinti efektyvią oro gynybą net esant blogiausiam scenarijui.

Lietuva siekia steigti mokslo centrus, kurie kurtų vakciną nuo afrikinio kiaulių maro. Pasak Veterinarijos tarnybos vadovo, šį darbą turėtų pasidalinti trys Baltijos šalys ir Lenkija, o veiklai reikėtų prašyti Europos Komisijos finansavimo. „Mes įkūrėme afrikinio kiaulių maro institutą prie mūsų tarnybos ir dabar žadame kalbėti Lenkijoje su visomis keturiomis valstybėmis pagaliau apie vakcinos kūrimą.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje patenkintų Baltijos šalių paklausą, pareiškė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, Lietuva planuoja ateityje išpirkti iš Norvegijos „Hoegh LNG“ nuomojamą terminalą. Ministras sako, kad mažėjant dujų paklausai Baltijos šalyse, akivaizdu, jog Lietuva gamtinėmis dujomis galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis. Jo teigimu, Estija pati turi nuspręsti, ar statyti SGD terminalą.

Baltijos šalys pirmadienį baigė ne vienus metus trukusius ginčus dėl NATO oro policijos misijos rotacijos, gynybos ministrams sutarus, kaip tarp Lietuvos ir Estijos turi būti paskirstomi sąjungininkų atsiunčiami naikintuvai.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo kukliausiai ir išlieka mažiausias Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sparčiausiai atlyginimai per metus augo Latvijoje, o geriausiai darbo jėga vertinama Estijoje. Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 735 eurai, Latvijoje - 829 eurai, Estijoje - 1045 eurai.

Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame atvirajame Baltijos šalių pankrationo čempionate Lietuvos atstovai iškovojo penkis apdovanojimus. Keturis medalius mūsų šaliai pelnė klubo „Pankratos“ auklėtiniai ir jų treneris Konstantinas Moksinas. „Pankratos“ vadovas pirmąją varžybų dieną tapo Baltijos šalių čempionu kovose, vykusiose pagal graplingo imtynių taisykles. Šioje rungtyje amžiaus grupėje iki 14 metų (iki 50 kg) čempionu tapo ir 11-metis Marius Juckevičius.

Penktadienį Lietuvos šaulių sąjunga surengė tarptautinę konferenciją apie saugumo situaciją Baltijos regione. Apie grėsmes ir pasirengimą jas įveikti kalba Lietuvos ir užsienio diplomatai, politikai, karininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politologai. Tarp svarbiausių temų – Rusijos propaganda, hibridinis karas ir jo grėsmė Lietuvos saugumui ir ko gali pasimokyti Europos Sąjunga ir Baltijos šalys iš Rusijos agresijos Ukrainoje.

Baltijos šalys kartu su sąjungininkų vadaviete treniruojasi priešiškos valstybės pakurstytos krizės metu priimti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir užtikrinti efektyvų jų veikimą regione.

Didžiajai Britanijai ketvirtadienį paskelbus, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti britų kariai, Rusija tradiciškai prabilo apie „NATO ekspansiją link Rusijos sienų“. „Išgalvotas pretekstas, kylantis dėl menamos grėsmės iš Rusijos, tikriausiai ir yra tas kamufliažas, kuriuo pridengiami NATO planai dėl tolesnės ekspansijos link mūsų sienos“, - žurnalistams Kremliuje teigė D.Peskovas.  „Tai negali kelti nieko, tik apgailestavimą“, - pridūrė jis.

Rugsėjo 29-30 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus dalyvavo kartą per pusę metų vykstančiame darbiniame trijų Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadų susitikime Rygoje. Lietuvos KJP vadas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos - komandoru Valdžiu Stanka ir jūrų kapitonu Stenu Sepperiu aptarė Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų veiklą, bendradarbiavimą ir saugumo situaciją regione.

 Vilniuje susitikę Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Estijos Respublikos socialinės apsaugos ministras Margus Tsahkna bei Latvijos Respublikos gerovės ministras Uldis Augulis pripažino, kad visos šios trys Baltijos šalys ne tik yra gana panašios, bet ir susiduria su panašiais šių dienų iššūkiais.

Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV valstybės departamentas peržiūri ir atnaujina veiksmų planus nepaprastosios padėties atveju, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija, įskaitant Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, rašo žurnalas „Foreign Policy“. Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.

NATO turi didžiulių išteklių ir gali veiksmingai apginti Baltijos regioną, šeštadienį pareiškė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado (SACEUR) pavaduotojas generolas Adrianas Bradshaw. Komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, kad NATO karinėms mašinoms gali būti sunku įveikti sunkiai pravažiuojamas vietoves Baltijos šalyse, Rygoje viešintis A.Bradshow sakė žurnalistams: „Visos šios problemos veikia ir agresorių, ir gynėją. Gynėjas siekia pasinaudoti visais šiais veiksniais.

Praėjusią savaitę Baltijos valstybėse patruliuojantys NATO oro policijos naikintuvai kilo vieną kartą atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, jog praeitą penktadienį NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo tris karinius transporto orlaivius „An-26“. Jie skrido pagal iš anksto pateiktą planą, išjungę automatinius atsakiklius, radijo ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

NATO oro policija Baltijos šalyse nuo rugsėjo sumažinta įvertinus tai, kad daugiau kaip pusė misijai priskirtų naikintuvų pastarąjį pusmetį stovėjo nenaudojami, sako Aljanso karinio komiteto pirmininkas. Interviu BNS Čekijos generolas Petras Pavelas pripažino, kad apie misijos sumažinimą buvo pranešta netinkamai, bet patikino, kad Lietuvoje ir Estijoje dislokuotų aštuonių naikintuvų visiškai pakanka oro erdvės apsaugai užtikrinti.

  Suomija jokiu būdu negalėtų padėti ginti savo kaimynių Estijos, Latvijos ir Lietuvos, jeigu iškiltų tokia būtinybė, antradienį pareiškė šios šalies prezidentas Sauli Niinisto. Šiuos komentarus jis išsakė per susitikimą su grupe Suomijos ambasadorių, regione padidėjus įtampai dėl Ukrainos krizės. „Retkarčiais girdime idėją, kad Suomija galėtų būti iš dalies atsakinga už Baltijos šalių gynybą, – sakė S.Niinisto.

Zarasų ir Visagino apylinkėse vykstančiame „300 ežerų ralyje“ lyderių pozicijas tvirtai saugo Estijos bei Latvijos atstovai. Pirmus keturis greičio ruožus greičiausiai įveikė kvalifikacijos nugalėtojai Siim Plangi ir Marek Sarapuu. Antri žengia Janis Vorobjovs ir Andris Malnieks. Greičiausi iš mūsų šalies lenktynininkų – broliai Vaidotas ir Žygimantas Žalos.

Prieš 75 metus paskelbtą deklaraciją dėl Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo Jungtinės Valstijos prisimena kaip „bendro įsipareigojimo laisvei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui neištrinamą ženklą“, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

 Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas propaganda vadina šią savaitę Rusijos žiniasklaidoje paskelbtą žinią apie tyrimą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo 1991 metais. „Aš manau, kad tas paskelbimas spaudoje buvo tam tikrais, suinteresuotos žmonių grupės iniciatyva, propagandiniais tikslais“, - interviu BNS sakė diplomatas.