autoritarizmas

Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. „Pagaliau Lietuvoje turėsime teisinę priemonę įvertinti mūsų santykį su totalitariniais režimais, ir tą padaryti civilizuotai, dirbant ekspertų komisijai, įtraukiant visuomenę į diskusijas kiek reikia to ir vis dėlto išvalant viešąsias erdves nuo likusių propagandos ženklų, kurie buvo dedikuoti kolaborantams“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės ist...

Lapkričio 9–10 dienomis Užsienio reikalų ministerija Vilniuje surengė antrąjį aukšto lygio Demokratijos ateities forumą. Jo metu, siekiant telkti demokratijos rėmėjus priešintis autoritarizmui, buvo paskelbta apie oficialią bendraminčių darbo grupės (vadinamos kohortos) veiklos darbo pradžią, rašoma atsiųstame pranešime. Atidarydamas Forumą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad dabar yra pats laikas demokratiniam pasauliui perimti naratyvą į savo rankas.

Lietuvoje bus siekiama uždrausti propaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų simbolius, asmenis, įvykius.  Tai numatoma parengtame ir ketvirtadienį pristatomame Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekte. Iniciatoriai teigia norintys sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

Didžiulės protestuotojų minios sekmadienį išėjo į Baltarusijos sostinės Minsko gatves raginti autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos perduoti valdžią, nepaisydamos areštų grėsmės ir didelių saugumo pajėgų dislokavimo. Minske tris savaitgalius protestuodavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o šį sekmadienį, kaip pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, minia galėjo būti dar didesnė.

Kol Lietuva džiaugiasi atšilusiais santykiai su Lenkija, Briuselyje nuotaikos priešingos. Europos Komisija Varšuvą  ir toliau kaltina šalį stumiant prie autoritarinio valdymo ir dėl demokratinius principus pažeidžiančios teismų reformos iš Varšuvos netrukus žada atimti balsavimo bendrijoje teisę. Tiesa, tam pirma turi pritarti visos ES šalys tarp jų ir Lietuva, kuri konflikte išreiškė paramą Lenkijai.

Kažkada Amsterdamo centre sutiktas, po Europos Sąjungą keliavęs jaunas turkas pasakė, kad jo jaunieji tėvynainiai labiausiai vertina laisvę ir galimybę apsispręsti. Stebint 2013-2014 metų įvykius Turkijoje daugiau kalbėta apie laisvių gynimą nei apie naudojimąsi jomis. Paskutinis įvykis, dar kartą paskatinęs klausti, kas bus toliau – Recepo Tayyipo Erdogano, lyderio “su autoritarizmo prieskoniu”, išrinkimas Turkijos prezidentu.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis teisiami už tai, kad kovą valanda anksčiau, nei buvo leista, surengė protesto akciją, profesorius Povilas Gylys teisiamas, nes be valdžios leidimo prie Prezidentūros įsiliejo į minią, besipiktinančią smurto protrūkiu Garliavoje, po teismus tampomi ir kiti aktyviai savo poziciją pastaruoju metu reiškiantys visuomenės veikėjai. Tampomieji vienu balsu tvirtina, kad Lietuva virto policine valstybe.

Šeštadienį Kirgizija mini septintąsias „Tulpių revoliucijos“ metines. 2005-aisiais dėl autoritarinės ir korumpuotos politikos buvo nuverstas pirmasis šalies prezidentas Askaras Akajevas. Po daug žadėjusios revoliucijos į valdžią atėjo A. Akajevo įpėdinis Kurmanbekas Bakijevas, kurio autoritarinio valdymo dėka šalies raida lūkesčių nepateisino. K. Bakijevas buvo nuverstas 2010-aisias, po kruvino perversmo, kurio metu žuvo 100 žmonių.

Įsivaizduokime fantastišką situaciją – Rusijos prezidento rinkimus galų gale laimėjo ne Vladimiras Putinas, o koks nors opozicijos atstovas, su kuriuo siejamos tos šalies demokratizavimo viltys. Koks tai konkretus asmuo, gal ir nelabai svarbu – daug svarbiau, kad jis veiksmais parodytų, jog Rusijos politinis režimas keičiasi.