automobilių mokestis

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas. Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių.

Šiltnamio efektą sukelia ir mūsų planetą kaitina ne tik šildant namus ar važiuojant automobiliu susidarantis anglies dvideginis. Gerokai didesnį poveikį daro metanas, kurio itin daug susidaro žemės ūkyje auginant gyvulius. Siekiant jį mažinti kai kurios šalys apmokestina karves ir avis. Ar toks mokestis pasiteisintų ir Lietuvoje? Jau už dviejų metų Naujosios Zelandijos ūkininkai už milijonus auginamų karvių ir avių mokės specialų aplinkosauginį mokestį.

Jau šį pavasarį Seimui bus pateikti svarstyti bent dviejų naujų mokesčių įstatymų paketai. Vyriausybė planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) ir taršą. Apie tai premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjo susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime. Arba mokestis, arba baudos „Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo ilgai kurptas automobilių taršos mokesčio įstatymas galiausiai Seime patyrė fiasko. Parlamentarai, kone pusei valdančiųjų net neatvykus į posėdį, jį atmetė jau per pirmąjį balsavimą, tiesa, palikdami galimybę jį tobulinti. Visgi pats Gentvilas atsitraukia – pripažįsta, kad dar kartą mokesčio nebesiūlys. Tačiau aiškina, kad taršos problema niekur nedingsta, o jos nesprendžianti Lietuva ateityje gali susilaukti net Briuselio sankcijų ir baudų.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuoklę, kuri padės išsklaidyti su šiuo mokestiniu instrumentu susijusias abejones ir neaiškumus. Naudojantis ja bus galima sužinoti, koks automobilio registracijos mokestis bus taikomas pirmą kartą registruojant automobilį, bei koks bus metinis jo naudotojo mokestis. „Tikiuosi, kad šia skaičiuokle pavyks išsklaidyti mitus, kad nuo šiol gatvėse galės riedėti tik naujausi automobiliai.

Kasmet per 100 tūkst. lietuvių atnaujina savo transporto priemonę. Dažniausiai perkama nenauja mašina. Tačiau jų pasirinkimas sumažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, o kainos – gerokai išaugo. Specialistai prognozuoja, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje, o planuojami didesni mokesčiai situaciją nebūtinai pakeis. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą registruota per 65 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 9,1 proc., arba 6,5 tūkst.