automobilio taršos mokestis

Nuo šiol vairuotojus keliuose stabdys ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai. Iki šiol automobilių taršą aplinkosaugininkai matuodavo tik kartu su policija. Apie pokyčius išgirdę vairuotojai sako, kad bijo užpuolikų ir žaliai apsirengusiam žmogui, mojuojančiam lazdele šalikelėje, nesiruošia sustoti. Policijos pareigūnų smarkiai trūkstant valdžia nusprendė, kad aplinkosaugininkai automobilius stabdyti ir tikrinti jų taršą nuo šiol galės ir vieni.

Kaune jau veikia sistema, identifikuojanti automobilių numerius ir leidžianti nustatyti transporto priemonės taršumą. Ateityje ši sistema bus naudojama taršos mokesčiams įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Martusevičiaus teigimu, šiuo metu sistema testuojama, renkami duomenys, kurie vėliau bus naudojami sprendžiant taršos mokesčių dydį. „Kamerų sistema yra veikianti, šiuo metu vyksta kalibravimo darbai.

Jau šį pavasarį Seimui bus pateikti svarstyti bent dviejų naujų mokesčių įstatymų paketai. Vyriausybė planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) ir taršą. Apie tai premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjo susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime. Arba mokestis, arba baudos „Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų.

Ant derybų stalo Vyriausybė „padėjo“ naują automobilių taršos mokesčio modelį, pagal kurį automobilio savininkas turėtų susimokėti kasmet vidutiniškai 138 eurus. Toks mokesčio variantas sukėlė nemažai diskusijų Seime – Aplinkos apsaugos komiteto nariai sako, kad toks žingsnis mažų mažiausiai neteisingas, o ir prie oro švarinimo ne ką teprisidėtų. Pasigirdo siūlymų, kad parankiau būtų griežtinti techninę apžiūrą, apmokestinti stambiąsias Lietuvos įmones arba kelti akcizus už kurą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neslepia, greitu metu gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Apskritai planuojame padaryti visų mokestinių lengvatų peržiūros planą, įvertinti, kokios galėtų būti alternatyvos, ir lengvatos iškastiniam kurui taip pat bus vertinamos“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą, dar liko 0,93 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak jos, nuo rugsėjo pabaigos šiai priemonei skyrus papildomai 3 mln. eurų ir pratęsus kvietimą, jau sulaukta 2,3 tūkst. paraiškų už 2,07 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks lėšų.

Dažnas lietuvis savo gyvenimo be automobilio neįsivaizduoja. Tačiau pernai gruodį įvestas naujasis automobilio mokestis, kuris įsigalios liepos mėnesį bei ekonomistų prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas Lietuvos automobilių rinkoje gali sukelti sumaištį. Rekordiniais 2018 m. Lietuvos automobilių rinka kilo į neregėtas aukštumas, tačiau pernai rinkos rodikliai šiek tiek nuslūgo. Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje įvyko 453,7 tūkst.

Daugiausia diskusijų sukelianti pastarųjų savaičių tema – planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis. Vieni pritaria ir tikisi taršos sumažėjimo, kiti peikia įstatymą dėl artėjančių papildomų išlaidų. Tad čia Lietuvos vairuotojus pasitinka dilema – laukti kol įstatymas įsigalios, ar naują automobilį įsigyti jau dabar?  Transporto priemones registruojančios įmonės „Regitra“ duomenimis lietuviai vis dar yra linkę pirkti senesnius, naudotus automobilius.

Prieš automobilių taršos mokesčio pristatymą Seime, aplinkos ministerija suskubo taisyti įsivėlusias klaidas. Perskaičiavus sumas aiškėja, kad už dalį dyzelinių mašinų ateityje tektų mokėti mažiau, o štai dalis benzinu bei dujomis varomų būtų labiau apmokestintos nei planuota anksčiau. Ši mokesčių karuselė vairuotojams ir toliau neįtikina – mokesčius vadina ne gamtos švarinimu, o tiesiog pasipinigavimu. Panašu, jog taip galvoja ir dauguma Seimo narių – nuspręsta grąžinti įstatymą vyriausybei.