autizmas

Prieš tai nematyti dokumentai atskleidė, kad Hansas Aspergeris padėjo ir palaikė nacių vykdytą negalią turinčių vaikų žudymo programą. H. Aspergeris buvo laikomas tikru savo srities pionieriumi, nes išskyrė daugybę požymių, kuriuos jis vadino „autistine psichopatija“. Šie požymiai tapo ligos, kuri vėliau buvo pavadinta Aspergerio sindromu, diagnozės pagrindu. Kol buvo gyvas, austrų gydytojas tikino gynęs savo pacientus nuo nacių režimo.

Gitanas Nausėda su žmona apsilankęs pajūrio miestelyje Doviluose griežtai atsikirto konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, kuris viešai sukritikavo prezidento žmoną, kad ši dar nepasiskiepijusi, ir taip paskleidė abejones dėl jos požiūrio į skiepus.  Nausėda pareiškė, kad jo žmona kol kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių, o konservatorių lyderio elgesį įvardino žodžiu iš P raidės. Mažame Klaipėdos rajono miestelyje Doviluose – sujudimas.

Berniukas, kurį jo šeima ir artimieji vadino „Jettčiu Spagečiu“, miegodamas patyrė mirtiną priepuolį. 11-metis Jettas Somerhayesas-Nixonas, gyvenęs su autizmo spektro sutrikimu ir Lenokso-Gasto sindromu (reta epilepsijos forma), prieš eidamas miegoti, patyrė nedidelį priepuolį. Tą savaitgalį jis leido kartu su savo tėčiu Danny‘iu ir jo partnere Maylee Gold Koste, Australijoje. Prieš miegą berniuko tėtis jį pabučiavo ir apkabino. Tačiau jam užmigus Jettas kitą rytą nebeprabudo.

Vienoje Hong Kongo klasėje mokytoja ir jos padėjėjas atrodo kiek kitaip nei įprasta, tačiau jų pareigos tokios pat svarbios. Robotai mokytojai padeda autizmu sergantiems mažiesiems mokytis socialinių įgūdžių. Mat išmokę bendrauti vaikai ateityje išvengs konfliktų bei patyčių problemų. Tokia programa – vienos Honkongo profesorės iniciatyva, skirta žmonėms nuo 3 iki 18 metų.

Erotinis modelis Katie Price priėmė širdį draskantį sprendimą – savo neįgalų sūnų apgyvendins slaugos namuose. Moteris tikisi, kad slaugos namai ne tik aprūpins sūnų nuolatine priežiūra, bet ir išmokys naujų įgūdžių, kurie padėtų gyventi savarankiškai. Savo autizmu sergantį sūnų Harvey modelis Katie Price augino kaip vieniša mama. Todėl šis sprendimas jai neduoda ramybės. Ji nuogąstauja, kad sūnus gali neteisingai suprasti jos veiksmus: „Tai daužo man širdį.

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Erida augina sūnų Beną, turintį autizmo spektro sutrikimą. Mama nuėjo nelengvą kelią siekdama, kad sūnus turėtų visas galimybes mokytis ir tobulėti. Norėdama jam padėti Erida kreipėsi ir į Didžiosios Britanijos teismą. Moteriai rūpi, kad ir Lietuvoje gyvenantys vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, gautų visą jiems reikalingą pagalbą. Moteris sukūrė feisbuko grupę „Autistas.

Kauno apygardos teismas narplioja itin jautrią bylą, kurioje alytiškė pedagogė kaltinama bandymu nužudyti savo autizmu serantį vaiką. Prie teismo būrys sunkiai sergančius vaikus auginančių mamų surengė piketą. Moterys pasakoja, kad paramos ir supratimo iš valstybinių institucijų nėra, o vietoj pagalbos dažnai sulaukia piktų žodžių.  Nešinos plakatais prie Kauno apygardos teismo renkasi moterys, auginančios autistus vaikus.

„Nori gerti?“ – klausia rankose porą mineralinio vandens buteliukų laikanti Justina. Mandagiai padėkoju ir atsisakau. Mergina apsisuka ir nueina, bet netrukus sugrįžta. „Nori gerti?“ – vėl klausia ji. „Noriu“, – šįkart pasiūlymą nusprendžiu priimti, bet ji tik ilgėliau pažiūri į mane ir vėl nueina...  Justinos mama Kristina sako, kad tai – vieninteliai dukros tariami žodžiai. Kodėl būtent ši frazė, negali atsakyti nei medikai, nei tėvai.

Kauno apygardos teisme atversta neeilinė byla, kurioje teisiama mama iš Alytaus, pernai bandžiusi iš gyvenimo pasitraukti su mažamečiu vaiku ant rankų. Jos ir vaiko gyvybę išgelbėjo atsitiktiniai praeiviai. Teismui teks nuspręsti, ar tikrai mama yra žudikė, ar valstybės pagalbos nesulaukusi aplinkybių auka. Moteris pagalbos autizmu sergančiam vaikui ieškojo ir institucijose, ir tarp politikų, tačiau niekas jos neišgirdo.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil sūnus Aleksas, turintis autizmo spektro sutrikimą, šį rugsėjį pradėjo mokytis vienoje iš Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų. Pasak Kristinos, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė dar gegužę priėmė 2020–2025 m. priemonių planą, pagal kurį kokybiškos švietimo paslaugos turi pasiekti visus Vilniaus miesto vaikus, mokyklos jau šį rugsėjį kvietė mokytis ugdymosi poreikių turinčius vaikus.

Autizmu sergančius vaikus auginanti mama kaskart pasijunta sugniuždyta, kai jos vaikų draugai nekviečia į gimtadienius. Katherine Peereboom kiekvieną kartą turi guosti savo sūnus – septynmetį Oliverį, šešiametį Joshua ir keturmetį Tylerį. Kompanijos "Spectrum“ generalinė direktorė paaiškino, kodėl tai – toks skaudus dalykas. Ji rašė: „Sunkiausia matyti, kaip kiti vaikai elgiasi su mano berniukais. Mano vaikų dažnai nepakviečia į gimtadienius.

Skaitytojų klausėme, ar tiesa, kad berniukai penkis kartus dažniau negu mergaitės yra linkę turėti autizmo spektro sutrikimą. Apklausoje dalyvavo 392 žmonės. Dauguma – 60,5 proc. – apklaustųjų mano, kad berniukai iš tikrųjų penkis kartus dažniau negu mergaitės yra linkę turėti autizmo spektro sutrikimą.  7,7 proc. įsitikinę, kad tai – netiesa.  24,9 proc. šiuo teiginiu abejoja.  6,9 proc. tai neaktualu.

Diana Nausėdienė Marijampolėje aplankė šią vasarą duris atvėrusį dienos centrą individualių poreikių turintiems vaikams „Suvalkijos saulytės“. Apskrityje tai vienintelis toks dienos centras, priimantis vaikus, turinčius Dauno sindromą ar autizmo spektro sutrikimų. Jį įsteigė asociacija, vienijanti tokius vaikus auginančias šeimas Marijampolėje. „Socialinių paslaugų vaikams su proto ar psichikos negalia ir jų šeimoms prieinamumas regionuose – vienas svarbiausių gerovės valstybės siekių.

Keturmetis autizmą turintis berniukas, kuriam sunkiai sekėsi prisitaikyti prie naujo karantino režimo, pagalbos sulaukė iš naujo keturkojo draugo. Carlas Morrisonas iš Šiaurės Airijos nusprendė savo keturmečiui sūnui Haydenui padovanoti šuniuką, kad jam būtų lengviau laikytis saugaus atstumo taisyklių, ir jaudinančio momento vaizdo įrašu pasidalino Tviteryje. Jis paaiškino, kad autizmą turinčiam ir kalbėti dar nemokančiam Haydenui sutrikimą suvaldyti padeda įprastas režimas.

Alytuje gyventi Klementina Gruzdienė išgyvena, kad jos septynerių metų sūnui Vincentui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, gali tekti karantinuotis ne kelis mėnesius, o ne vienus mokslo metus. Alytuje esančią mokyklą-darželį „Drevinukas“, kurią lanko Vincentas, siūloma uždaryti ir palikti tik vaikų darželį. Kodėl ši reforma mamai taip kelia nerimą?  Vincukas mokyklą-darželį lanko jau metai.

Skaitytojų klausėme, kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimų. Apklausoje dalyvavo 767 žmonės.  Trečdalis (31,6 proc.) pasirinko teisingą atsakymo variantą – skaičiuojama, kad autizmo spektro sutrikimą turi 1,7 proc. vaikų.  Dauguma (56,1 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje buvo įsitikinę, kad autizmo spektro sutrikimą turi 2,1 proc. vaikų.  12,3 proc. manė, kad tokių vaikų yra vos 0,6 proc.

Praėjusių metų balandį Pasaulinės autizmo supratimo dienos proga Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, buvo atidaryta Žilvino Valeikos fotografijų paroda „Kai Tu šalia, aš galiu...“ Prieš Kalėdas paroda eksponuota K. Donelaičio g. 58 įsikūrusių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rūmų ekspozicijų erdvėje. Šiuo metu dėl karantino ji, kaip ir visos parodų erdvės, uždaryta.

Šiauliečiui Laurynui – jau dvidešimt. Vaikinas iki šiol nemoka apsirengti, susisagstyti sagų, užrakinti durų, bet žino visus pro namus važiuojančių autobusų tvarkaraščius ir gali negalvodamas pasakyti, kokia savaitės diena buvo bet kuri data. Pasak vaikino mamos Vidos, autistiški žmonės yra labai skirtingi. Jai iki šiol nepavyko sutikti nė vieno panašaus į jos Lauryną.  Vida pasakoja ilgai netikėjusi tuo, kad jos Laurynas turi autizmo bruožų: „Diagnozė sūnui buvo nustatyta labai keistai.

2007 metais Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva balandžio 2-oji paskelbta Pasauline autizmo supratimo diena. Balandis jau daugelį metų visame pasaulyje minimas kaip supratimo apie autizmą mėnuo.  Autizmo spektro sutrikimų turintys asmenys kitaip suvokia aplinką, todėl autistiškiems vaikams reikalinga sisteminga pagalba, kad užaugę galėtų gyventi visavertį gyvenimą.  Kauno Prano Daunio ugdymo centre kuriama tokiems vaikams palanki aplinka.

Taikomosios elgesio analizės konsultantė Laima Dzikevičienė jau 6 metus savo sūnų moko namuose. Ji pataria visiems tėvams pasinaudoti atokvėpiu tarp darbų bei rūpesčių ir skirti daugiau dėmesio savo vaikams, ypač jei jie turi raidos sutrikimų. Tai gera proga pamokyti juos socialinių įgūdžių ir savarankiškumo.  Vilnietės Laimos sūnui Sauliui dabar 10 metų.

Vilniuje kovo 7 dieną prasidėjęs Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ kvietė į išskirtinį islandų režisierių Kristjáno Kristjánssono ir Bjarney Lúðvíksdóttir filmo „Nematomosios“ („Seeing the Unseen“) seansą. Praėjusių metų balandį pasirodžiusiame filme apie savo gyvenimą pasakoja 17 autistiškų Islandijos moterų.

Išgirdę, kad jų vaiko raida sutrikusi, tėvai dažnai net nesuvokia, ką tai reiškia. Nepasirengę išgirsti skaudžios ir labai netikėtos žinios išsigąsta, kaltina save arba ieško kaltų. Kur tėvai, auginantys raidos sutrikimų turintį vaiką, turėtų gauti taip jiems reikalingos pagalbos, išgirsti patarimų?  Apie tai, kokios konkrečios pagalbos reikėtų, sutiko papasakoti mamos, auginančios raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Psichologė Rūta Klišytė įsitikinusi, kad norint priimti autistiškus žmones neužtenka tik geros širdies, noro padėti, bet reikia dar ir daug ką suprasti. Tačiau svarbiausia – netaikyti visiems lygiavos principo ir priimti kiekvieną tokį, koks jis yra.  „Mes visi turime kokių nors išskirtinių bruožų, esame savotiški. Tai mums ir trukdo gyventi, bet galbūt ir padeda. Būkime tolerantiški ir nelaikykime savęs kokiais nors išskirtiniais. Normalu, kad visi skirtingi.

Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaičiaus didėjimas – vienas didžiausių šiuolaikinės visuomenės iššūkių visame pasaulyje, įsitikinusi Levinsky edukologijos instituto Tel Avive, Izraelyje, rektorė prof. dr. Yael Kimhi. Ji pati daug metų tyrinėja įvairius autistiškų asmenų ugdymo aspektus ir stengiasi, kad apie autizmą daugiau žinotų ne tik specialistai, bet ir plačioji visuomenė.

Pasaulyje autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas vidutiniškai 1 iš 68 vaikų, Lietuvoje šio sutrikimo atvejų taip pat daugėja. Raidos sutrikimų turintys vaikai ir jų šeimos vis dar stokoja ne tik profesionalios pagalbos, bet ir galimybių įsitrauktį į socialines, kultūrines bei sportines veiklas.

Laimos Dzikevičienės sūnus Saulius turi sunkų autizmo spektro sutrikimą ir hiperaktyvumą. Laima sako, kad šiais metais ugdydama sūnų pajuto didžiulį proveržį. Sauliui devyneri ir tai, kad sūnus jau sąmoningai pasako 12 žodžių bei moka 350 gestų, šeimai yra didžiulis laimėjimas.  Atkakli moteris prieš šešetą metų padarė svarbų sprendimą – tapo savo sūnaus mokytoja, logopede ir teikia jam visokeriopą ugdymą ir lavinimą.

Vilniaus universitete surengta konferencija apie autistiškus žmones aukštajame moksle. Pasak VU lygių galimybių koordinatorės Linos Garbenčiūtės, pirmą kartą prabilta apie tai, ką patiria suaugę autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys siekdami išsilavinimo.

Jau kurį laiką nerimsta aistros dėl šešiolikmetės paauglės Gretos Thunberg išsakomų idėjų ir noro pakeisti pasaulį. Aišku tik viena – abejingų ji nepalieka: vieni karštai pritaria jos aistringoms kalboms, kiti mano, jog tai tik išpaikintos mergaitės dėmesio troškimas, o treti kaltina Aspergerio sindromą. Kas yra šis sindromas ir kaip jis pasireiškia, portalui tv3.lt pasakoja profesorė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.

Paskutiniąją vasaros savaitę Šventojoje vyksta stovykla „Lietaus vaikai 2019“. Čia poilsiaujančios 22 autizmo sutrikimų turinčius vaikus auginančios šeimos mėgaujasi puikiu oru ir išradingomis veiklomis. „Lietaus vaikų“ stovykla organizuojama jau šeštą kartą.

Žinoma fotografė Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė sako, kad jos šeima rugsėjo pirmąją pasitinka su dideliu nerimu. Dešimtmetis Vėtrės sūnus Aistis, turintis autizmo spektro sutrikimą, turėtų eiti į ketvirtą klasę, tačiau berniukas tikriausiai tęs mokslus namie su tėčiu. Aisčio mama sutiko pasidalyti rūpesčiais ir džiaugsmais, kuriuos patiria augindama ypatingą vaiką.

Svaja Venckienė – Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė. Ji džiaugiasi, kad mokykloje, kurioje mokosi nemažai didelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų, nėra atskirų klasių – visi vaikai ugdomi kartu. Specialistė neslepia, kad to pasiekti nelengva. Ji dalijasi savo patirtimi, su kokiais iššūkiais tenka susidurti priėmus kitų mokyklų nurašytus vaikus.

„Western Union Lietuva“ ėmėsi originalios iniciatyvos – tapo savanorystės ambasadoriais ir jau trečią kartą surengė nevyriausybinių organizacijų, kviečiančių į jų veiklą įsitraukti kuo daugiau savanorių, mugę. Šįkart prie jos prisijungė visa biurų „Technopolis“ bendruomenė. Jos nariams pasiūlyta įvairių galimybių prisidėti prie prasmingos savanorystės veiklos.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil sako, kad turinčiųjų autizmo spektro sutrikimą Lietuvoje sparčiai daugėja – 2014 metais nustatyta apie 150 atvejų, dabar – apie 300. „Po dešimtmečio turėsime tūkstančius autizmo atvejų. Turime ruoštis priimti šiuos žmones ir padėti jiems įsilieti į visuomenę“, – sako K. Košel-Patil. Deja, jos manymu, visuomenė dar nėra tam pasiruošusi.

Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė, viena iš studijos „Pažinimo spalvos“ steigėjų, su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirba jau 21 metus. Specialistė, remdamasi savo patirtimi, pasakoja, kaip randa raktą bendrauti ir dirbti su autizmo spektro ar įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. „Vienas pirmųjų mano ugdytinių buvo Tomas, turintis Aspergerio sindromą“, – sako Violeta ir visai nenustemba, kad pažįstu Tomą.

Šiandien dvylikamečio Aleksandro mama vilnietė Vitalija teigia pagaliau galinti atsipūsti ir pradėti naują gyvenimo etapą – prieš savaitę jos sūnui pagaliau diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas (Aspergerio sindromas). Kartu su diagnoze gautos 2 metus prašytos rekomendacijos mokymui namuose gauti. Iki šio status quo mamai ir sūnui teko pereiti pragarą – Lietuvos institucijos, veikdamos pagal įstatymus, vertė socializuoti vaiką per prievartą.

Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Sveikatos apsaugos (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dvejiems metams patvirtino pagalbos veiksmų planą, skirtą padėti vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro ar kitas raidos sutrikimas, ir jų šeimoms. Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil, šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, patiria įvairių problemų.

Autizmo atvejų kasmet Lietuvoje vis daugiau. Pernai nustatyti 710 naujų šio raidos sutrikimo atvejų. Tačiau iki šiol Lietuvoje tokiems specialios priežiūros ir ugdymo reikalaujantiems vaikams buvo skiriama itin nedaug dėmesio – tragiškai trūksta ir specialistų, ir raidos centrų. Tad šiandien trys ministerijos sukirto rankomis ir pažadėjo ir daugiau pinigų, ir daugiau dėmesio autizmu sergantiems vaikams bei jų tėvams.

Skaitytojų klausėme, kokio kompozitoriaus, kuris turėjo autizmui būdingų bruožų, kūriniais remiasi šiuolaikinė autizmo gydymo praktika. Viktorinoje dalyvavo 510 žmonių. 18,2 proc. dalyvių spėjo, kad tai – Johanas Sebastianas Bachas. Likusieji pasiskirstė per pusę: 40,9 proc. manė, kad tai – Liudvikas van Bethovenas, kiti 40,9 proc. – Volfgangas Amadėjus Mocartas. Pastarieji buvo teisūs.

2009-ųjų metų sausį aktoriaus Johno Travoltos šeimoje nutiko skaudi tragedija, po sūnaus Jetto mirties aktorius ir jo žmona Kelly Preston vengė viešumos ir žiniasklaidos dėmesio. Praėjus dešimtmečiui po sūnaus mirties Kelly pagaliau išdrįso prabilti ir su gerbėjais instagrame pasidalijo nuotrauka ir jautria žinute. Juodai baltoje nuotraukoje Johnas ir Kelly, o tarp jų mylimas sūnus Jettas: „Mano mielasis Jettai, tu esi mūsų širdyse ir būsi amžinai.

Balandis – autizmo spektro supratimo mėnuo. Šį mėnesį vienas po kito vyksta prasmingi renginiai, kurių metu dalijamasi patirtimi, susipažįstama su naujais mokslininkų atradimais, padedančiais geriau suvokti, kaip suprasti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir kaip jiems padėti lengviau integruotis į visuomenę. Į renginį „Diena su autizmu“ praėjusį šeštadienį pakvietė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ nariai. Renginys vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Pažymint Autizmo supratimo dieną Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ visus, kuriems rūpi autizmo tema, kvietė kartu sodinti Supratimo medį – išminties, bendrystės ir vilties augti simbolį. Vilniuje gyvenančios autizmo sutrikimą turinčius vaikus auginančios šeimos saulėtą balandžio 2-osios pavakarę rinkosi Ozo parke.

Jonuko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, tėvai dažnai išgirsdavo specialistus sakant: „Jūsų sūnus skaitys tik dviskiemenius žodžius ir mokės suskaičiuoti iki 10. Apie didesnius jo pasiekimus nesvajokite.“ Tačiau berniukas daugina, dalija triženklius skaičius, skaičiuoja iki tūkstančių. Apie Jonuko kelią tokių pasiekimų link pasakoja jo mama Rima (pavardė redakcijai žinoma) ir mokytoja Dalia Minkevičiūtė.

„Jeigu jūsų vaikui nustatomas autizmo spektro sutrikimas, atminkite viena – vaikas liko toks, koks jis buvo iki diagnozės. Viskas, kas jame žavu – liko žavu, kas buvo sunku – su diagnoze bent jau tapo aišku, dėl ko“, – tokiais žodžiais Kėdainių rajono Moterų krizių centro organizuotą diskusiją „Truputį kitoks vaikas. Autizmas. Šeimos paslaptis?“ pradėjo kviestiniai svečiai iš Vilniaus – Vytautas ir Laima BUTĖNAI.

Suaugusius negalią turinčius vaikus prižiūrinčios mamos dažnai gyvena ne savo, o savo vaikų gyvenimą. Besirūpindamos atžalomis, jos visai pamiršta save. Pasak Akmenėje gyvenančios Jovitos Jankauskienės, mamoms būtų kur kas lengviau, jei Lietuvoje atsirastų daugiau ir įvairesnių paslaugų, dienos centrų, kur būtų galima palikti suaugusius negalią turinčius vaikus. Jovitos sūnui – dvidešimt.

Eglė numanė, kad jos sūnus Karolis turi Aspergerio sindromą. Specialistai, iš pradžių abejoję, vėliau patvirtino mamos spėjimus. Eglė šiandien daro viską, kad sūnus gerai jaustųsi būdamas vienas, artimoje ir viešoje aplinkoje. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi, tikėdama, kad padės tiems tėvams, kurie neigia savo vaiko kitoniškumą, žūtbūt siekia padaryti vaiką tokį, kaip dauguma jo bendraamžių. Kitoks dar mamos įsčiose „Karolis yra antras mano vaikas, – pasakoja Eglė.

Įprasta, kad šalia negalią turinčių vaikų nuolat matome jais besirūpinančias mamas. Deja, tėčiai beveik visada lieka šešėlyje. Šią tradiciją nusprendė sulaužyti Australijos tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, organizacija „Autism Awareness Australia“ („Suvoktas autizmas“), atkreipusi dėmesį būtent į tėčių vaidmenį auginant autistišką vaiką ir sukūrusi dokumentinį filmą „Dad“ („Tėtis“). https://www.youtube.

Ergoterapeutas Kirilas Novikovas dirba su vaikais, turinčiais įvairių raidos sutrikimų, fizinių negalių. Kirilas sako, kad visai nesvarbu, ar vaikai turi judėjimo, kalbos arba kitų sutrikimų, jie vis tiek gali daug išmokti, pagal savo galimybes tapti savarankiški. Ergoterapeutas dalijasi savo sukaupta patirtimi, kuri, tikimės, bus naudinga ir tėvams, auginantiems negalią turinčius vaikus. Sunkiausios kliūtys – psichologinės Penkiolikmetė Darija nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi.

Užkulisiuose slopsta bruzdesys. Prasiskleidžia užuolaidos. Į sceną įžengia aktoriai. Viskas kaip įprastame teatre, tik čia jokio melo, jokios butaforijos – aktoriai čia vaidina gyvenimą. Tiksliau, gyvena gyvenimą, o teatro scena jiems – dar viena galimybė geriau jį suprasti. Ketverius metus teatrinius užsiėmimus autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems žmonėms Madride vedantis 26-erių iš Venesuelos kilęs aktorius Gabrielius Vivas Martinezas tinklaraščiui Euroblogas.

 Dėl visuotinės vakcinacijos sumažėjęs sergamumas užkrečiamosiomis ligomis reiškia ne tik visuomenės sveikatos laimėjimą, bet ir tai, kadvisuomenė nebepastebi šių ligų rimtumo ir galimo jų masto. Kylantį tėvų susirūpinimą skiepų saugumu dažnai pakursto ne kartą paneigti mitai, kurie nuolat atnaujinami internetinėje erdvėje.