Kad ir kaip būtumėt įsigilinusi į istoriją.... Turiu antrą fiziškai neįgalų vaikutį, kuris tuo metu sirgo, ir prašiau gydytojus arba išleisti sūnų anksčiau, arba pervežti jį į Vilnių, nes kelias dienas neturėjau galimybės atvažiuoti iš kito miesto. Man buvo atsakyta, kad Kaunas toks pats kompetetinfas, kaip ir Vilnius, ir vaiko nepersiųs. Vandens atveju buvau palikus dukrą vieną namuose miegančią (kas jau prasižengia su vaikų teisėmis), ieškojau Kaune nors vienos vietos vietos šalia klinikų vandeniui nupirkti - nebuvo. Taigi susitariau su įstaiga, kuri tuometu buvo atsakinga už sūnaus gerbuvį, t.y.mokyklą, į kurią jis per prievartą buvo išsiųstas. Su jų sutarimu ir bendradarbiavimu viskas buvo parūpinta. Savo vaikus aš myliu ir jais rūpinuosi, kiek tai sugebu neturėdama bei vyro, nei tėvų. O iš nuotrūpų teisti kiekvienas protingas...

Gražus tekstas! Gaila, kad tik iš mamos pusės, kur ji nepapasakojo, kaip nesugebėjo pasiimti išrašyto vaiko iš ligoninės (tiesiogine prasme), niekaip neprisišaukė jos daktarai atvykti vaikui bent vandens atvežti, o paguldžius vaiką į kt. ligoninę ji nevažiavo jo aplankyti tol, kol ligoninės administracija nepradėjo grasinti vaiko teisėmis, o kiek dar istorija nutyli. Nereikia mėtyti akmenų į gydytojų, pedagogų, psichologų ir visų kt. specialistų daržą, kai pačios daržas yra pilnas riedulių. Betkokiu atveju - džiugu, kad vaikui pagaliau bus teikiama jo poreikius atitinkanti pagalba.

gerai kad nebuvo spaudimo vartoti neuroleptikus! man net keista... nes mano sunui turinciam saviagresija tik "izengus" i paauglyste iskart apturejai spaudima is instituciju kad reikalingi jam "vaistai" (vadinu juos nuodais)...Jusu sunui tikrai pasiseke,kad po ispuolio su peiliu nebuvot nusiusti pas psichiatra "raminanciu vaistu"

Ir mes gyvenome šitoje priverstinės socializacijos pekloje, keitėm mokyklas, susikrovę krepšius palikę namus važiavom į Kauną, skirtumas tik tas, kad vaikas suaugo, o diagnozės taip ir nenustatė..., labai suprantu šitą šeimą...

Šiuo metu šeima yra svarstomas švietimo įstatymo pakeitimas, kuriame matoma galimybe visiems norintiems gydytis namuose. Tikiuosi šis įstatymas bus priimtas ir Lt bus į manoma mokytis namuose be bereikalingų biurokratiniu kliūčių . Daugelyje pasaulio šalių tai yra normali mokymosi forma

Auklėtoja, prieš komentuojant tekstą rekomenduotina jį perskaityti, o ne pulti drabstytis tuščiais kaltinimais.

Aukletoja ar jus auginate autizma turinti vaika ar jusu seimoje yra tokiu zmoniu, jai ne tai patylekite sia tema, as auginu 6 metu autizma turinti sunu, aciu aciu dievui gyvename UK, cia mano sunui buvo nustatytas autizmas kai jis buvo 5 metu, pries tai buvo 2 metus stebimas, ir jis eina I spec mokykla kur daug tokiu vaiku, gal pradekime nuo to kad lietuva siuo klausimu yra atsilikus taip ir likus sovietinio mastymo, kiek lietuvoj mokyklu spec? tai naturalu kad svietimo institucijos neturi kur tokiu vaiku deti tad ir liepia eiti I valstybines mokyklas kur tikrai tada kencia ir aplinkiniai vaikai ir pats vaikas.

Auklėtoja, jums su teksto suvokimu viskas gerai? Paskaitykite - mama visus tuos metus kovojo kad vaiko nereikėtų socializuoti , bet pagal mūsų galiojančias tvarkas to nebuvo įmanoma daryti ir vaiką socializavo prievarta, nežiūrint į nieką... Ne mama socializavo, o visa pedagoginė-socialinė sistema

Aha.Tokių vaikų daugėja,pedagogai,ypač darželio tokioms šeimoms gali tik rekomenduoti kur kreiptis.Jei mama pati nepripažįsta problemos,gydytojai ,,nemato,, - pasikark auklėtoja už 500 eurų.Individualizuok ugdymą su 20 vaikų ir vienu ypatingu.
Užjaučiu mamą,bet ar ji suprato kaip kentėjo visi aplinkui nuo jos spec.poreikių stebuklėlio.Juk tai ji bandė integruoti,socializuoti ir nieko negirdėjo tik save.