austėja landsbergienė

Antradienio vakarą „Knygos teatras“ pakvietė žiūrovus į interaktyvaus spektaklio „Špylkos ir šlepetės“ premjerą. Humoristinio žanro spektaklio ašis – moteriškumas, jame atskleidžiamas moteriškas žvilgsnis į pasaulį, rašoma pranešime spaudai. Spektakliui pasirinkta ir gana netradicinė erdvė – sostinės Naujamiesčio rajone esantis restoranas „Prancūzai“. Literatūros skaitymą skatinančio ir teatro kultūros atsinaujinimą bei tęstinumą skatinančio teatro spektaklio nepraleido ir garsenybės.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Į Seimo komisijos apklausą praėjusią savaitę neatvykus Austėjai Landsbergienei, Seime antradienį pateiktos pataisos, numatančios baudas laikinąsias tyrimo komisijas ignoruojantiems asmenims. Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad neatvykimas į laikinosios Seimo tyrimo komisijos posėdį ar atsisakymas teikti medžiagą jai užtrauktų 150–600 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–900 eurų baudą.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie politikų turto deklaracijas atskleidžia, kad, kaip ir pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis išlieka turtingiausiu Seimo nariu. Seime šiuo metu daugiau nei milijoną eurų turi tik septynių politikų šeimos. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių Seimo narių dešimtuką. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis – vis dar turtingiausias Seimo narys. Jo ir žmonos deklaruotas turtas pernai viršijo 15,2 mln. eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis neigia siekiantis asmeninės naudos sprendžiant būsimoje „Lietuvos energijos“ kogeneracinėje jėgainėje Vilniuje deginamų šiukšlių problemą. Tai premjeras pareiškė, ketvirtadienį Seime atsakydamas į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio klausimą, ar S. Skvernelis neturėtų nusišalinti nuo su projektu susijusių klausimų, kadangi jis gyvena 1,5 kilometro nuo jėgainės statybų vietos. „Aš paneigiu, nesiekiu sau jokios asmeninės naudos.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje masiškai plito diskusijos dėl mokyklinių vadovėlių, kuriuose, esą, pateikiami vaikams visiškai netinkami tekstai, užduotys ir pavyzdžiai. Kol vieni aiškino apie klasikinius, anų laikų lietuviškų pasakų pavyzdžius, kiti aršiai kartojo, kad dabartiniuose tekstuose sunku bet kokią vertę rasti.

Vienai dienai į šalį atidėję interneto platybėse besisukančius vaizdo įrašus, negalime nepastebėti knygų. Kuomet specialistai aiškina, kad knygų jauni žmonės skaito vis mažiau, tėveliai ir visuomenės veikėjai viešai dalinasi juos šokiravusiomis vadovėlių ištraukomis. Portalas tv3.lt sulaukė kiek daugiau nei dešimties skaitytojų laiškų su to pačio vadovėlio ištrauka. Netrukus, socialiniuose tinkluose išplito ne tik minimas atvejis, bet ir keletas panašių į šį.

Šventinis vajus kaip reikiant įsisuko. Kol vieni perka dovanas, ruošiasi kalėdiniams vakarėliams ar baiginėja pradėtus darbus, vaikus auginantys tėvai vos spėja iš vienos šventės keliauti į kitą. Internete pasipylė tėvelių svarstymai, kodėl visos mažųjų šventės vyksta būtent darbo metu. Tai priverčia išsiprašyti iš darbų, skubėti ir vėluoti. O kur dar tie, kurių darbdaviai neišleidžia, kodėl tada turi kentėti vaikas.

Prasidėjus naujiems mokslo metams atsinaujino ir diskusijos visais laikais aktualiu klausimu – kaip vaikai turėtų malšinti alkį kol mokosi. Dėl siūlomo raciono, maisto kokybės ir kainos dažniausiai tėvai reiškia pretenzijas būtent mokyklai, tačiau socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė primena ir pataria, kad yra kita gera išeitis – galima užkandžių į mokyklą paruošti ir namuose.

Rugpjūtis – metas, kai tėvai naujiems mokslo metams ruošia savo vaikučius. Daliai Lietuvos šeimų kiekvienas ruduo – finansiškai nelengvas laikas, kai po atostogų vienu kartu nemažą sumą pinigų reikia skirti mokyklinėms prekėms.

Lietuvai neatsigaunat po itin šiurpių ir tragiškų smurto atvejų, kai tėvai sudaužo arba užmuša vaikus, paskelbtas tyrimas rodo, kad mūsų šalis nėra lentelės apačioje. Metų pradžioje „Save the Children International“ atliko (End of Childhood) tyrimą, kurio metu išanalizavo 172 pasaulio šalių situaciją.

Austėja Landsbergienė pasidalino istorija apie Š.Jasikevičių po to, kai penktadienį krepšinio klubo „Žalgiris“ vyriausiojo treneris žurnalistui atšovė  ar jis pats susilauks vaikų. Buvusio krepšininko atsakymas greitai išplito internete. Nuoširdus jo pasisakymas apie šeimą sulaukė daug dėmesio. Tačiau A.Landsbergienė papasakojo kaip lėktuve jai teko matyti stačiokišką Š.Jasikevičiaus poelgį.

Žadami Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pokyčiai švietime vis dar neįtikino visuomenės dėl bendros nuomonės. Nors mokslo metus tikimasi prailginti tik nuo 2018 m., diskusijos, kam to reikia, kaip atrodys pokyčiai ir kokia bus nauda, vyksta nepaliaujamai. Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi.

Keturių vaikų mama, verslininkė ir edukologė Austėja Landsbergienė dažnai įvardijama, kaip moters pavyzdys. Kaip jai pavyksta rasti balansą tarp motinystės, moterystės ir verslo, šį sekmadienį laidoje „Mamyčių klubas“ domėsis Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė. „Dukros paklausiau, ar aš daug dirbu, ji patikino, kad tikrai taip, sakė – mažai pažįstu mamų, kurios tiek daug dirba, nes kai tu sėdi prie kompiuterio aš žinau, kad tu ne šiaip sėdi, o tikrai dirbi“, – juokiasi Austėja.

Vargu, ar yra manančių, kad dabartiniais laikais įmanoma išsiversti be technologijų. Karta po kartos, vis intensyviau jas pasitelkia į savo gyvenimą ir kasdienybę. Visgi, išlieka viena, paprasta sąlyga – mokėti su jomis elgtis tinkamai. Nes riba tarp naudos ir žalos – labai siaura. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė dr.

Vos nutilus diskusijoms apie vaikams skirtuose vadovėliuose spausdinamus tekstus ir užduotis, kurios papiktino tėvus, iškilo nauja istorija. Po socialinėje erdvėje vilnietės įkeltos nuotraukos su populiaria dar neseniai prekybos centruose platinta „Smegenistų“ kortele, užvirė naują diskusiją dėl joje išspausdintos užduoties. Portalas tv3.lt domėjosi, ar tai nėra dar vienas visuomenės per daug sureikšmintas atvejis, o galbūt tikrai ne vietoje pavartotas žodis.

Laikas nuo laikas viešų diskusijų akiratyje atsiranda mokiniams skirti vadovėliai. Forumai lūžta nuo mamyčių diskusijų apie vieną ar kitą knygos iliustraciją, tekstą. Visgi, visuomenė pasidalina į dvi barikadų puses: vieni teigia, kad tai tik perdėta „supermamyčių“ reakcija ir priekabumas, kiti įžvelgia atsainų bei netinkamą vaikų auklėjimą.

Apie 120 žmonių šeštadienį dalyvavo Vilnias centre vykusiose eitynės „Sister March Vilnius“. Eitynėmis siekta atkreipti visuomenės dėmesį į smurto problemą šalyje, vaikų ir moterų teises.  Eitynėse, kurios vyks nuo Vyriausybės iki Seimo, dalyvavo daugiausia jauno amžiaus žmonės, tėvai su mažais vaikais.

Lietuvos politikos lyderiai yra varstomi iki smulkiausių kaulelių, tačiau dažnai už jų nugarų stovinčios mylimosios sulaukia ne ką mažiau didesnio visuomenės dėmesio ir spaudimo. Pasidomėjome, kokios asmenybės yra Lietuvos politinių partijų lyderių gyvenimo palydovės, kuo jos užsiima ir kaip prisideda prie savo vyrų sėkmės.

Ar moksleiviai be to, kad pusę dienos mokosi mokykloje, dar privalo nemažai laiko skirti pamokų ruošai ir manuose? Daugybę diskusijų keliantis klausimas į kelias stovyklas padalija tėvus ir pedagogus. Kol vienose mokyklose vaikai dūsauja prie namų darbų – kitur jų nė su žiburiu nerasi. Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta – situacija šalyje ne iš geriausių, mat namų darbų krūviai per dideli.

Nors aukcione atsirado pirkėjas pastatui, kuriame veikia konservatorių lyderio žmonos Austėjos Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla, sandorį stabdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Šis pastatas stovi valstybinėje žemėje, kuri išnuomota „Lietuvos energijai“, o pastaroji per savo įmonę „NT Valdos“ ten stovintį pastatą yra išnuomojusi mokyklai.

„Lietuvos energijos“ įmonė „NT Valdos“ teisėtai ketino statyti naujus pastatus konservatorių vadovo žmonos Austėjos Landsbergienės mokyklai, tačiau šis atvejis atskleidė sistemines valstybės turto valdymo spragas, teigia Valstybės kontrolė. „Valstybės valdomų įmonių veikla neapsiriboja tik strateginiu sektoriumi, kuriame jos veikia.

Auditą dėl jau nutrauktos „Lietuvos energijos“ įmonės „NT Valdos“ ir Karalienės Mortos mokylos, kurią valdo konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja, preliminarios patalpų nuomos sutarties atlikusi Valstybės kontrolė pažeidimų nenustatė. Pasak Valstybės kontrolės ataskaitos, 2015 metų rugsėjį pasirašyta ir šiemet nutraukta sutartis atitinka teisės aktus, įskaitant ir „NT Valdų“ veiklos tikslus. Auditorių teigimu, sutartyje numatyta nuomos kaina atitiko rinkos kainą.

Daugiau nei pusė moterų susiduria su smurtu šeimoje ir vos mažiau nei trečdalis iš jų ryžtasi apie tai prabilti ir kreiptis pagalbos. Kaip kovoti su šiuo visuomenėje įsikerojusiu blogiu? Pilietinės iniciatyvos „Moterys kalba“ komanda ir apie smurtą artimoje aplinkoje prakalbusios moterys turi savo atsakymą. Vakar Švedijos ambasadoje buvo oficialiai pristatytas projektas #superherojės.

Už aukštos tvoros besislepianti Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės įsteigta Karalienės Mortos mokykla veikia jau treji metai. Privati mokykla įkurdinta „Lietuvos energijos“ antrinės įmonės „NT valda“ patalpose ir dėl to kaip reikiant sunerimo valdantieji socialdemokratai. Vieno kvadratinio metro nuoma Landsbergienės verslui kainuoja mažiau nei keturis eurus. Mažiausia kaina, kokią mums pavyko rasti už panašias patalpas - 5 eurai.

Vaikai šiandien bręsta anksčiau nei prieš 20 metų, o ką jau kalbėti apie tai, kas buvo dar seniau. Tad ir lytinį gyvenimą jie pradeda jaunesni, dažnai apie tai išsamesnių žinių, išskyrus draugų pasakojimus ir moteriškus žurnalus, neturėdami. Tačiau ar seksas iki 18-kos – kažkas netinkamo? O gal tai normali gyvenimo eiga? Keturių vaikų mama, edukologė Austėja Landsbergienė tv3.lt sakė, kad vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra.

Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo buvo priimtas pažeidžiant tvarką, antradienį savo parlamentinio tyrimo išvadose patvirtino Seimo Antikorupcijos komisija.  Situaciją Druskininkuose nagrinėjusi komisija savo išvadose pažymi, kad priimant nutarimą nesilaikyta pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos dėl teisės aktų projektų rengimo ir priėmimo tvarkos.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Mes visi turime kažkokių patiekalų, kurių nemėgstame ir nenorime valgyti, todėl nereikia reikalauti, kad vaikai būtinai paragautų visų dvylikos Kūčių valgių, sako edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. „Nenorėčiau, kad vaikams šventė asocijuotųsi su prievarta: mane pasodino ir privertė ragauti.

Dr. Austėja Landsbergienė „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja Kai 1–3 metų mažylis jau trečią kartą per dieną spiegia, trenkia žemyn viską, kas pasitaikė po ranka, arba krinta ant grindų, norisi bėgti iš namų, tačiau, žinoma, to nepadarote. Ta akimirka, kai vaikas šaukia, pyksta ir spardosi, užtrunka amžinybę ir labai erzina. Išeitis – suvokti, kad pykčio priepuoliai – normalu, ir į juos žiūrėti su humoru bei nuostata, kad tai – puiki proga išmokti ką nors naudingo.

Lietuvoje įvyko eilinis pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, kuriame turėjo būti svarstomi strateginiai mūsų šalies ūkio raidos klausimai vidaus politikos ir tarptautiniame kontekste. Į forumą nebuvau kviestas, todėl negalėjau išdėstyti savo požiūrio tenai. Tačiau jaučiu profesinę ir pilietinę pareigą pateikti savo, kad ir labai koncentruotą, telegrafiškai išdėstytą požiūrį į mūsų ūkinę situaciją forumo kontekste.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Kartais tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus, persistengia, pastebi socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. „Yra net toks terminas „tėvai malūnsparniai“: tėvai skrenda virš vaiko galvos, pamato mažiausią akmenėlį ir iškart kilst vaiką, kad tik jis neužkliūtų.

Kaip sureaguotumėte vaikų darželyje išvydę berniuką, vilkintį suknele? Ar jus šokiruotų mergaitė berniukiška šukuosena ir suplėšytais džinsais? Dažnas tikrai pagalvotų: „Ką sau mano tokio vaiko tėvai?“, bet kritika greitai būtų atremta teiginiu, kad kiekvienas vaikas gali pats pasirinkti, kuo jis nori būti.

Visuomenė mėgsta sprausti į stereotipų rėmus ne tik savo religija, kultūra ar mąstymu išsiskiriančius žmones – dažnai socialine etikete už tai, kad negyvena taip, kaip visi, baudžiamos ir daugiavaikės šeimos. Nors mėgstama viešai priminti sau ir kitiems, kad mūsų visuomenė labai tolerantiška ir liberali, tam tikrų niuansų esama.