Augalai

Dėl įvairių priežasčių gali būti sunku užmigti ir net tie, kurie įprastai lengvai užmiega ir gerai pailsi nakties miego metu, gali susidurti su miego sutrikimais. Tokiais atvejais gali padėti paprastas gėrimas – ekspertė papasakojo apie būdus, kurie gali padėti lengviau užmigti. Sveikatos trenerė ir mitybos specialistė Arina Kuzmina rekomenduoja prieš miegą išgerti arbatos iš siauralapio baziliko. Šis augalas, dar vadinamas tulsi, kilęs iš Indijos, rašo express.co.uk.

Rudenį lietuviai grožisi krintančiais medžių lapais ir spalų įvairove gamtoje. Tačiau ne visi susimąsto, kad už šio grožio slypi daug vargo. Už nesugrėbtus ar netinkamai paliekamus lapus galite susilaukti nemenkų baudų. Tad specialistai dalijasi, kaip teisingai gyventojams tvarkyti lapus ir kiek tai kainuoja. Kodėl svarbu tvarkyti nukritusius lapus? Kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą, o į tai įeina ir lapų sugrėbimas bei išvežimas.

Rudens laikas yra patogus siekiant pasiruošti pavasariui ir pasidaryti darbus, kuriems dažnai pritrūksta laiko. Komposto paruošimas, tinkamos dangos nuo piktžolių plitimo parinkimas, augalų patręšimas turėtų būti atliktas dar spalio mėnesį. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ apie tai, kaip pasigaminti kokybiško komposto, papasakojo „MKDS“ Komercijos direktorė Lina Mikulskytė.

Artėjančios Vėlinės galvos skausmu tampa ne vienam, kuris planuoja po ilgo laikotarpio apsilankyti kapinėse ir sutvarkyti artimųjų kapus. Vis tik vis dažniau šiomis dienomis lietuviai renkasi vienkartines kapaviečių sutvarkymo paslaugas. Ši paslauga greitai populiarėja Lietuvoje ir padeda skubančiame pasaulyje sutaupyti brangaus laiko bei jį paskirti norimoms veikloms.

Atėjus rudeniui, daugelio namų kiemai pasipuošia ryškiais gelsvais, oranžiniais ir rudais lapais. Vieniems tai – nuostabi gamtos dekoracija, kitiems – papildomas darbas su grėbliu rankose. Socialiniuose tinkluose ir sodininkų bendruomenėse kasmet kyla ta pati diskusija: ar lapus reikia sugrėbti, ar visgi geriau palikti juos ant vejos, kad gamta atliktų savo darbą? Nors lapų grėbimas dažnai laikomas tvarkingo kiemo ženklu, ekspertai primena, kad šis klausimas nėra toks paprastas.

Tulpėms labai svarbu jas sodinti tinkamu laiku. Jei tulpes sodinsite, kai dar palyginti šilta, augalai gali sudygti, o jei vėlai, jie gerai neįsišaknys ir žus. Sodinimo laikas priklauso nuo klimato sąlygų ir orų. Patyrę sodininkai rekomenduoja tulpes sodinti ne anksčiau kaip likus 1,5 mėnesio iki pirmųjų numatomų šalnų.  Šis laikotarpis laikomas optimaliu, svogūnėliai turi laiko geriau įsišaknyti esant vėsiai temperatūrai, pailsėti ir sustiprėti iki pavasario.

Sode įsiveisę šliužai – tikras galvos skausmas lietuviams. Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, ką dabar padaryti sode, kad kitąmet šliužų būtų mažiau.

Sąnarių skausmas – tai varginantis diskomfortas, kartais keliantis didelę neviltį ir stipriai apkartinantis kasdienybę. Mūsų senoliai dar neturėjo sintetinių ar cheminių vaistų, tad reikėjo ieškoti gydymo galimybių tiesiog savojoje aplinkoje, t. y., – gamtoje. Yra ne vienas augalinis ekstraktas, galintis padėti mažinti sąnarių uždegiminius simptomus, o kartu – ir skausmą bei sustingimą, tinimą ir sunkumą judėti.

Vėstant orams, kelininkai teigia besiruošiantys žiemos sezonui ir praneša, kad žiemą kelius barstys ne tik egiptietiška druska. Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.

Lietuvoje per pirmąjį rudens mėnesį fiksuota mirtis nuo pavojingos infekcijos – listeriozės. Tai šiemet – jau antroji mirtis nuo šios ligos. Nors Lietuvoje listeriozės atvejų skaičius nėra dramatiškai didelis, Europoje stebima nerimą kelianti tendencija. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užregistruoti 6 listeriozės atvejai, iš jų vienas pasibaigė mirtimi.

Visiems uogakrūmiams reikalingas kasmetinis sanitarinis ir formuojantis genėjimas. Tai gerina jų ventiliaciją ir apšvietimą, didina derlingumą, mažina ligų ir kenkėjų antpuolio tikimybę, o mums gerokai palengvina uogų skynimą.  Uogakrūmiai genimi ramybės periodu, taigi kaip tik antrojoje rudens pusėje, kai jau nukritę lapai. Arba ankstyvą pavasarį, iki išsprogstant pumpurams.

Lengvas nerimas gali būti gydomas gyvenimo būdo korekcijomis, psichoterapija ir augaliniais vaistais. Tai natūralesnė alternatyva cheminės kilmės vaistiniams preparatams, kurie gali sukelti šalutinį poveikį (vis dėlto nereikėtų atsisakyti gydymo, kai jis būtinas, tarkime, kamuoja sunkus, gyvenimo kokybę apribojantis nerimas). Kai kurie vaistiniai augaliniai preparatai pasižymi moksliškai įrodytu lengvą nerimą mažinančiu poveikiu, todėl gali būti naudingi stengiantis suvaldyti nedidelę įtampą ir...

Kaip teisingai laikyti tulpių svogūnėlius žiemą? Taigi, kaip laikyti tulpių svogūnėlius po iškasimo: geriausia tai daryti medinėse dėžėse – taip svogūnėliai bus gerai vėdinami ir nesikaups drėgmė; geriau nenaudoti kartoninių dėžių – jos sugeria drėgmę, dėl to svogūnėliai pelyja ir pradeda pūti; svogūnėlius išdėliokite 1–2 sluoksniais (maksimaliai dviem sluoksniais) ir pabarstykite sausu smėliu, pjuvenomis, vermikulitu; dėžę pastatykite gerai vėdinamame rūsyje, palėpėje, balkone (užstiklin...

Vokietijos žvalgybų tarnybų vadai ragina atsitokėti savo šalies politikus – Bundestage jie aiškiai sako, kad Rusija jau puola Vokietiją, tik ne atvirai ir karo riba išblukusi. Anot vadų, rusai rengia įvairias provokacijos, sabotažą, savo agentus infiltruoja tiek į kariuomenę, tiek ir į kitas svarbias įstaigas. Ypatingas dėmesys ir vokiečiams Lietuvoje, sako, kad jie yra rusų taikinys. Visgi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad grėsmės lygis Lietuvai nepakitęs, panikuoti nereikia.

Nėra sodybos, šalia kurios neaugtų medžiai, nes jie puošia kiemą ir suteikia pavėsį per karščius. Tačiau ne visus medžius reikėtų sodinti arti pastatų, nes jų šaknys augdamos gali sugriauti net ir tvirtus pamatus. Taip yra todėl, kad augalui trūksta drėgmės ir jis gali augti giliai po pastatu ieškodamas maisto. Kokių medžių geriau nesodinti šalia namų, kad išvengtumėte pamatų griūties ir žemės išdžiūvimo.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, 95 markės benzinas su E10 žymeniu tapo standartu. Vairuotojams jis buvo pristatytas kaip ekologiškesnė alternatyva. Tačiau po šio „žaliojo“ fasado slepiasi vis daugiau abejonių. Specialistai jau seniai perspėja apie galimą žalą senesniems varikliams, o dabar į pavojaus varpus muša ir aplinkosaugininkai. Nauja ataskaita teigia, kad biodegalai, globaliu mastu, gali išmesti net daugiau CO2, nei įprastas benzinas.

Lapiniai burokėliai, arba mangoldai, yra labai maistingi. Jų lapuose ir lapkočiuose gausu karoteno, ypač daug vitaminų C, B1, B2, A, kalcio, fosforo, geležies, kitų mineralinių medžiagų, baltymų, cukraus, ląstelienos. Lapinis burokėlis, Lietuvoje nuo seno žinomas kaip batvinis, mangoldas, cviklinis runkelis – iš paprastojo runkelio išveista lapinė daržovė.

Pats laikas pradėti ruošti šiltnamį kitų metų sezonui. Tai daroma trimis etapais: atliekamas sanitarinis valymas, profilaktinė konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis šiltnamio valymas atliekamas prieš pat žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Sanitarinis valymas Jo tikslas – paruošti šiltnamį dezinfekciniam apdorojimui. Pirmiausia sunaikinamos augalų liekanos pačiame šiltnamyje ir 1 m spinduliu aplink jį.

Artėjant Vėlinėms, dauguma lietuvių laikosi tradicijos aplankyti artimųjų kapus – net trys ketvirtadaliai gyventojų teigia tai darantys kasmet be išimties. Tai rodo „Rimi“ programėlėje atlikta pirkėjų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 600 žmonių, atskleidusi ir kintančias Vėlinių minėjimo tendencijas. Minėto prekybos tinklo pirkėjų apklausa atskleidė, kad svarbiausia lankantis kapinėse – uždegti žvakę ir pagerbti išėjusius (43 proc.), sutvarkyti kapą (24 proc.

Nors chrizantemos daugybę metų karaliauja kapinėse per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną, po kelių dienų jos jau nebeatrodo gražiai. Vis tik yra kitų augalų, kuriuos rekomenduojama sodinti kapuose Vėlinėms – jie atrodys gražiai daug ilgiau. Rudeninės šalnos greitai atima chrizantemų grožį, o vešlūs žiedynai nuvysta dar nesibaigus pirmajam lapkričio savaitgaliui.

„Man visada gera grįžti į Vilnių. Nesu didelių miestų ir minių gerbėja, Vilnius man – jaukus“, – sako šių metų Vilniaus klubo premijos laureatė, VILNIUS TECH absolventė Aušrinė Neniškytė. Ji neabejoja, kad kiekvienas miestas gali turėti savo vietos dvasią – genius loci, tačiau emocijų mieste įprastai yra daugiau nei viena. Skirtingais istoriniais laikotarpiais iškilę pastatai, jų mastelis, skirtingos gatvių proporcijos, kvartalų dydžiai ir dar daug kitų elementų veikia emocijas, ir jos kinta.

Ruduo – metas, kai daugelis suka galvą, kaip sutvarkyti aplinką taip, kad ji atrodytų gražiai, tačiau nereikalautų daug priežiūros. Ne visi turi laiko ar noro nuolat ravėti, laistyti ir genėti augalus, todėl vis populiaresnis tampa principas – „mažiau darbo, daugiau grožio“. Naujienų portalui tv3.lt sodininkystės entuziastė Inga atskleidžia, kad tinkamai parinkti augalai gali džiuginti akis visus metus ir nereikalauti nuolatinės priežiūros.

Mokslininkai vis dažniau atranda, kad kai kurie kasdien mūsų virtuvėje ar sode naudojami augalai gali turėti didžiulės įtakos smegenų sveikatai. Demencija ir Alzheimerio liga – vienos labiausiai gąsdinančių šiuolaikinių ligų, kurios paveikia ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimuosius. Nors iki šiol nėra vieno aiškaus vaisto, galinčio sustabdyti šias ligas, tyrimai rodo, kad tam tikros žolelės gali padėti išsaugoti pažintines funkcijas, atmintį ir net sulėtinti ligos eigą.

Žiurkės sode gali sukelti daugybę nemalonumų – nuo netvarkos vejos plotuose iki ligų plitimo rizikos. Nors ne visada lengvai juos pastebėsite, šie gyvūnai gali slapta lankytis jūsų kieme, palikdami nepageidaujamus pėdsakus. Tačiau išvyti žiurkes iš savo sodo gali būti daug paprasčiau, nei manote – tam pakaks vos vienos virtuvėje naudojamos priemonės, kuri yra pigi ir visiškai saugi aplinkai, rašoma express.co.uk.

Rudenį sodininkai turi ne tik džiaugtis rudens spalvomis, bet ir ruoštis žiemos iššūkiams. Be to, hortenzijų savininkams svarbu pasirūpinti augalais, kad kitą vasarą jie žydėtų gausiai ir sveikai. Netinkama rudeninė priežiūra gali nulemti, kad kitą sezoną hortenzijos apskritai nežydės. Ekspertai pabrėžia, kad rudenį reikia atlikti dvi svarbias užduotis – mulčiavimą ir genėjimą, kad augalai sėkmingai išgyventų žiemą.

Ruduo – metas, kai sodas jau po truputį ruošiasi žiemos poilsiui, o dažnam sodininkui kyla klausimas: ką dar galima genėti, o ką geriau palikti iki pavasario? Žinomas ūkininkas, „Gedimino sodų“ įkūrėjas Gediminas Cijūnaitis sako, kad būtent spalio pradžia – puikus metas pasirūpinti tais augalais, kuriems genėjimas pavasarį gali pakenkti.

Rudenį pasirodančios samanos gali padaryti daug žalos vejai, tačiau yra paprastas būdas jas greitai sunaikinti ir kartu sustiprinti žolę, kad ji išliktų žalesnė ir sveikesnė. Spalis – itin svarbus mėnuo vejai, kad ji taptų atsparesnė prieš artėjantį šaltį, bet būtent šiuo metu samanos gali trukdyti žolei tinkamai pasiruošti žiemai, rašoma express.co.uk.

Kai dauguma žmonių galvoja apie kapus, įsivaizduoja ramybę, gėles ir tylų pagerbimą. Tačiau ne visos gėlės yra vienodos – dirbtinės puokštės, nors ir patogios, gali turėti ilgalaikį poveikį aplinkai. Vietoj jų galima rinktis natūralias gėles, kurios ne tik papuošia kapus, bet ir prisideda prie gamtos pusiausvyros, o po kurio laiko natūraliai suyra, nepalikdamos šiukšlių.

Lietuvoje vasara visuomet reiškia ne tik atostogų lengvumą, žaliuojančius laukus ir šilto vakaro malonumą, bet ir ypatingą laiką gėlių augintojams. Daugelis, kurie puoselėja kambarinį gėlyną, puikiai žino, kad augalai tarsi atgyja, kai juos vasarą išnešame į lauką. Vazonai, pastatyti terasoje, balkone ar sodo kampelyje, gauna natūralios saulės, lietaus vandens ir šilto oro tiek, kiek jiems reikia. Net ir patys gležniausi augalai įgauna gyvybės spindesio, lapai tampa sodresni, žiedai – ryškesni.

Nors plaukimas baidarėmis įprastai siejamas su šiltuoju sezonu, padarykime išimtį ir apie šį keliavimo vandeniu būdą pakalbėkime dabar – rudenį. Kodėl? Spalis puikus metas apmąstyti praėjusios vasaros įspūdžius, pasiruošti naujoms pramogoms ir sužinoti, kaip keliauti ne tik smagiai, bet ir saugiai bei atsakingai. Būtent tai ir siūlo projekto „WaterWays“ iniciatyva „Safe & Green“. Tai – gairės, padedančios užtikrinti, kad vandens kelionės būtų saugios ne tik keliautojams, bet ir gamtai.

Daugumai pacientų kosulio gydymą norisi pradėti pasitelkiant natūralias priemones ir tokiu būdu išvengti sintetinių vaistinių preparatų vartojimo. Tai tikrai įmanoma, kai kosulys nesunkus ir sukeltas lengvo peršalimo. Pateikiame Jums natūralių drėgno kosulio gydymo idėjų – jas galima derinti ir su nereceptinių vaistinių vartojimu, gyvenimo būdo korekcijomis, poilsiu, nes labai svarbu sau skirti daugiau meilės ir dėmesio, ypač sergant.

Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) jau nuo seniausių laikų laikomas viena iš stipriausių priemonių nervų sistemos veiklai reguliuoti. Šio augalo pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio valeo – „esu sveikas“. Šaknys Senovės Graikijoje  Senovės Graikijoje valerijono šaknis buvo užpilama vandeniu ar vynu. Plinijus Vyresnysis teigė, jog toks užpilas veikia mūsų mintis.  Avicena manė šį augalą stiprinant mūsų smegenis, Hipokratas taikė moterų ligoms gydyti.

Trečiadienį Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad ant augalinės kilmės maisto produktų etikečių būtų uždrausta vartoti su mėsa susijusius terminus, tokius kaip „mėsainis“ ir „kepsnys“. Toks parlamento sprendimas – pergalė nepatenkintiems ūkininkams. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu už siūlomą įstatymo projektą balsavo 355, prieš – 247 ES teisės aktų leidėjai. Kad tekstas taptų teisės aktu, jis dar turi būti suderintas su visomis 27 Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Menopauzė, dar vadinama klimaksu – tai natūralus, bet ne visada lengvas moters gyvenimo etapas. Jis reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, bet ir didelius hormoninius pokyčius, kurie turi įtakos visam organizmui – nuo odos būklės iki emocijų svyravimo.  Vienoms moterims klimaksas praeina beveik nepastebimai, kitoms – tai metų metus trunkantis iššūkių laikotarpis.

Serenčiai puošia kiemą, gėlynus ir daržus savo ryškiais žiedais nuo vasaros iki vėlyvo rudens, tačiau jų nauda neapsiriboja dekoratyvine funkcija. Šios gėlės yra tikri pagalbininkai sodininkams ir daržininkams, nes turi unikalių savybių, kurios padeda prižiūrėti dirvą ir apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Būtent todėl vis daugiau sodininkų rudenį arba prieš žiemą sodina serenčius, kad pavasarį gautų apčiuopiamą naudą.

Kad melsvės išliktų sveikos, vešlios ir išvengtų perkrovos, rekomenduojama jas dalyti kas penkerius metus arba dažniau, jei pastebimi silpnėjimo požymiai: lapai smulkūs, ūgliai silpni, bendras augimas prastesnis nei ankstesniais sezonais. Pavasarį arba ankstyvą rudenį – po vasaros karščio, bet prieš pirmąsias šalnas. Ruduo yra pranašesnis dėl švelnesnės temperatūros ir didesnės drėgmės, dėl ko sumažėja dažno laistymo poreikis.

Įpusėjus rudeniui, sodininkai vis dažniau suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo žaliąsias erdves artėjantiems šaltiems mėnesiams. Artimiausiomis savaitėmis laukia daug darbų – nuo sėklų rinkimo iki augalų apsaugos nuo šalčio. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kasmet iškylantis daugybei sodininkų, lieka tas pats: kada paskutinį kartą pjauti žolę? Į šį klausimą atsakė sodininkystės legenda Monty Donas, pasidalijęs savo spalio mėnesio darbų sąrašu ir keliais ypač vertingais patarimais.

Rožės – tikros sodo karalienės, kurios žavi ne tik savo spalvų įvairove, bet ir kvapu. Tačiau daugelis sodininkų daro klaidą – rudenį rožes palieka likimo valiai, manydami, kad jų priežiūra nebereikalinga. Iš tiesų spalis yra ypač svarbus mėnuo, kai augalai tampa pažeidžiamiausi įvairioms ligoms. Dėl to rožės gali susirgti, susilpnėti ir pavasarį nebepražysti taip, kaip galėtų.

Artėjant rudeniui, daugelis sodininkų ima galvoti, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak kraštovaizdžio dizainerės ir dailininkės Eurikos Urbonavičiūtės,rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. Tinkamai pasirūpinę sodu dabar, kitą sezoną galėsime džiaugtis stipriais, gražiai žydinčiais augalais ir tvarkinga aplinka. Kraštovaizdžio dizainerė TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasidalijo patarimais, kurie pravers kiekvienam sodo mylėtojui.

Spalį daugelis sodininkų pradeda svarstyti, kaip paruošti savo augalus artėjančiam šaltajam sezonui. Vieni teigia, kad augalai patys prisitaiko prie gamtos ciklo, kiti ragina juos papildomai apsaugoti nuo šalčio. Todėl iškyla klausimas, ar būtina dengti augalus prieš žiemą? Užsienio sodininkystės ekspertai vieningai sutaria – tinkamai parinkta dengimo strategija gali išgelbėti augalus nuo nušalimo ir suteikti jiems puikų startą pavasarį, rašoma growinginthegarden.com.

Daugelis sodininkų susiduria su problema: katės, voverės, triušiai ar net elniai graužia ir išrausia pasodintus svogūnėlius. Laimei, yra paprastas, natūralus ir saugus būdas apsaugoti savo pavasario svogūnėlius. Šiuo patarimu dalijasi sodininkystės ekspertai ir jis nereikalauja jokių cheminių priemonių ar specialių įrankių, rašoma express.co.uk.

Ruduo sode – tikras gamtos šou: medžių lapai krinta ir nukloja veją spalvotomis rudeninių lapų juostomis. Tačiau kartu su grožiu kyla klausimas, ar nukritusius lapus būtina grėbti, ar galima palikti natūraliai, kad jie suirtų patys. Sodų ekspertai sako, kad teisingas lapų tvarkymas padeda išlaikyti veją sveiką, mažina grybelinių ligų riziką ir palaiko estetinę sodo tvarką, rašoma rhs.org.uk.com.

Kauno fortai – ne tik senų plytų sienos, požemiai ir istorijos dvelksmo persmelkta tyla. Šie gynybiniai įtvirtinimai slepia daug paslapčių – tarp jų storų sienų, tamsiuose tuneliuose knibžda gyvybė. Žiemą fortai tampa saugia prieglauda retiesiems šikšnosparniams, slapukams graužikams, vorams, moliuskams ir net drugeliams.

Kauno apygardos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes  dviem Kauno gyventojams, kurie buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo kvaišalais, pranešė prokuratūra. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis K. Š. neteisėtai įgijo labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias perduodavo laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims į Pravieniškių kalėjimą.

Po pirmųjų šalnų ūkininkė iš Panevėžio rajono savo darže ieško „aukso“.  Taip moteris vadina valgomosios viksvuolės gumbelius, kasamus būtent rudenį, lyg bulves. Liaudyje šie gumbeliai dar vadinami „žemės migdolais“. Augintoja tikina, kad jie ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. „Atrodo, kas čia, žolės auga, nieko gero čia nėra. O iš tikrųjų pakasus čiut ne auksą randi“, – sakė ūkininkė Vilma Žukienė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė jau ne vienerius metus dalijasi savo žiniomis apie vaistinius augalus. Ji nesiekia reklamuoti produktų ar skatinti pirkti – priešingai, kviečia žmones pažinti gamtą, klausyti savo kūno ir remtis natūraliais būdais, kuriuos mums dovanoja pati žemė. Naujienų portalui tv3.lt A. Karaliūnaitė atskleidė, kokios gamtos gerybės gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Dalijasi patarimais Pasak Adelės, ji niekuomet neskatina pirkti žmonių vaistų.

Jei svajojate apie žydintį sodą, kuris džiugintų gėlėmis iki pat šalnų, tuomet verta atkreipti dėmesį į budlėją – neįtikėtiną daugiametį augalą. Jų sodrūs žiedynai, primenantys kvapnius alyvos žiedus, ne tik papuoš gėlyną, bet ir pritrauks daugybę drugelių, bičių ir kamanių.  Budlėja žydi nuo birželio pabaigos iki vėlyvo rudens, suteikdama sodui prabangos ir ryškumo tuo metu, kai kiti augalai jau ruošiasi žiemos poilsiui. Kodėl verta pasirinkti budlėją savo sodui Ilgas žydėjimas.

Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai, rašoma pranešime spaudai.

Pasikandžiojus pirmosioms šalnoms, ūkininkai skuba gelbėti derlių. Dėl lietingos ir vėsios vasaros dalis daržovių dar tik noksta, todėl naktimis spaudžiantis šaltukas priverčia šildyti šiltnamius. O sinoptikai gerų žinių neturi – artimiausiu metu prognozuoja šalnas, o visų laukiamos „bobų vasaros“ kol kas nežada. Pasikandžiojus pirmosioms šalnoms, ūkininkai skuba gelbėti derlių.