Tautiečių išradingumui ribų nėra – dėl ypatingos suknelės lietuviškus šiaudus siuntėsi net į Norvegiją

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

Lietuviškus šiaudus siuntėsi į Norvegiją

„Kaip matosi, pagrinde šiaudai.“ 

+8

TAIP PAT SKAITYKITE:

Stilistė atskleidė, ko vyresnėms nei 40 metų moterims geriau vengti: „Laikomas nebeskoningu...“

Agnė Kuzmickaitė išpildė seną savo svajonę: „Galbūt tai tik sutapimas...“

Vedęs trijų vaikų tėvas puošiasi sijonais ir aukštakulniais: priežastis stebina ne vieną

Ne tik šiaudiniais aukštakulniais, bet ir suknele iš šiaudų netrukus puošis jų kūrėja Samanta. Šiuo metu Norvegijoje gyvenanti tiltagalietė pabrėžia, kad apdarams naudojo tik lietuviškus šiaudus, juos siuntėsi į Norvegiją. 

„Kaip ir per sapnus buvo, nes atsisėdu, nežinojau, kaip tą šiaudą laikyti pradžioje“, – prisimena Samanta. 

Užtruko ne vieną mėnesį, kol Samanta susidraugavo su šiaudais. 

„Sijoną tris kartus reikėjo perdaryti. Sodus ir perrišau tris kartus. Šįryt atsikėliau, sakau, ne, ne taip surišta, reikia vėl rišti per naujo“, – pasakoja festivalio dalyvė. 

Lydima ovacijų Samanta žengia į sceną. 

Dirbo be miego

„Karštais klijais nudegintos pūslės, žaizdos“, – sako kita festivalio dalyvė Aurelija. 

Ne tik pūslėmis nusėtos rankos, bet ir nemiegotos naktys – kitos darbštuolės kaina kuriant drabužius iš eglės kankorėžių žvynelių. 

„Kankorėžiai surinkti, išdžiovinti, išgliaudyti, kiekvienas žvynelis nukarpytas, nes turi šerdies spyglį“, – atskleidė Aurelija. 

Scenoje net trys Aurelijos drabužiai. 

Ir ko tik neprigalvojo kūrėjos – suknelės, bateliai ir aksesuarai iš įvairiausių augalų, lapų, gėlių ir ne tik. Kūrėjos sugebėjo panaudoti net smulkiausias priemones iš gamtos – svarainių, moliūgų sėklas, lęšius ar kavos pupeles. 

„Neskaičiavau, žinokit.“ 

Audronė šiemet sukūrė suknelę ne tik iš kavos pupelių, bet ir pavasario pranašų – vadinamųjų kačiukų. 

„Tik reikia nepavėluoti nuskinti, nes jeigu pagels, tada sutrupa“, – atskleidė dalyvė. 

Kūrybiškumo netrūksta 

Toks gamta kvepiantis festivalis Tiltagaliuose, Panevėžio rajone, jau penkioliktasis. Organizatoriai džiaugiasi, kad ne tik daugėja dalyvių, bet jie vis išradingesni. 

„Pradžioje dominavo klevo lapų daugiau, vėliau atsirado kankorėžiai, kaštonai, dar vėliau seklytės, paskui ryžių suknelė“, – džiaugiasi festivalio organizatorė Renata Kopūstienė. 

„Labai žmonės tiesiog išradingi.“ 

„Čia reikia kantrybės geležinės turėti.“ 

„Įspūdingi darbai, tikrai įspūdingi.“ 

„Matosi, kad Lietuvoje yra be galo talentingų moterų, vaikų.“ 

Ir vyrų. Scenoje vietinio Antano kūrinys iš gausybės džiovintų varnalėšų žiedų. 

„Buvo darbo, buvo, ne taip jau paprasta. <...> Kaip gavosi, kaip manot? Išėjo, svarbu, kad gražiai“, – sako Antanas. 

„Šypsokis. Labai gerai atrodo.“ 

Dar vienas Antano kūrinys. 

„Iškišiu galvą.“ 

Gyvų gėlių žiedais dekoruotą suknelę Antanas rišo iš vadinamųjų arklio rūgštynių. 

„Ir gėlyčių yra, ir jurginų paskutiniai žiedai, tai nuostabu. Antanas darė. OO, tai išvis gražiai padarė.“ 

Beje, ne mažiau dėmesio sulaukė ir džiunglių karalių įkūnijęs Igoris. Visi alternatyviosios mados festivalio kūrėjai – savamoksliai. 

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.