audrius misevičius

Premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su Seimo opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi prašydamas paramos atmetant prezidentės veto Seimo priimtam Darbo kodeksui. Apie pirmadienį vykusį pirmąjį susitikimą per beveik ketverius metus su opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi žurnalistams prasitarė pats premjeras.

Vyriausybė yra pasiruošusi nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) - tam yra numatytos lėšos valstybės biudžete, teigia premjero patarėjas. Audrius Misevičius sako, kad galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip tam pasiruošęs verslas. „Dar priimant biudžetą, jame buvo numatyta suma, skirta minimalios mėnesio algos didinimui.

Į Seimo posėdį dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“ atvyko Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, kuris jokios savo kaltės dėl banko bankroto neįžvelgė. „Taip turi veikti institucijos, kredito įstaigos ir ne tik. Tai – viena reikalo pusė, bet yra ir kita: taip, kaip eismo taisyklėse yra nustatyta, kad negalima sėstis už vairo neblaiviam, nedaryti dar kažko, deja, avarijų įvyksta“, – aiškino jis.

Banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto atveju, visi veiksmai buvo tinkami ir padaryti laiku, tokią savo poziciją šiandien išsakė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius po laikinosios Seimo komisijos posėdžio dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo. Daugiau komentarų A. Misevičius žiniasklaidai nepateikė, remdamasis tuo, kad visa, ką jis pasakė komisijos posėdyje, įsipareigojo laikyti paslaptyje. „(Dėl „Snoro“ – aut. past.

SEB bankas trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė visuomenei tvarką, kaip bus organizuotas indėlių išmokėjimas „Snoro“ indėlininkams. SEB banko banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika  teigė, kad SEB išmokės pinigus gyventojams visoje šalyje, o verslo įmonėms – tik Vilniaus regione. Pasak banko atstovų, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dar nėra gauta nei indėlininkų sąrašų, nei pinigų.

Esate skolininkas, laiku mokate įmokas, jūsų turtas įkeistas bankui. Būkite budrus − bankai skuba atsiimti turtą ir nenori girdėti apie sąlygų lengvinimą. Bankai nepraleidžia progos pasinaudoti savo padėtimi ir net dėl nedidelių įmonių prasižengimų atsiima turtą, įgytą išperkamosios nuomos sąlygomis. Jie verčia pasirašyti asmeninio laidavimo sutartis, didina palūkanas. Siekiant likvidaus turto, ir perspektyvioms įmonėms keliamos bankroto bylos, įšaldomos sąskaitos.

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

Kasmet valstybės skolos auga, didėja išlaidos jų tvarkymui, o bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi. Lietuva bankrutuoja? Dažniausiai, pristatant valstybės finansų rodiklius, skola vertinama santykyje su BVP. Bet skolą palyginus su valstybės pajamomis, vaizdas susidaro kur kas liūdnesnis. Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės pajamos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarė apie 10,5 mlrd. litų, išlaidos – apie 12,5 mlrd. litų, centrinės valdžios skola – beveik 21 mlrd. litų.

Toji šaka yra verslas. Kuo daugiau įmonių aprobos savo veiklą ar net bankrutuos krizės metais, tuo mažiau mokesčių jos sumokės valstybei, tuo daugiau žmonių neteks pajamų. Ne tik dirbantys verslo bendrovėse, bet ir biudžetinių įstaigų darbuotojai. Mažės pinigų net valdžiai išlaikyti ir darbo užmokesčiui.