atsiskyrimas

Didžioji Britanija trečiadienį oficialiai pradės išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą – šis istorinis žingsnis šalyje vertinamas itin prieštaringai, o dėl paties Europos projekto ateities kilo abejonių. Praėjus vos kelioms dienoms po 60-ųjų ES įkūrimo metinių, Britanija yra pasirengusi tapti pirmąja valstybe, siekiančia iš jos pasitraukti ir taip sukrėsti Bendriją, sukurtą iš Antrojo pasaulinio karo pelenų.

Katalonijai minint Nacionalinę dieną, beveik pusė milijono žmonių suplūdo į minėjimą regiono sostinėje Barselonoje. Masiniai susibūrimai vyko ir kituose Katalonijos miestuose. Čia atiduota duoklė ne tik turtingai regiono kultūrai, bet ir Katalonijos nepriklausomybės idėjai. Į šventę susibūrę žmonės reikalauja Ispanijos valdžios surengti referendumą dėl atsiskyrimo.

 Mūšis prasidėjo. Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas paskelbė, jog referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje įvyks birželio 23 dieną ir pažadėjo visomis jėgomis bandyti įtikinti britus pasirinkti Europą. Tai, kas prasidėjo kaip gambitas, kad būtų išvengta torių partijos skilimo, virsta labai rimta kova. Lažinamasi, du prieš vieną, kad britai pasitrauks.

Nuo 4,3 milijono Škotijos gyventojų, dalyvaujančių referendume dėl nepriklausomybės, pareikštos valios priklausė, ar Didžioji Britanija ir toliau liks didžiąja. Dabar atsakymas gautas. Į klausimą „Ar Škotija turėtų tapti nepriklausoma valstybe?“ „taip“ atsakė 44,7 proc. referendumo dalyvių, „ne“ – 55,3 proc. Šio atsakymo kaina – beveik perpus pasidalijusi tauta ir galbūt dar didesnis pralaimėjusios pusės ryžtas ateityje surengti naują referendumą.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Europos Sąjungos institucijų reakcija į Škotijos referendumo rezultatus bus vienas svarbiausių klausimų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto. „ES institucijoms, ES Parlamentui ir Europos Komisijai tai bus precedentas. Tai bus išbandymas daugeliui. Todėl viskas priklausys ne vien nuo pačių škotų, bet ir nuo aplinkos“, – įsitikinęs jis.

Edvardas Špokas, Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį škotai sprendžia visos Didžiosios Britanijos likimą. Apklausos rodo, kad nepriklausomybės šalininkus ir norinčius likti Didžiojoje Britanijoje skiria tik du procentiniai punktai. Tad atrodo viską lems nepasisprendusieji. Dar vyksta paskutiniai bandymai įtikinti škotus balsuoti už nepriklausomybę. Neapsisprendusių išvakarėse dar buvo maždaug dešimtadalis. Ir, matyt, būtent tyliausieji viską nulems.

Didžiųjų šalies parlamentinių partijų lyderiai teigia, jog Škotijai naudingiau negriauti Jungtinės Karalystės. Konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, Škotijos atsiskyrimas netgi galėtų turėti ilgalaikių pasekmių NATO bei ES saugumui. Ketvirtadienį įvyks Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės. Portalo LRT.

Iki Škotijos nepriklausomybės referendumo laiko liko visai nedaug – nerimsta finansų pasaulis, aštriai diskutuoja politikai ir visuomenė ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų.

Algirdas Acus, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Prieš daugiau nei 300 metų Škotija pabandė vytis Europos šalis kuriant kolonijas ir pradėjo Kaledonijos avantiūrą, steigdama koloniją Panamoje. Projektas žlugo, ir Škotija, kuri ir taip buvo skurdi valstybė be kelių tinklo, pramonės ar rimto laivyno, atsidūrė ant bankroto slenksčio. Istorikai aiškina, kad dėl šios priežasties Škotijos karalystė susijungė su Anglijos karalyste ir sukūrė Didžiąją Britaniją.