atradimas

Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba kas lemia aukštatemperatūrį superlaidumą.

2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai. Dirbtinis genomas Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma.

Gigantizmo geną, dėl kurio žmonės išauga labai didelio ūgio, nustatė mokslininkai iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Kaip praneša ketvirtadienį BBC, genas atrastas tiriant Charleso Birne'o, mirusio 1786 metais Londone, DNR. Jo ūgis siekė 2,3 metro. Ch. Birne'o griaučiai iki šiol laikomi viename iš sostinės muziejų. Specialistams iš Mainco miesto universiteto ir Londono medicinos mokyklos pavyko nustatyti iš Ch.

Genetikos mokslininkams pavyko atrasti molekulę, kuri neįtikėtinai efektyviai gali pakeisti žmogaus organizmo juntamą dienos ir nakties kaitos ritmą. Atliekant šį tyrimą, specialistai naudojo specializuotą genetinių tyrimų robotą. Įdomu tai, kad atradimas padarytas analizuojant kaulų vėžio ląstelių veiklą. Į jas buvo dirbtinai įterptas luciferazės genas, dėl kurio poveikio vėžinės ląstelės, keičiantis jų paros (arba cirkadiniam) ritmui, imdavo švytėti.

Naujas JAV mokslininkų atradimas prisidės prie efektyvesnių nežemiškos gyvybės paieškų kosmose, pranešė NASA. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pranešė ketvirtadienį savo būstinėje Vašingtone rengianti spaudos konferenciją, kurioje bus pristatytas naujas astrobiologijos – mokslo šakos, tiriančios gyvybės atsiradimą, raidą ir pasiskirstymą Visatoje – atradimas, skelbia „Space.com“. Ši spaudos konferencija, prasidėsianti ketvirtadienį 19 val.

Didžiosios Britanijos Birmingemo universiteto mokslininkai vos už kelių metrų nuo Stounhendžo grunte aptiko medinių statinių. Manoma, kad jie buvo pastatyti prieš 4500 metų. Mokslininkai spėja, kad metinis Stounhendžas buvo pastatytas kartu su akmeniniu, skelbia britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Savo struktūra medinis Stounhendžas identiškas akmeniniam. Jame buvo du įėjimai, jis buvo pastatytas ant kalvos, o jo viduje – žmonių supiltas piliakalnis.

Sausiausios pasaulio dykumos - Atakamos (Čilė, Pietų Amerika) - pakrantėje mokslininkai rado vieną didžiausių ir tankiausių gyvybės telkinių planetoje: „plaukuotų“ bakterijų kilimą, apimantį 128 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Panašaus ploto yra Graikija. Tai tik vienas iš daugelio atradimų, kuriuos per dešimt metų padarė mokslininkai, dirbantys projekte „Census of Marine Life“, kurio tikslas yra ištirti ir paaiškinti vandenynų gyvybės formų įvairovę.

Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje. Jei anksčiau buvo rastas tik vienas kaulas ir dantis, paskutinis radinys – beveik visas skeletas. Kaulai buvo rasti profesoriaus Lee Bergerio iš Witwatersrando universiteto (University of the Witwatersrand) Malapa urve Pietų Afrikoje.

Pasak atradimą pristačiusio NASA atstovo, pati mažiausia iš surastų egzoplanetų pagal savo dydį yra panaši į Neptūną, o likusios keturios didesnės už Jupiterį. Kitaip tariant, nei viena iš jų nepriklauso Žemės tipo planetoms, kurių paieška ir yra pagrindinis „Kepler“ teleskopo tikslas. Visos penkios planetos sukasi aplink gimtąją žvaigždę labai artimomis orbitomis ir vieną pilną ratą padaro per 3-5 dienas. Nekeista, jog jų paviršiaus temperatūra viršija skystos lavos temperatūrą.

Jau net keturiose Silvijos Peleckienės knygose – subtilus novelečių pasaulis. Pradėjusi savo kūrybinį kelią memuarine eseistika, beje, taipogi gerokai nustebinusia iki tol neliesta tematika – Rytprūsių našlaičių drama („Sugriautų namų vaikai“. – Klaipėda: Rytas, 1995), Šiauliuose gyvenanti autorė daugiau kaip dešimt metų neišduoda žanro, dėl kurio nesutaria ne vienas literatūros žinovas.