atradimas

Ši mažylė – tik dar vienas įrodymas, kaip karas gali sunaikinti nekaltų žmonių gyvenimus. „Noriu, kad sugrįžtų mamytė“, - švelniu balsu sako mažylė Hawra. Tiesa, ji veikiausiai net nežino, kad jos motina jau mirusi. Šiai mergytei dar nėra nė penkerių metų, tačiau ji jau žino, ką reiškia išgyventi skaudžiausią gyvenime dieną, rašoma CNN. Mergaitės veidas visai neprimena nerūpestingo vaiko. Žaizdos, randai, nudegintos rankos ir kojos – taip atrodo Hawra. Ji netgi sunkiai gali atmerkti akis.

Mokslininkai išrado naują ploną medžiagą, galinčią apsaugoti paviršius nuo saulės kaitros neeikvojant energijos arba įprastų oro kondicionierių, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje. Tyrėjai, paskelbę šį straipsnį JAV mokslo žurnale „Science“, nurodo, kad vos 50 mikronų storio hibridinės stiklo polimerų medžiagos, kiek storesnės negu įprasta aliuminio folija, savikaina būtų nedidelė.

Nusistovėjęs žmogaus atminties suvokimas, švelniai tariant, buvo gerokai supurtytas paaiškėjus, kad smegenys sugeba „tyliai“ saugoti informaciją bei kurti nelyginant šešėlinius prisiminimus, nepaliekančius jokių smegenų neuronų aktyvumo kitimo pėdsakų. Iki šiol visuotinai buvo pripažįstama, jog egzistuoja du atminties tipai. Pirmasis apibūdinamas kaip darbinė atmintis.

Vilniečiams ar sostinės svečiams jau gerą dešimtmetį apie uždarytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus primena tik dūlančios pastato konstrukcijos ir fanera užkalti langai. Šis milžiniškas sostinės centre pastatytas objektas yra puikiai matomas nuo Vilniaus simbolių – Gedimino pilies ar Trijų kryžių kalno. Gatvėmis palei Neries upę per dieną pravažiuoja tūkstančiai žmonių. Ir nori nenori, bet šis įspūdingas sovietmečiu statytas objektas atkreipia žvilgsnį.

Mūsų Saulės sistemoje atrasta reta „nykštukinė planeta“, 18 kartų mažesnė už Žemę; ji aptikta skriejanti ekscentrine orbita toliau Neptūno, pranešė antradienį astronomai. Pavadinta RR245, šis ledinis luitas šiu o metu yra už maždaug 9,7 mlrd. kilometrų nuo Saulės – 65 kartus toliau nei Žemė, sakė Prancūzijos kosmoso tyrimų instituto CNRS astronomas Jeanas-Marcas Petitas. „Jos orbita yra labai ištęsta elipsė – jos tolimiausias nuo mūsų žvaigždės taškas bus už 19 mlrd.

Mokslininkai antradienį pristatė iki šiol didžiausią naujai už mūsų Saulės sistemos ribų atrastų planetų grupę – iš viso 1 284, tad Keplerio kosminiu teleskopu atrastų egzoplanetų skaičius padidėjo daugiau negu dvigubai, nurodė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „Šis pranešimas daugiau negu dvigubai padidina „Keplerio“ patvirtintų planetų skaičių“, – sakė NASA būstinės Vašingtone vyriausioji mokslo darbuotoja Ellen Stofan.

Po vienu iš pasaulio stebuklų – senovės Majų civilizacijos piramide – mokslininkai atrado vandens telkinį. Atradimas išties stulbinantis, kaip ir pati astronomiškai idealiai pastatyta piramidė. Manoma, kad požeminis šaltinis po piramide atskleis daugiau paslapčių apie Majų civilizaciją. Įspūdinga Kukulkano piramidė Meksikoje – vienas pasaulio stebuklų. Prieš tūkstančius metų iškilęs statinys – sudėliotas geometriškai idealiai, turi 365 laiptus, simbolizuojančius metus.

 Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai, – potencialiai uolinga planeta skrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, pranešė ketvirtadienį NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad jos orbita yra pačioje Auksaplaukės juostoje (angl.

 Simonas Bendžius, LRT Radijas, LRT. Havajų universiteto astronomai atrado galbūt didžiausią struktūrą Visatoje – beveik 20 tūkstančių milijardų kilometrų skersmens vadinamąja supertuštumą. Tai – erdvė, kurioje yra kur kas mažiau galaktikų, negu kitur. Mokslininkai sako, kad tai – labai retas reiškinys, kuris gali padėti suprasti daugiau apie Visatos istoriją ir sandarą.

Šiaurės Prancūzijoje kasinėjimų metu buvo rasta maždaug 23 tūkst. metų senumo kalkakmenio statulėlė, kuri vaizduoja išraiškingų formų moterį ir kurią archeologai ketvirtadienį pavadino „išskirtiniu“ radiniu. Archeologai tą paleolito skulptūrėlę – pirmą tokį radinį per pusę amžiaus – rado per vasaros kasinėjimus Amjene.

Kaulai, rasti tolimiausioje didžiulio, išplėšto kapo Graikijoje kameroje, gali padėti archeologams įminti mįslę, kas tame kape buvo taip prabangiai palaidotas baigiantis Aleksandro Makedoniečio valdymui IV amžiaus prieš mūsų erą pabaigoje. Kultūros ministerijos trečiadienio pareiškime sakoma, kad tie kaulai buvo išblaškyti po stačiakampę akmenimis išklotą patalpą po skliautuotos 8 m aukščio struktūros grindimis.

Prancūzų mokslininkai antradienį pristatė genetinį mechanizmą, dėl kurio, kaip jie mano, du vyrai spontaniškai išgijo nuo ŽIV, ir sakė, kad šis atradimas gali pasiūlyti naują strategiją kovojant su AIDS. Abiejų minimų vyrų organizmuose AIDS sukeliantį virusą neveiklų padarė pakeista ŽIV genetinė medžiaga, integruota į žmogaus ląsteles, žurnale „Clinical Microbiology and Infection“ rašo mokslininkai.

Prieš maždaug 40 tūkst. padarytos įrėžos vieno urvo sienoje tikriausiai byloja, kad neandertaliečių intelektas buvo pažangesnis negu iki šiol manyta, nurodė tyrėjai. Šią išvadą jie padarė atradę tas įrėžas giliai Goramo urve, esančiame Didžiosios Britanijos valdomame Gibraltare. Tai pirmieji pasaulyje rasti neandertaliečių urvų raižiniai.

Antikiniais laikais gyvenę žmonės pranašavo, kad po daugelio daugelio metų nuo tada pasaulis bus daug labiau išsivystęs. Ir jie neklydo. Tai, kas iš pradžių priskiriama mokslinei fantastikai pamažu tampa įprastais dalykais ir faktais dėl technologinės pažangos. Per pastaruosius metus mokslininkai taip pat pasistengė ir buvo pasiekta daug naujų atradimų. List25.com siūlo paskaityti apie 25 iš jų.

Sveiki, norėčiau aprašyti savo kelionių įspūdžius, kuriuos patyriau praeitais metais studijuodama Italijoje. Kadangi pirmą kartą važiavau į užsienį, buvo truputį baugu, bet įdomu. Jaudintis pradėjau kai oro uoste atsisveikinau su draugu ir toliau turėjau keliauti viena. Po neilgo skrydžio pasiekiau Milano – Bergamo oro uostą, o iš jo vykau į Milano traukinių stotį. Pasiekusi ją, isigijau bilietus į Modeną su persėdimu.

Stereotipai, sukurti apie Iraną, neatėmė noro nepriklausomai pakeliauti po šią persų civilizacijos tėvynę. Tikrovė tikrai pranoko lūkesčius – Irano įdomybės – pasaulinio lygio, o keliauti gana paprasta. Tiesa, būnant Irane reikia nuolat juo gyventi: nebus vakarietiškų oazių, kuriose viskas kaip namie. Bet ir pats Iranas – moderni šalis, kur gimstamumas per mažas, raštingumas arti 100%, nusikaltimų nedaug; kurios menas pripažintas pasaulyje, o pramonė gamina viską nuo saldainių iki automobilių.

Vakar, balandžio 30 d., šokių salionas “Studio 9” tapo naujų iššūkių ir atradimų vieta tiek muzikantams, tiek susirinkusiems stilingiems renginio svečiams, kurių tarpe netruko žinomų veidų. Kūrėjo R. Kalinkin užmanymas – pastatyti sceną klubo viduryje ir aplink ją suformuoti amfiteatrą žiūrovams – atvėrė galimybes būti šalia atlikėjų itin arti ir šokti aplink juos iš visų pusių. Vakarėlis “Open For More” – tai naujas startas naujoms atradimams ir patirtims.

2014 balandžio 25 d. Lietuvoje septintą kartą minima DNR diena. Tai viena svarbiausių datų medicinos istorijoje. Būtent genetikos srityje dirbantys medikai visuomet vos per žingsnį nuo svarbiausių medicinai atradimų. Paskaičiuota, kad pasaulyje gydytojų genetikų yra maždaug tiek pat, kiek astronautų. Lietuvoje šių gydytojų tėra vos 20, kitų medicinos genetikos specialistų taip pat nėra daug.

JAV mokslininkai atrado būdą, kaip apsaugoti žmogaus smegenis nuo pažeidimų ištikus insultui. Apie tai tyrėjai pranešė žurnale „Stroke“, kuris paskelbė jų tyrimo rezultatus. Pranešama, kad atradimas buvo padarytas nagrinėjant žmogaus ir žiurkių smegenų fiziologinius panašumus. Tyrimo metu nustatyta, kad ir žmonių, ir žiurkių organizme esantis peptidas AcSDK saugo žmogaus smegenis nuo negrįžtamų pokyčių ir pažeidimų insulto atveju.

Izraelio archeologai, vykdydami kasinėjimus už maždaug 24 kilometrų į rytus nuo Tel Avivo esančio Rosh Ha'ayin miesto apylinkėse, aptiko ugniakuro, kuriam maždaug 300 000 metų, liekanas, pranešė „Newsmax.com“. Didelio, maždaug 4 kvadratinių metrų ploto akmeninio ugniakuro liekanos buvo atkastos Tel Avivo universiteto archeologų tirtoje Qesemo oloje, sakoma pranešime. Pasak tyrėjų, sprendžiant iš ugniakuro dydžio, juo galėjo naudotis didelė pirmykščių žmonių grupė.

JAV ir Kinijos paleontologai Tibete atrado priešistorinės didžiosios katės kaukolės liekanas. Anot mokslininkų, į snieginį leopardą panašus plėšrūnas perrašys visą katinų (Felidae) šeimos evoliucijos sampratą. Dr. Jackas Tsengas ir jo kolegos iš Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus (JAV) fosiliją rado dar 2010 m., tačiau tik dabar nustatė, kad tai – iki šiol nežinomos genties palikuonis. Skaičiuojama, kad fosilija yra 4,1–5,9 mln. metų senumo.

Kelionių mėgėjai aktyvūs ir žiemą – į užsienį keliauti jų susiruošia vis daugiau. Beveik 30 proc. visų keliautojų atostogauja ir šaltuoju metų sezonu, rodo kelionių organizatoriaus „Top Travel“ duomenys. Kelionių organizatorius žiemos pramogoms siūlo 20 skirtingų krypčių. Kelionių įsigijimo pikas prasideda įsibėgėjus rudeniui, taigi šiuo metu jau parduota daugiau nei trečdalis visų organizuojamų žiemos kelionių.

Kaip išplito pasaulinė prekyba? Į Europą iš Amerikos atkeliavo tabakas, bulvės ir kalakutai. Europiečiai į Ameriką atgabeno kviečius, tymus ir arklius. Visgi, kaip rašo „Spiegel“, istorijoje nutylima, kad į šį žemyną buvo atplukdyti ir sliekai. Šie buvo išnykę iš Šiaurės Amerikos ledynmečio metu ir, trumpai tariant, miškas be sliekų visiškai skiriasi nuo mums įprasto miško, taigi Kristupo Kolumbo atrasta Amerika ne tik pakeitė pasaulį, bet ir pasikeitė pati.

Archaelogai rado kapą, kuriame, manoma, buvo palaidotas Aleksandras Makedonietis. Kapavietė rasta netoli senovės Amfipolio miesto, praneša dailymail.co.uk. Anksčiau teigta, kad karingasis karalius, valdęs 4 amžiuje prieš Kristų, palaidotas Egipte, tačiau ekspertai dabar abejoja šita versija, dėl naujai atrasto kapo, kuris yra iš Aleksandro Makedoniečio laikų. Kapavietė yra sudaryta iš įspūdingų matmenų: 500 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio. Tikima, kad viduje slypi karališkasis karstas.

Paaiškėjo, jog jūrų žvaigždės ant savo „rankų“ turi išsivysčiusią primityvią regėjimo sistemą, kuria orientuojasi aplinkoje. Kopenhagos universiteto tyrėjai, vadovaujami Anderso Garmo, teigia, jog primityvios šių jūros gyvūnų akys mums atskleidžia, kaip vyko regėjimo sistemos evoliucija. Tyrėjai perkėlė dvi jūrų žvaigždes – vieną matančią, kitą ne – iš natūralios jų aplinkos, pilnos maisto, į už metro esančią smėlėtą vietą, kurioje žvaigždės turėjo badauti.

Laikas perrašyti vadovėlius? Galbūt, nors tikrai ne visus. Mat naujausias žmogaus anatomijos elementas yra vos 15 mikronų storio. Tačiau jo atradimas gerokai palengvins akių operacijas, kurios, be kita ko, turėtų tapti ir saugesnės. Notingemo universiteto oftalmologijos profesorius Harminderis Dua atrado naują žmogaus ragenos sluoksnį, kurį pavadino (nesunku atspėti) Dua sluoksniu.

Algimantas BRIKAS Ginkūnų bibliotekoje dirbanti Rimvida Linauskienė tapo geriausia Šiaulių rajono praėjusiųjų metų bibliotekininke. Ji – patyrusi darbuotoja, ilgai dirbusi nedideliame kaime. Darbo diena Pagerbiant rajono metų bibliotekininkę, ši stebėjosi, kad dabar yra pripažinta geriausia, nors Ginkūnuose dirba tik pusantrų metų.

Matematikos pasaulyje visiškai nežinomas vyrukas padarė proveržiu jau vadinamą atradimą, kuris padės geriau suprasti skaičius. Istorija tokia: kadaise darbo ilgai neturėjęs ir populiarioje amerikietiškoje sumuštinių užkandinėje „Subway" dirbęs vyras dabar matematikos genijams padeda perprasti vieną iš seniausių neįmintų matematikos problemų – pirminių skaičių-dvynių numatymo problemą. Dabar proveržio autorius Jitanas Žanas (Yitang Zhang) nėra koks gatvės prašalaitis.

Pagyvenusi Oklahomos gyventoja, išgyvenusi pražūtingą tornadą, savo augintinį po nuolaužomis aptiko filmavimo grupės dėka, praneša cbsnews.com. Barbara Garcia, išgyvenusi Oklahomos valstiją užgriuvusią siaubingą gamtos katastrofą, aptiko savo šunį po namo nuolaužomis interviu vietos televizijos kanalui metu. Įsimintiną momentą užfiksavo televizijos operatoriai, kurie pirmieji ir pastebėjo mažą šuniuką, užverstą nuolaužomis.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ernestui Kalabuckui dar tik dvidešimt, o jis jau kuria projektus, kuriuos būtų galima supainioti su NASA projektais. Paleidęs du savadarbius zondus į kosmosą ir nufotografavęs Lietuvą, studentas nesustoja ir ketina į orą skraidinti vis sunkesnius daiktus, galų gale – ir patį žmogų. E. Kalabuckas pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukūrė zondą „Glory 2“, kuris pakilo į kosmosą ir ten padarė per 3 tūkst. nuotraukų.

Atradimų aukso era pasibaigė. Žmogus jau užkopė į aukščiausius kalnus, įėjo į didžiausius miškus, ištyrinėjo daug tamsių gelmių ir pamažu suprato, kad mitologinių pabaisų rasti greičiausiai nepavyks. Tačiau, mokslininkų džiaugsmui, nematytų gyvūnų vis dar aptinkama. Pastarasis dešimtmetis padovanojo ne vieną puikią akimirką ir ne vieną įrašą gyvūnų knygose. 10. „Siaubingoji“ vapsva Atrasta 2011 metais Ši vapsva buvo atrasta per ekspediciją į Sulawesi salą Indonezijoje.

Po prestižinio Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso Šiaulių J. Janonio gimnaziją galima vadinti moksliškiausia mokykla Lietuvoje. Geriausiųjų dvidešimtuke – keturi janoniečiai. Pirmojo laipsnio diplomai nacionaliniame etape įteikti dešimtokams Pijui Žagrakaliui ir Simonui Praniui, kurie atrado, kad žemųjų dažnių virpesiais galima pagreitinti rapsų ir kitų sėklų dygimą. Sėklas veikė garsu J. Janonio gimnazijos fizikos kabinetas.

Keliaudamas kaupi didžiausią lobį – gyvenimo patirtį, įsitikinęs vos prieš kelias dienas iš kelionės po Indiją grįžęs Romualdas Vaitkus. Su žmona Edita nukeliavęs 8 000 kilometrų, kone kiekvieną dieną pasitikęs vis kitoje vietoje, godžiai visas egzotiškosios šalies spalvas, kvapus, garsus ir skonius ragavęs fotografas sako visų įspūdžių kol kas nepajėgiąs aprėpti protu – adaptacija po kelionės esą paprastai trunka kone tiek pat, kiek ir pati kelionė.

Pirmoji iš tiesų į Žemę panaši planeta greičiausiai bus aptikta jau kitąmet. Šis atradimas priverstų žmoniją iš naujo įvertinti savo vietą visatoje. Nors astronomai pastaraisiais metais aptiko daugybę egzoplanetų, kurios viena ar dviem esminėmis savybėmis (pavyzdžiui, dydžiu ar numanoma paviršiaus temperatūra) panašios į mūsų pasaulį, jiems vis dar nepavyko rasti planetos, kurią būtų galima vadinti Žemės dvyne. Tačiau jau 2013-aisiais padėtis turėtų pasikeisti, tvirtina mokslininkai.

Išgirdę žodį „virusas“, apie ką dažniausiai pamanome? Ko gero, nieko ypatingo: sloga, gerklės skausmas, gripas, „pagerintas“ gripas – kiaulių, paukščių, na, gal dar pūslelinė. Labai jau įprastas ir kasdieniškas tapo šis žodis. Jeigu pasiraustume atmintyje, gal dar ir ŽIV ar hepatito virusus prisimintume. Arba dar kokį fantastinį filmą apie virusą žudiką, sukėlusį pasaulinę epidemiją. Ir tiek.

Neseniai atrastas papirusas, kuriame minima Jėzaus žmona, sukėlė didelį triukšmą. Tai gali būti melagystė, tačiau ką iš tikrųjų žinome apie ankstyvąjį Jėzaus gyvenimą? Net evangelijų perduodamos žinios skiriasi, pasakoja Thedailybeast.com.

Atrasti slaptus Prancūzijos miestelių skersgatvius, leistis atogrąžų miškais link krioklio, esančio Kosta Rikoje, eiti palei ledyną Patagonijoje – šiuos ir kiti įsimintus potyrius galima išgyventi tik keliaujant pėsčiomis. Ėjimas - tai vienas iš tikriausių kelionės malonumų, suteikiantis ne tik galimybę kvėpuoti grynu oru, sportuoti, bet kartu ir pamatyti pasaulį kitu kampu.

Montanos (JAV) valstijoje atrastas vabalas gali savo galvą įtraukti į gerklę: ši savybė ne tik leidžia kalbėti apie naują boružių rūšį, tačiau ir apie didesnius pokyčius faunos ir floros klasifikacijoje. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, Rossas Wintonas itin retą vabalą atrado 2009 metais Montanos smėlio kopose. Mokslininkas pirmiausiai pamanė, kaip ir vėžliai, ši boružė galvą paslepia po kiautu.

Mokslininkai tikina išvedę formulę, padėsiančią vyrams ir moterims pasirinkti sau tinkamiausią porą. Pasirodo, ilgos meilės ir santarvės garantas gali būti teisingas partnerių ūgio ir svorio santykių koeficientas. Impulsas tyrimams Mintis apie tai, kad galima apskaičiuoti idealių meilužių ir sutuoktinių fizinius parametrus atėjo į galvą lenkų daktarui Boguslavui Polovskiui iš Vroclavo universiteto.

Marso robotas „Curiosity“ Raudonojoje planetoje rado iki šiol nežinomą uolienos rūšį. Šis radinys skiriasi nuo kitų akmenų Marse, nes jo sudėtyje yra daugiau natrio ir kalio, teigia mokslininkai. Rastas akmuo labiau panašus į vulkaninę uolieną Žemėje, kokių randama, pavyzdžiui, Havajuose. „Curiosity“ piramidės formos objektą pirmą kartą savo ranka palietė prieš dvi savaites ir, be kita ko, tyrė jį lazeriu. Akmens amžius neaiškus. Radinio reikšmė dar nežinoma.

Astronomai pareiškė, kad atrado planetą, kurios paviršius, galimas daiktas, visiškai padengtas deimantais ir grafitu,  praneša „Reuters“. Nauja planeta, pavadinta 55 Cancrie, dukart didesnė ir aštuonis kartus sunkesnė už Žemę. Nuo mūsų planetos ji nutolusi per 40 šviesmečių, yra Vėžio žvaigždyne ir sukasi aplink žvaigždę, kuri iš Žemės matoma plika akimi. Vidutinė temperatūra planetoje yra 1,648° Celcijaus, o metai trunka viso labo 18 valandų.

Nustatyta, kad Didžiojoje Britanijoje gydomas žmogus yra užsikrėtęs nauju virusu, panašiu į SŪRS (sunkus ūminis respiratorinis sindromas) virusą, nuo kurio 2003 metais žuvo šimtai žmonių, praneša BBC. Į Londono ligoninę iš Kataro perkeltas 49 metų vyriškis yra jau antras žmogus, kuriam diagnozuotas šis koronavirusas. Pirmasis naujojo viruso atvejis buvo diagnozuotas Saudo Arabijoje. Pirmasis pacientas mirė. Gydytojai dar aiškinasi, kokią grėsmę gali kelti naujasis virusas.

Harvardo teologijos mokyklos (JAV)  profesorė Karena L. King Romoje vykstančioje tarptautinėje Koptų tyrimų konferencijoje paskelbė apie įdomų atradimą. Tai senąja Egipto krikščionių – koptų – kalba parašytas senovinio papiruso fragmentas, kuriame teigiama, kad Jėzus ir Marija Magdalietė buvo vyras ir žmona.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) kosmoso teleskopas „Wise“ aptiko milijonus juodųjų skylių ir iki šiol neatrastas labai karštas galaktikas, informuoja BBC. Anksčiau šios juodosios skylės ir galaktikos nebuvo pastebėtos, nes jas užstoja kosmoso dulkių debesys. Teleskopas „Wise“ fiksuoja tokio ilgio šviesos bangas, kurios žmogui yra nematomos ir mokslininkams suteikė informacijos, kurios negalima gauti iš žmogui matomų šviesos bangų.

Amerikietė archeologė Angela Micol teigia internetu Egipte atradusi du iki šiol mokslui nežinomus piramidžių kompleksus. Atradimą ji padarė kelerius metus nagrinėjusi „Google Earth“ skaitmeninio atlaso palydovines nuotraukas. Archeologės dėmesį patraukė dvi Nilo baseino sritys, esančios už maždaug 145 kilometrų viena nuo kitos, skelbia  „Dailymail.co.uk“.  Šiose Egipto teritorijos nuotraukose aiškiai matyti neįprastos formos objektai.

Astronomai aptiko tolimą saulės sistemą, kurios planetos išsidėstę labai panašiai kaip ir mūsų Saulės sistemoje. Tai leidžia manyti, kad didžioji dalis planetų sistemų pradžioje atrodo panašiai, teigia mokslininkai. Tyrėjai, analizuojantys žvaigždės sistemą „Kepler-30“, kuri nuo Žemės nutolusi per 10 tūkst. šviesmečių, nustatė, kad visi trys jos žinomi pasauliai skrieja vienoje plokštumoje, kaip ir planetos mūsų Saulės sistemoje.

Astronomai NASA infraraudonųjų spindulių kosminiu teleskopu „Spitzer“ visai netoli Saulės sistemos aptiko fiziniais parametrais Žemę primenančią planetą, kuri kol kas vadinama UCF-1.01. Atradimas nustebino mokslininkus tuo, jog daugelis iš egzoplanetų būna labai didelės: mažiausios iš jų vadinamos „superžemėmis“ ir yra keliskart didesnės už mūsų planetą. Tačiau naujoji planeta UCF-1.01 už Žemę yra mažesnė.