atlyginimas

Norintiems dirbti savarankiškai yra du būdai legalizuoti savo veiklą: išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Vis tik ne visi aiškiai supranta, kuo skiriasi šios dvi formos, kaip jas reikia tvarkyti ir kurią vertėtų pasirinkti. Specialistai įvertino pagrindinius individualios veiklos pagal pažymą ir su verslo liudijimu skirtumus, terminus, veikimo tvarką ir nurodė, kokiais atvejais geriau rinktis vieną arba kitą.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Kėdainiuose statoma viena moderniausių dviračių gamyklų „Pon.Bike“ jau pradėjo direktoriaus paieškas. Siūlomas solidus 6–8 tūkst. eurų siekiantis atlyginimas. Ieškomas vadovas turi būti baigęs bakalauro studijas, turėti įmonės vadovavimo patirties. Pageidautina, kad darbo patirtis būtų automobilių, metalų apdirbimo ar pan. sektoriuose. Reikalinga darbo su „Lean“ sistema patirtis.

Administratoriaus asistentė iš Anglijos, kuriai reikėjo papildomų pinigų, susikūrė „OnlyFans“, kad užsidirbtų pakankamai pinigų susimokėti sąskaitoms – bet ji griežtai nusprendė kurti tik „neseksualų“ turinį. 30-metė Bambi Love prisijungė prie suaugusiesiems skirtos svetainės 2020 m. liepą po to, kai negalėjo eiti į darbą. Tačiau ji pasirinko netradicinį kelią, rašo mirror.co.uk.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,6 proc. didesnis nei pernai vasarį – 7066 zlotai (1502 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalyje paaugo 2,6 procento. Agentūros PAP kalbinti ekonomistai tikėjosi augimo 1,1 proc. per mėnesį ir 12 proc. per metus.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Darbuotojų, praėjusių metų spalio mėnesį gavusių minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažesnį darbo užmokestį, šalies ūkyje buvo 115,1 tūkst., tai sudarė 9,7 proc. visų darbuotojų – 0,2 proc. punkto mažiau nei prieš metus.  Dauguma – 89 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 26 tūkst. arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,8 proc.

Paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate eilinių vertinimų metu dalis labai gerai dirbusių pareigūnų nebus įvertinti „labai gerai“, nes, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, jie nėra išlaikę fizinių normatyvų, šaudymo ar savigynos įskaitų.

Nuo 2023 m. vasario 1 dienos darbdaviams įsigalioja didesnis delspinigių dydis – 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju, arba delspinigių norma didėja nuo 29,2 proc. iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Iki šiol delspinigių dydis buvo 0,08 proc., rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti minimalų darbo užmokestį 8 proc., nepaisydama darbdavių grupių pasipriešinimo, atsižvelgdama į didelę infliaciją ir artėjant svarbiems rinkimams. Ministro pirmininko Pedro Sanchezo pranešimas paskelbtas likus vos keliems mėnesiams iki savivaldybių rinkimų įvairiuose regionuose. Be to, iki metų pabaigos šalyje įvyks ir visuotiniai rinkimai. „Ketiname patvirtinti naują minimalaus atlyginimo padidinimą 8 proc.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

Jungtinės Karalystės kapitalo virtualių žemėlapių kūrimo bendrovės „Fatmap“ padalinys Lietuvoje lapkritį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – po 40,8 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.  Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ keturiems darbuotojams lapkritį išmokėjo po 29,3 tūkst. eurų, Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“ (5 darbuotojai) – po 23,6 tūkst.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

Merų atlyginimai turėtų būti didesni, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. Anot jo, atlyginimas buvo vienas iš daugelio motyvų, paraginusių nebesiekti mero posto. Pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. Šimašius į merus nebekandidatuos – sieks tarybos nario posto. Anot jo, po dviejų kadencijų atėjo laikas „persikrauti“ ne tik jam, bet ir sostinei. „Tikrai nesinori užsibūti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais penktadienį pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, joje 13 proc. didesni atlygimai mokytojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir penkioms profesinės sąjungos pirmadienį pasirašius naują ketverių metų socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2023 metų apie 19 tūkst. socialinių darbuotojų – profesinių sąjungų narių – gaus apie 25 proc. didesnius atlyginimus, ilgės jų atostogos, vaikus auginantieji gaus papildomą laisvą dieną, žmonės turės ir kitų lengvatų. „Derybos dėl šio dokumento su socialiniais partneriais buvo nelengvos, bet galiausiai produktyvios.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja toliau, o vilniečiai patiria nepatogumus. Advokatas Nerijus Kasiliauskas, sako, kad streikas gali tęstis neribotą laiką, todėl reiktų apsišarvuoti kantrybe. Vis tik, kuo nepatenkinti darbuotojai, kad streikas jau trunka antrą savaitę? Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius teigia, kad vairuotojai streikuodami prašo elementariausių, geresnių darbo sąlygų.

Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, priklausantiems profesinėms sąjungoms, nuo ateinančių metų pradžios didės atlyginimų koeficientai. Įgijusiems vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikaciją, pareiginės algos pastovioji dalis kils ketvirtadaliu.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Baltijos šalyse veikiančių įmonių vadovų atlyginimai šiais metais sparčiai kilo. Remiantis „Figure Baltic Advisory” atlikto aukščiausio lygio vadovų tyrimo duomenimis,  lyderė – Lietuva, kurioje atlyginimai augo net du kartus sparčiau nei praėjusiais metais. Kaip pastebi atlygio ekspertas Povilas Blusius, nors šalyje atlyginimai analizuojamai grupei didėjo dėl pozityvių ekonominių tendencijų, kitais metais prognozuojamas augimo lėtėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje per dešimtmetį buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių – nuo 2011 iki 2021 metų jis padidėjo beveik du kartus, skelbia tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad pernai vidutinis metinis atlygis Lietuvoje siekė 21,4 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 20,4 tūkst. eurų), arba 95,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais (10,96 tūkst. dolerių, 10,43 tūkst.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, o pritrūkę pinigų dairosi darbo užsienyje. Daugelis vyksta trumpam ir iki švenčių ruošiasi sugrįžti pas šeimą. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad susirasti darbą šiuo metu nėra sunku nei Lietuvoje, nei užsienyje. Ir jeigu Lietuvos įmonės atleis darbuotojus, vėliau jų nebesusigrąžins, šie išvyks dirbti į užsienį už didesnį atlygį. Įdarbinimo bendrovių specialistės pastebėjo, kad šiuo metu, kaip niekad daug gyventojų dairosi darbo užsienyje.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ kitais metais valdybos veiklai ir narių atlyginimams siūlo skirti 101,4 tūkst. eurų – 90 proc. daugiau nei šiemet (53,3 tūkst. eurų).  Dėl kitų metų valdybos biudžeto ir jos narių atlygio įmonės akcininkai spręs gruodžio 22 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Siūloma, kad nuo gruodžio 22 dienos valdybos pirmininkui būtų mokamas 4,1 tūkst.

Regionų apygardos administracinis teismas trečiadienį nusprendė sustabdyti administracinę bylą dėl teisėjų atlyginimų ir dėl jos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui neprieštarauja įstatymų nuostatos, kuriomis nenustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas teisėjų atlyginimo bazinis dydis bei jo santykis su kitais rodikliais, pagal kuriuos galėtų būti didinamas teisėjų bazinis atlyginimas.

Ketvirtadienį Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.

Siekiant didinti medikų algas didinamos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, penktadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).   Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybai, kyla nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos.

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta 10 proc. padidinti mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) trečiadienį informavo, jog traukiasi iš susitarimo su profesine sąjunga, tačiau žada išlaikyti įsipareigojimus 10-20 procentų didinti atlyginimus darbuotojams. Profesinė sąjunga nutrūkus susitarimui gruodžio pradžioje žada organizuoti streiką.

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pagal Seimo teisininkų pastabas patikslintai valstybės tarnybos reformai – naujame įstatymo projekte įrašomos atlyginimų „lubos“. Pagal patikslintą projektą, valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, o skiriamų priemokų suma negalėtų viršyti 80 proc. pareiginės algos, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

Gyventojai skundžiasi, kad augant kainoms vos suduria galą su galu. Todėl žmonės ieško ne tik papildomo uždarbio šaltinių, bet ir patarimų, kaip gyventi taupiau. Tačiau kursai ir seminarai apie taupymą irgi kainuoja, kai kurie net 400 eurų. Jų pardavėjai vardija naudas, kurias gaus kursų pirkėjai. O ekonomistai pirmiausia siūlo pradėti nuo nemokamų seminarų.

Laikai, kai Lietuvoje masiškai trūko kvalifikuotų darbuotojų, panašu, traukiasi. Darbdaviai pasakoja, kad sulaukia didesnio susidomėjimo darbo pozicijomis. Tarp kandidatų – spalvingos asmenybės, iš kurių sulaukiama keistų prašymų. Personalo atrankos specialistai pasakoja, koks kandidatų elgesys juos labiausiai stebina. Pasitaiko, kad jaunuoliai į darbo pokalbį ateina lydimi tėvų. Taip pat darbdaviai sulaukia keistokų kandidatų prašymų, neretai žmonių lūkesčiai dėl atlyginimo pranoksta realybę.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Dalis darbuotojų net ir pasibaigus pandemijai dirba nuotoliu. Darbuotojų atstovai sako, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių darbuotojų skaičius gali išaugti, nes darbdaviai taupys energetinius išteklius. Jis primena, kad darbo priemones, taip pat padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas turi apmokėti darbdaviai. Jų atstovai sako, kad to apskaičiuoti neįmanoma, be to, dirbantys iš namų ir taip sutaupo, nes nereikia vykti į darbą ir valgyti kavinėse.

Nauja pavėžėjimo platforma Lietuvoje jau sulaukė skundų: darbuotojai tikina, kad įmonė žada milžiniškus priedus, bet kai ateina laikas juos mokėti – žinutes apie atlygį ištrina. Dar kiti įsitikinę, kad tokį purvą ant naujos įmonės pila konkurentai.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Lietuvos Seimo nario pareiginės algos ir vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio santykis yra panašus kaip Lenkijoje ir Švedijoje, rodo Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija. Šia analize viešai pasidalijo Seimo narė Agnė Širinskienė, kurios teigimu, Lietuvos parlamentarai Europos kontekste gauna ne tokią ir mažą algą.