astrophysical journal

Vargu ar alkanos saulės būtų geras prieglobstis. Saulės, kaip žvaigždės, kartais praryja savo planetas, ir astronomai išsiaiškino, kaip nustatyti jų likučius. Didžiąją žvaigždžių dalį sudaro vandenilis ir helis, tačiau kartais jų paviršiuje galima rasti ir kitų elementų. Mokslininkams nustatyti šiuos elementus padeda žvaigždžių spinduliuojamos šviesos analizavimas.

Įsivaizduokite, kad metai Žemėje truktų ne 365 paras, o 29,2 mln. parų arba 80 000 metų. Astronomai atrado planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę vieną ratą apsuka, galima sakyti, per ištisą amžinybę. Palyginus su ja, tolimiausia Saulės sistemos planeta Neptūnas aplink Saulę apkeliauja žaibiškai – vos per 165 metus. Keistoji egzoplaneta nuo savo žvaigždės GU Psc nutolusi 2 tūkst. kartų toliau nei Žemė nuo Saulės.

Tarptautinė astronomų grupė pranešė atradusi pirmąjį potencialų kandidatą į egzomėnulius, už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų gamtinius palydovus. Deja, tai patvirtinti dėl naudoto stebėjimo būdo neįmanoma, pranešė „Space.

Tai – viena didžiausių astronomijos mįslių. Milžiniškas neatrastas Saulės sistemai priklausantis kosminis kūnas, kuris, galimas daiktas, egzistuoja kažkur už Plutono orbitos. Jį vadina „X Planeta“, Nemezide, Tiche. Spėliojama, ar tai didžiulė planeta, ar maža žvaigždė. Tačiau kosminis teleskopas WISE pagaliau pateikė tvirtus atsakymus. Mistiškoji Nemezidė, kurios iki šiol niekas nematė ir neužfiksavo, neretai kaltinama periodiniais praskriejimais pro kometų debesį.

Kiekvieną mielą naktį toje pačioje dangaus skliauto vietoje jau kelis tūkstančius metų praleidžianti Šiaurinė žvaigždė nepaliauja gluminusi astronomų. Pastaruosius du dešimtmečius ji vis blėso, o štai ką tik jos ryškio augimas 100 kartų viršijo žvaigždę stebinčių astronomų prognozes. Ir niekas negali paaiškinti kodėl.

Galingiausias visatos objektas pasipuošęs štai tokia violetine kibirkščiuojančia mantija. Bent jau taip jis atrodo apdorojus ir sujungus NASA kosminės rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ bei optinio kosminio teleskopo „Hubble“ duomenis. Susipažinkite su RX J1532.9+3021 – galingiausiu visatoje. Šioje nuotraukoje nufotografuotas galaktikų spiečius RX J1532.9+3021, o jo centre glūdi tai, prie ko bet kurios galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė atrodytų it nykštukė.

Kosminis teleskopas „Hubble“ penkių už Saulės sistemos ribų esančių planetų atmosferose aptiko vandens, pranešė NASA. Pasak NASA atstovų, vandens pėdsakai atrasti penkių vadinamųjų „karštųjų Jupiterių“ atmosferoje. Tai maždaug Jupiterio dydžio įkaitusios egzoplanetos, kuriose negalėtų egzistuoti mums žinomos gyvybės formos, sakoma pranešime.

Tamsioji medžiaga yra Galijotas, manoma, valdantis mūsų galaktiką. Bet gali būti, kad jis jau sutiko savo Dovydą Tikriausiai manote, kad Carlosas Frenkas turėtų būti patenkintas, jog niekas jo nebevadina pamišėliu. Taip buvo ne visada. „Pasisakydavau konferencijose ir žmonės kone mėtydavo į mane supuvusius pomidorus,“ sako jis.

Astronomijos terminas „gyvybės zona“ reiškia zoną aplink žvaigždę, kuri gyvybei yra aukso viduriukas – joje nei per karšta, nei per šalta. Kaip tik pagal gyvybės poreikius ir kaip tik tiek, kiek pakanka, kad vanduo būtų skysto būvio. Tačiau astronomai skaičiavimais patikslino „gyvybės zonos“ ribas ir paaiškėjo, kad Žemė, kurioje gyvybė tarpsta, yra pačiame šios zonos pakraštyje.