asmeniniai finansai

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Norime gyventi geriau? Tai nesudėtinga, jei turėsime pakankamai žinių, kaip efektyviai tvarkyti savo asmeninius finansus. Tęsiantis karantino laikotarpiui Lietuvoje daugelis mūsų susiduria su iššūkiais, kaip išgyventi sumažėjus pajamomis. Ne vienam tenka sukti galvą, kaip perplanuoti savo ar savo šeimos biudžetą. Šio šeštadienio laidoje “Mano pinigai”  specialistų  patarimai, kaip elgtis norint efektyviai valdyti savo finansus.

Asmeninių finansų taupymas aktualus ne tik artėjant didžiosioms metų šventėms – jis svarbus visada. Vilniaus Šilumos Tinklai (VŠT) tiekiantys karšto vandens ir šilumos paslaugas Vilniaus miesto daugiabučių gyventojams, ragina klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir iškeisti jas į PDF sąskaitas. Jos pateikiamos elektroninėje erdėje, yra neapčiuopiamos, bet matomos ir visuomet lengvai randamos VŠT savitarnos svetainėje.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) klientams už suteiktas paslaugas kas mėnesį pateikiama apie 200 tūkst. sąskaitų, iš jų – 60 proc. sąskaitų bendrovė spausdina ir siunčia vokuose paštu. Viso to rezultatas – išspausdinama daugiau nei 5 mln. popieriaus lapų sąskaitoms ir VŠT patiria apie 200 tūkst. eurų išlaidų.

Prognozuoti ir nuspėti galima ne tik orus, bet ir ateinančio mėnesio išlaidas. Tiksliausios prognozės yra paremtos ilgalaikių stebėjimų rezultatais, tendencijų įžvalgomis ir tik šiek tiek – asmenine nuojauta.

Norintys sėkmingai planuoti savo asmeninius finansus, turėtų kasdienybėje pritaikyti gerai žinomą taisyklę „50–20–30“, pataria marketingo specialistas Deividas Kranauskas. Garsioji „50–20–30“ formulė sako, kad visą savo mėnesinį biudžetą reikėtų suskirstyti į tris kategorijas. „Kategorija 50 yra visos jūsų pajamos, skirtos būtinosioms gyvenimo išlaidoms padengti – būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, transportui ir t. t. – viskam, ko jums reikia išgyventi. 20 proc.

Pažvelgus, kaip savo pinigus leidžia lietuviai ir kaip kitų Europos šalių gyventojai, iš karto matyti pagrindinis skirtumas – didžiausia dalis lietuvių pinigų nugula į prekybininkų kišenes. Eurostatas pateikia duomenis, kaip namų ūkiai kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje paskirsto savo išlaidas. Pagal tai matyti, kad Lietuvoje namų ūkis net 20,6 proc. skiria maisto produktams. Esame pirmi. O Europo Sąjungos vidurkis viso labo 11,1 proc.

Nors daugiau nei pusė gyventojų savo žinias apie asmeninių finansų planavimą vertina gerai, o trečdalis – bent vidutiniškai, sunkumų apmokėti netikėtas iki 300 eurų siekiančias išlaidas turėtų 45 proc. žmonių. Susidūrę su problemomis jie pirmiausia lėšų ieškotų šeimoje, tarp draugų arba kreiptųsi į bankus bei smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves.

Artėjant sausio 1-ąjai pradedama svarstyti, kaip valdyti asmeninius finansus pasikeitus valiutai. Mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė jų mano savo įpročių nekeisiantys ir tik mažuma nurodė pradėsiantys taupyti. Apklausą atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai. Tik kas ketvirtas lietuvis galvoja, kad įvedus eurą jo įpročiai finansų valdymo srityje bus kitokie nei anksčiau.