arvydas šliogeris

Penktadienį Lietuva atsisveikina su iškiliausiu pastarųjų kelių dešimtmečių filosofu. Mąstytojas laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Vienas žymiausių šiuolaikinės Lietuvos filosofų, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habil. dr. Marijus Arvydas Šliogeris mirė gruodžio 18 d. Atsisveikinti su juo penktadienį susirinko ne tik šeimos nariai, bet ir daug kolegų, studentų, žinomų meno ir kultūros žmonių.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

Per praėjusią knygų mugę be džiaugsmingų nuolaidų ir knygų pardavimų bei renginių, kuriuos lankant kartais nebelikdavo laiko parūkyti ir dar dažniau – vietos patogiai įsitaisyti tarp publikos, pasisakė daug rimtų kalbėtojų, bet du žmonės, du profesoriai, net jeigu jiedu šnekėjo skirtingu metu ir skirtingose salėse, kažkodėl pavadintose penketu ir kitu skaičiumi po taško, taigi tiedu profesoriai nematomai ir nejučiomis buvo sujungti tos pačios nuotaikos, minties polėkio ir linijos, panašių įžvalg...

Kolekcionuoti galima kuo įvairiausius daiktus: nuo prabangiausių automobilių ar jachtų iki pašto ženkliukų ar iš svetur parsivežtų suvenyrų. O ar galima kolekcionuoti tokius daiktus, kurių nepaimsi ir nepačiupinėsi kada panorėjęs? Pasirodo, dar ir kaip galima, ir jie, vaizdų kolekcionieriai, tai daro.

Jau trečiąjį kartą nuskambėję „Respublikos“ nacionalinių vertybių“ rinkimai buvo puiki priežastis susirinkti į ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO inicijuotą diskusiją ir pasikalbėti apie tai, kas šiais globalizacijos laikais dar laikoma vertybėmis, o ypač - nacionalinėmis vertybėmis.

Iškiliausias šių dienų lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatys dvi naujausias, dar 2009 m. pabaigoje išleistas knygas: fotografijų ir filosofinių tekstų albumą „Melancholijos archipelagai“ ir filosofo dienoraštį „Bulvės metafizika“.   Susitikimas su filosofu vyks vasario 20 d., šeštadienį, 12 val.

Ką tik knygynuose pasirodė vieno genialiausių, galbūt ir prieštaringiausių, šiuolaikinių lietuvių filosofų Arvydo Šliogerio tekstų ir vaizdų knyga (albumas) „Melancholijos archipelagai“. Filosofą sunku, tiesiog neįmanoma, įsprausti į vienos kurios filosofinės krypties, į kurio nors vieno žanro rėmus. Knyga iš ankstesniųjų filosofo knygų išsiskiria ir spalvingumu, nestandartiniu formatu, praturtintu autoriaus sukurtais fotovaizdais.

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) „Užrašų knygelių“ pirmajame tome spausdinami jaunystės 1935–1942 metų užrašai. Sąsiuviniuose Camus dėsto kilusias kūrybines mintis ir įspūdžius, reflektuoja amžininkų intelektinę bei meninę veiklą, žymisi savo mąstymo trajektorijas. Šiuose užrašuose galima apčiuopti rašytojo kūrybinio kelio ištakas, sekti kaip plėtojamos pirmųjų romanų temos, kaip skleidžiasi pagrindinių mąstytojo meninių ir filosofinių idėjų užuomazgos.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus universiteto profesorius filosofas Arvydas Šliogeris 65-uosius gyvenimo metus pažymėjo originalia fotografijų ir filosofinių esė knyga "Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai". "Važiavau žvejoti. Buvo rūkas. Pažvelgiau į dešinę ir apstulbau. Iššokau iš automobilio ir pradėjau fotografuoti kaip beprotis! - per knygos pristatymą juokėsi filosofas, pasakodamas apie naująją aistrą.