armėnija

Armėnija trečiadienį pranešė, kad 105 jos kariai žuvo per pasienyje su Azerbaidžanu neseniai įsiplieskusius įnirtingus susirėmimus. „Šiuo metu turime informacijos apie 105 mūsų karių žūtį“, – parlamentui sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Azerbaidžanas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad gali grąžinti Jerevanui 100 per kautynes žuvusių armėnų karių kūnus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Azerbaidžano vadovą Ilhamą Aliyevą (Ilchamą Alijevą) „vėl laikytis paliaubų“ su Armėnija. Tai jis sakė po šių nesutaikomų priešininkių naujų susirėmimų prie sienos. Per pokalbį telefonu E. Macronas „prezidentui Aliyevui pasakė, kad būtina skubiai nutraukti karo veiksmus ir vėl laikytis paliaubų“, pranešė Prancūzijos prezidentūra, Armėnijai ir Azerbaidžanui antradienį paskelbus apie beveik 100 žuvusių karių.

Šią naktį Kalnų Karabache įsiplieskė didelio masto susirėmimai. Abi konflikto pusės – armėnai ir azerbaidžaniečiai – dėl smurto protrūkio kaltina vieni kitus. Armėnijos premjeras prasidėjus susišaudymams suskubo skambinti į Maskvą, Paryžių ir Vašingtoną. Ir skelbia apie dešimtis aukų. Reaktyvinių raketų sistemų šūviai naktinį dangų nušviečia Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją susitarti dėl taikos, pasikalbėjęs su jų lyderiais po didžiausių kautynių tarp istorinių priešininkių nuo 2020 metų karo.

Iškart po vidurnakčio Azerbaidžano pajėgos apšaudė Armėnijos pasienio miestus ir kariuomenės pozicijas. Armėnų atstovų teigimu, rugsėjo 13-ąją buvo apšaudytos jų pozicijos šalia Goriso, Sotkos ir Džermuko miestų. Azerbaidžano pusė tvirtina, kad Armėnijos kariuomenė surengė provokaciją, yra žuvusiųjų.

Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną nužudžius vieną jo karį per naują susišaudymą pasienyje tarp aršių priešininkių, dešimtmečius besitęsiant teritoriniam ginčui. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai sutarė ateinantį trečiadienį susitikti derybų Briuselyje dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, ketvirtadienį pranešė Jerevanas.  Derybos, vyksiančios tarpininkaujant ES, rengiamos po naujausio smurto protrūkio Kalnų Karabache, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės.

Sprogimo, driokstelėjusio Armėnijos sostinės Jerevano judriame turguje, aukų pirmadienį padaugėjo iki penkių, pranešė pareigūnai. Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, po sekmadienį nugriaudėjusio sprogimo Surmalu turgavietėje žuvo keturios moterys ir vienas vyras. Daugiau nei 60 žmonių buvo sužeisti, dar 19 laikomi dingusiais. Pasak ministerijos, naktį buvo vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos, iš griuvėsių ištraukta 10 gyvų likusių žmonių ir vienas kūnas.

Armėnijos sostinę sudrebino galingas sprogimas. Įtariama, kad miesto turgavietėje sprogo fejerverkų sandėlis. Sprogimas buvo toks stiprus, kad sugriuvo keli pastatai, o po griuvėsiais atsidūrė dešimtys žmonių. O štai Ukrainoje Rusijos okupantai ir toliau tyčia su žeme lygina miestus. Tiesa, netrukus Kyjivas jau gali sulaukti sovietinių naikintuvų iš Slovakijos. Jerevane šiandien popiet užvirė tikras pragaras.

Armėnijos sostinės turguje esančiame fejerverkų sandėlyje sekmadienį nugriaudėjo galingas sprogimas, kuris sukėlė didelį gaisrą ir pareikalavo vienos gyvybės, sekmadienį pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Dar 36 žmonės buvo sužeisti. Praėjus daugiau nei trims valandoms po ankstyvą sekmadienio popietę įvykusio sprogimo Surmalu turgavietėje, ugniagesiai gelbėtojai stengėsi užgesinti gaisrą, kuris virš Jerevano centro paskleidė aukštą dūmų stulpą.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ketvirtadienį suabejojo Rusijos taikdarių vaidmeniu ginčijamame Kalnų Karabacho regione, per naują smurto protrūkį žuvus trims kariams. Retos kritikos sąjungininkei Maskvai N. Pašinianas pažėrė po trečiadienio įvykių šiame kalnuotame regione, Azerbaidžanui paskelbus, kad jis perėmė kelių strateginių aukštumų kontrolę. Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho, kur gyvena daugiausia etniniai armėnai, tęsiasi nuo 10-o dešimtmečio.

Kalnų Karabache, Azerbaidžano ir Armėnijos ginčijamoje teritorijoje, nuo rugpjūčio 3 dienos skelbiama dalinė karinė mobilizacija. Pranešama apie aktyviai besivystantį konfliktą tarp dviejų valstybių ir vykstančius mūšius kalnuose. Įtampa regione, po 2020-ųjų trumpo karo, kurio metu Azerbaidžanas atsikovojo ženklią Armėnijos kontroliuojamos ginčytinos teritorijos dalį, vėl pasiekė apogėjų pastarosiomis savaitėmis. Abi pusės kaltina viena kitą nesilaikant taikos sutarties susitarimų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasiūlė Jungtinių Valstijų pagalbą kuriant Armėnijos ir Azerbaidžano ryšius, skatindamas galutinai sureguliuoti priešininkių santykius, praėjus dvejiems metams po tarpininkaujant Rusijai sudarytų paliaubų.

Armėnija iki rugsėjo išves visus karius iš ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, dėl kurio ji du kartus kariavo su su nesutaikomu priešininku Azerbaidžanu, antradienį pranešė pareigūnai.  2020 metais Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo šešias savaites. Tas karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti sudarant taikos sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, į Ukrainą įsiveržusiai Maskvai siekiant atkurti savo įtaką pasaulinėje arenoje. Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Internete plinta vaizdo įrašas iš Armėnijos, kuriame vietinė gyventoja piktinasi dėl į jos šalį atvykusių ukrainiečių. Jos teigimu, nuo karo iš savo šalies bėgantys civiliai – naciai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip armėnė moteris rusiškai su ryškiu armėnišku akcentu šaukia ant kelių žmonių, kad jie, jei jau nori pasisakyti prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, turėtų tai daryti nuvažiavę į Rusiją.

Briuselyje sekmadienį vykusiame susitikime nesutaikomų priešininkų Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sutarė „paspartinti diskusijas“ dėl taikos sutarties dėl Kalnų Karabacho, kuriame 2020 metais įsiplieskė karas, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje. 2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienio vakarą susitiko su Armėnijos lietuvių bendruomenėje, pradėjęs vizitą šioje šalyje po apsilankymo kaimyniniame Azerbaidžiane.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta oficialių vizitų į Armėniją ir Azerbaidžaną. Trečiadienį šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume.

Armėnija ir Azerbaidžanas rengiasi taikos deryboms, ketvirtadienį pranešė armėnų Užsienio reikalų ministerija.   Tiek Jerevanas, tiek Baku neseniai išreiškė pasirengimą pradėti derybas dėl „visapusiškos taikos sutarties“, kovą vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio abi Kaukazo kaimynės 2020 metų rudenį šešias savaites kariavo.

Armėnija pirmadienį paprašė Rusijos taikdarių Kalnų Karabache imtis „konkrečių žingsnių“, Azerbaidžano pajėgoms perėmus vieno strategiškai svarbaus kaimo kontrolę. Rusijos pajėgoms tęsiant karinį puolimą Ukrainoje, vėl atsinaujino įtampa ir Kalnų Karabache, kur Azerbaidžano pajėgos ketvirtadienį užėmė Farucho kaimą.

Azerbaidžanas sekmadienį paneigė Rusijos teiginius, esą jis atitraukė karius iš strateginio kaimo Kalnų Karabacho regione ir kad jo pajėgos pažeidė paliaubas, kurios užbaigė 2020 metų karą su Armėnija.

Rusija sekmadienį pranešė, kad Azerbaidžanas po derybų atitraukė karius iš vieno Karabacho kaimo, Maskvai apkaltinus Baku paliaubų pažeidimu. „Azerbaidžano pusė įvykdė savo dalinių išvedimą iš vietovės netoli Farucho (Parucho) gyvenvietės“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat nurodė, kad Azerbaidžano kariai du kartus pažeidė paliaubas Askerano – atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione, o per susišaudymą sužeisti keturi žmonės.

Istorinės priešininkės Turkija ir Armėnija trečiadienį po dvejų metų pertraukos atnaujina komercinius skrydžius tarp šalių, tęsdamos atsargias pastangas normalizuoti įtemptus santykius.  Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios diplomatinių ryšių, o jų bendra siena uždaryta nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio. Įtampa tarp abiejų šalių tvyro dėl per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytų masinių armėnų žudynių.

Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas užsikrėtė koronavirusu, trečiadienį pranešė ministrų kabineto spaudos tarnyba.  „Armėnijos ministrui pirmininkui atlikto COVID-19 testo rezultatas buvo teigiamas. Nikolas Pašinianas pagal nustatytą tvarką izoliavosi, jam nepasireiškė jokie ligos simptomai“, – nurodė vyriausybės spaudos tarnyba.  Pasak jos, premjeras dirbs nuotoliniu būdu.

Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad Armėnijos pajėgos nukovė vieną jo karį per naujausią susirėmimą neramiame pasienio regione, kur po ginkluoto konflikto dėl Kalnų Karabacho kontrolės 2020 metais tebetvyro įtampa.  Per vos kelias savaites savaites trukusį konfliktą dėl ginčijamo regiono tarp dviejų buvusių sovietinių šalių žuvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.

Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, atsiųs į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną „taikdarių pajėgas“, ketvirtadienį sakė aljanso pirmininkas.

Armėnija ketvirtadienį paskelbė nuo sausio 1 dienos atšaukianti embargą prekėms iš Turkijos, tuo tarpu Turkija paskelbė, kad abiejų šalių pasiuntiniai gali susitikti sausį aptarti galimybę pataisyti tarpusavio santykius. Šalys neseniai ėmėsi preliminarių žingsnių, siekdamos pagerinti santykius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą mažinti įtampą ir spręsti ginčus, likusius po pernai kilusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. V. Putinas abu lyderius priėmė per retą tiesioginį susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje po anksčiau šį mėnesį įsiplieskusių naujų susirėmimų tarp abiejų Kaukazo kaimynių.

Vienas Armėnijos karys žuvo, 13 buvo paimti į nelaisvę, o dar 24 laikomi dingusiais po antradienį įsiplieskusių pasienio susirėmimų su Azerbaidžano pajėgomis, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „Armėnijos pusėje – vienas žuvęs, 13 į nelaisvę paimtų kariškių. Per kovos veiksmus nutrūko ryšys su 24 kariai, jų likimas šiuo metu nežinomas. Vyksta dingusių karių intensyvios paieškos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Kalnų Karabache – naujas karinis konfliktas. Skelbiama apie karių žūtis ir sužeistuosius iš abiejų konflikto pusių, naudojamą sunkiąją karinę techniką. Azerbaidžanas antradienį apkaltino Armėniją didelio masto karine provokacija, vėl augant įtampai praėjus metams po šių kaimynių karo dėl ginčijamo regiono. Tuo metu Jerevanas jau kreipėsi į Maskvą, kad ši padėtų apsiginti. Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst.

Azerbaidžano pajėgos apšaudė karines pozicijas Armėnijos vakaruose, šeštadienį pareiškė Jerevanas, Baku apkaltinus kaimyninę valstybę panašiais veiksmais. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos lapkričio 13 dieną 12 val. 10 min. apšaudė Armėnijos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, dislokuotas netoli Verin Šoržos gyvenvietės Geharkuniko srityje“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija. Pasak ministerijos, per atsakomuosius veiksmus priešo ugnis buvo nuslopinta, armėnų pajėgos nepatyrė jokių nuostolių.

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Tęsdama paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, Vyriausybė priėmė nutarimą skirti Armėnijai 50 000 kompanijos „Moderna“  gaminamos vakcinos Spikevax dozių.

Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse medalių kraičio trečiadienį nepavyko papildyti Latvijai, nors labai arti tikslo buvo imtynininkė Anastasija Grigorjeva. Svorio kategorijoje iki 62 kg latvė nukeliavo iki mažojo finalo, bet jame 1:3 pralaimėjo ukrainietei Irynai Koliadenko. Pirmasis kėlinukas baigėsi lygiosiomis (1:1), o antrajame ukrainietė du kartus pelnė po tašką ir iškovojo bronzą. Latvija Tokijuje lieka su vyrų 3x3 krepšinio rinktinės auksu ir sunkiaatlečio Arturo Plesnieko bronza.

Tokijo olimpinėse žaidynėse neapsieita be žiežiarbų dar vienoje rungtyje. Imtynių varžybų iki 97 kg finale pralaimėjęs armėnas Arturas Aleksanianas apkaltino teisėją sukčiavimu. Jis kovoje dėl aukso turėjo pripažinti ruso Musos Jevlojevo pranašumą – 1:5. Dėl pasyvumo mačo teisėjai armėną pastatė į parterį. Bet ten jam labai nesisekė. Rusas bandė varžovą atkelti nuo žemės, tačiau to padaryti nepavyko, nes armėnas nuolat lietė žemę.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Mažiausiai trys Armėnijos kariai žuvo per susirėmimus, įsiplieskusius anksti trečiadienį prie sienos su Azerbaidžanu šiaurės rytinio ruožo, pranešė armėnų Gynybos ministerija. „8 val. 30 min. (vietos ir 7 val. 30 min. Lietuvos laiku) duomenimis, per kovinius veiksmus, prasidėjusius po Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų atakos, Armėnijos pusėje yra trys žuvusieji, dar du kariai buvo sužeisti“, – sakoma ministerijos pranešime. Nurodoma, kad susirėmimai tame regione, prasidėję apie 3 val. 40 min.

Demokratiški parlamento rinkimai Armėnijoje yra stiprus mandatas reformų tąsai, sako su Europos Sąjungos (ES) šalių kolegomis vizitą Pietų Kaukaze tęsiantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Amerikos prezidentui Joe Bidenui pripažinus 1915 m. Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes genocidu – Armėnijoje šventė, o Turkijoje įtūžis. Ankara iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorių. Osmanų imperijos 1915 m. vykdytas armėnų žudynes – iki šiol viešai genocidu buvo pavadinęs tik vienas išrinktasis JAV prezidentas – Ronaldas Reaganas. Joe Bidenas žengė toliau – Armėnijai minint 106-ąsias 1,5 mln.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, tačiau iki birželio 20 dieną planuojamų pirmalaikių rinkimų, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę, jis ir toliau vadovaus vyriausybei.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pranešė, kad kitą mėnesį atsistatydins, tačiau ir toliau vadovaus vyriausybei iki pirmalaikių rinkimų birželio 20 d. Toks sprendimas yra dalis pastangų pažaboti politinę krizę šioje Kaukazo šalyje.

Armėnija praėjus penkiems mėnesiams po brutalaus konflikto su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho regiono trečiadienį atšaukė karo padėtį. Sprendimas priimtas pagal premjero Nikolo Pašiniano ir opozicijos susitarimą Armėnijos triuškinamo pralaimėjimo tame kare išprovokuotai politinei krizei slopinti. N. Pašiniano, kuris lapkričio mėnesį sutiko su ugnies nutraukimu ir perleido daug teritorijų Azerbaidžanui, kritikai reikalauja jo dėl vadovavimo karui atsistatydinti ir reguliariai rengia protestus.

Armėnijos ginkluotosios pajėgos pareikalavo ministro pirmininko Nikolo Pašiniano ir jo kabineto atsistatydinimo, o vyriausybės vadovas šį žingsnį pavadino mėginimu įvykdyti perversmą.

Jerevene dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį vėl reikalavo, kad atsistatydintų Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, pasirašęs prieštaringai vertinamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu. Jerevanas lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai pasirašė su Baku susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos pusantro mėnesio trukusios įnirtingos kovos dėl atsiskyrusio nuo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Tos kautynės pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių.

Pietų Kaukaze praūžus karui tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, regione ir toliau neslūgsta įtampa. Šiuos įvykius Kalnų Karabache stebi ir konflikto teritorijoje šiuo metu dirba TV3 žurnalistas Augustinas Šulija.  Armėnijai sutikus su pralaimėjimu, 30 metų kontroliuotos didžiulės Kalnų Karabacho teritorijos perduodamos Azerbaidžanui, armėnams likusią teritoriją į savo rankas perima Rusijos kariuomenė, o tūkstančiai žmonių priversti palikti namus.

Armėnijoje, kur po prieštaringai vertinamo taikos susitarimo su kaimyniniu Azerbaidžanu kilo politinė suirutė, areštuotas ir premjero nužudymo rengimu apkaltintas opozicijos lyderis, pranešė jo advokatai. Centro dešinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas Arturas Vanecianas buvo areštuotas šeštadienį, iškvietus jį į Armėnijos saugumo pajėgų būstinę, sakė advokatai Lusinė Sahakian ir Jervandas Varosianas.

Armėnijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino 2 317 karių žūtį kare dėl Kalnų Karabacho – jų palaikus ištyrė teismo medicinos ekspertai.  „Iki šiol teismo medicinos ekspertizės tarnyba ištyrė 2 317 žuvusių karių lavonus, tarp jų esama ir neatpažintų“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Alina Nikogosian.  Atstovė pažymėjo, kad Azerbaidžano pusė dar tik pradėjo apsikeitimo žuvusiaisiais  procesą.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.