armėnija

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį surengė retą pokalbį telefonu su su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė jo biuras, aršioms priešininkėms siekiant pataisyti santykius. Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių santykių, o jų bendra siena uždaryta nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio.

Planuojama skirti naujus Lietuvos ambasadorius Belgijoje, Kazachstane ir Armėnijoje.  Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, Lietuvos ambasadoriumi Armėnijoje turėtų tapti Andrius Pulokas, anksčiau ėjęs Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje pareigas. Naujas pareigas jis turėtų pradėti eiti nuo birželio 19 dienos. A. Pulokas Lietuvos ambasadai Minske vadovavo 2020 metais, kai po suklastotų rinkimų čia kilo masinės gyventojų demonstracijos ir jas numalšinusios valdžios represijos.

Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė dėl abipusio viena kitos teritorinio vientisumo pripažinimo, ketvirtadienį pareiškė armėnų premjeras Nikolas Pašinianas. „Noriu patvirtinti, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė tarpusavyje pripažinti viena kitos teritorinį vientisumą, ir šiuo pagrindu galime teigti, kad darome gana didelę pažangą spręsdami savo santykius“, – sakė jis.

Armėnija pasiruošusi pripažinti Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, paskelbė premjeras Nikolas Pašinianas. Maža to, jis pareiškė ir apie galimą Armėnijos pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). Po daugelį dešimtmečių trukusių vis atsinaujinančių karų bei konfliktų dėl Kalnų Karabacho teritorijos armėnų valdžia paskelbė apie galimą susitaikymą su tuo, kad ši žemė pereitų Azerbaidžanui.

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų penktadienį kilo nauji susirėmimai pasienyje, pranešė Jerevanas. Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai dėl kruvinų susirėmimų kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos vadovaujamas savaitgalį planuojamų taikos derybų tarp Kaukazo priešininkių pastangas. Baku ir Jerevanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Dėl jo jau vyko du karai.

Jungtinės Valstijos, neseniai surengusios Azerbaidžano ir Armėnijos derybas, ketvirtadienį paragino abi šalis po naujų susirėmimų pasinaudoti taikos iniciatyvomis. „Manome, kad toks smurtas kenkia Armėnijos ir Azerbaidžano padarytai pažangai siekiant ilgalaikės ir garbingos taikos“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sekmadienį Briuselyje surengs derybas, pranešė Europos Sąjunga, stengdamasi padėti pasiekti taikos susitarimą dėl tris dešimtmečius besitęsiančio teritorinio ginčo. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis priims Armėnijos prezidentą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, siekdamas „skatinti stabilumą Pietų Kaukaze ir normalizuoti abiejų šalių santykius“, sakoma pirmadienio pareiškime.

Taikos susitarimas tris dešimtmečius trunkančiam Armėnijos ir Azerbaidžano ginčui dėl Kalnų Karabacho užbaigti yra ranka pasiekiamas, po keturias dienas Vašingtone vykusių derybų ketvirtadienį sakė JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas. Per Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Jeyhuno Bayramovo diskusijas susitarimas nepasiektas, bet A. Blinkenas sakė, kad padaryta pažanga.

Rusija antradienį reagavo į šią savaitę JAV surengtas Armėnijos ir Azerbaidžano taikos derybas, sakydama, kad nėra „jokios alternatyvos“ 2020 metais, tarpininkaujant Maskvai, sudarytoms paliauboms su abiem kariaujančiomis šalimis. „Kol kas nėra jokio kito teisinio pagrindo, kuris padėtų rasti sprendimą. Alternatyvos šiems trišaliams dokumentams nėra“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per atskirus pokalbius su armėnų ir azerbaidžaniečių lyderiais pažadėjo Vašingtono paramą Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesui. Azerbaidžanas ir jo kaimynė Armėnija dešimtmečius ginčijasi dėl Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai. Šalys dėl šio regiono kariavo du karus.

Jerevanas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos taikdariai turėtų visiškai kontroliuoti vienintelę sausumos teritoriją tarp Armėnijos ir ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.  Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas šiuos komentarus išsakė tvyrant įtampai tarp Jerevano ir Azerbaidžano. Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pradėjo vizitą į Azerbaidžaną, siekdama surengti derybas dėl įtampos Pietų Kaukaze mažinimo. Vėliau ji vyks į Jerevaną.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį lankydamasi Azerbaidžane sakė, kad šios šalies ir jos priešininkės Armėnijos taika dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono įmanoma. „Įmanoma užbaigti šį konfliktą ir pasiekti taiką“, – sakė C. Colonna. Pasak jos, procesas būtų ilgas ir sunkus, bet įmanoma pasiekti sėkmę.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Demokratinė, saugi ir klestinti Armėnija yra bendras Armėnijos, Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) interesas, oficialių pietų su šios šalies prezidentu Vaagnu Chačaturianu metu teigė premjerė Ingrida Šimonytė. „Nuoširdžiai tikime ES ir Armėnijos bendradarbiavimo abipuse nauda, todėl palaikome šių santykių stiprinimą ir Armėnijos reformų darbotvarkę.

Lietuvos ir Armėnijos prezidentai trečiadienį Vilniuje pareiškė besitikintys sustiprinti dvišalius ekonominius ryšius. Pastaraisiais metais prekyba tarp šalių išaugo trigubai, bendroje spaudos konferencijoje su Armėnijos kolega Vaagnu Chačaturianu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Mūsų šalys turi perspektyvų aktyviau bendradarbiauti ekonomikos srityje. Pastebėsiu, kad pastaraisiais metais mūsų dvišalė prekyba išaugo net 300 procentų“, – sakė šalies vadovas.

Į Lietuvą oficialaus vizito trečiadienį atvyksta Armėnijos prezidentas Vaagnas Chačaturianas. Su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda Armėnijos lyderis aptars dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui, antradienį pranešė Prezidentūra. Šalių vadovai taip pat dalyvaus Lietuvos ir Armėnijos verslo forume, kuriuo siekiama stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą įvairiose srityse.

Azerbaidžanas ir Armėnija antradienį pranešė, kad vėl paaštrėjus dešimtmečius besitęsiančiam jų teritoriniam ginčui per susišaudymą pasienyje žuvo septyni kariai. Dvi buvusios sovietinės Kaukazo valstybės kariavo du karus dėl Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai. Vėliausios kovos buvo nutrauktos 2020 metais, tarpininkaujant Rusijai paskelbus paliaubas. „Iš Armėnijos kariuomenės pozicijų.

Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino Romos statutą (tarptautinę sutartį, kuri numato Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) funkcijas ir jurisdikciją) atitinkančiu šalies konstituciją. Vos prieš savaitę TBT paskelbė Armėnijos formalios sąjungininkės Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį. Romos statutą Armėnijos parlamentas ratifikavo jau anksčiau, o dabar tik Konstitucinis teismas savo sprendimu patvirtino jo galiojimą šalyje.

Armėnija ketvirtadienį pareiškė, kad kreipsis į tarptautinę bendruomenę, prašydama padėti užkirsti kelią genocidui Kalnų Karabache, po to, kai sukritikavo Rusijos taikdarių vaidmenį šiame separatistiniame Azerbaidžano regione. Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Kaukazo priešininkės kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho regiono kontrolės, o Maskva ir Vakarai atliko tarpininkų vaidmenį.

Azerbaidžanas trečiadienį apkaltino Armėniją pradėjus šaudyti į jo kariuomenės pozicijas prie šių nesutaikomų priešininkių sienos ir ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio Baku ir Jerevanas kariavo du karus. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasiskundė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl problemų rusų taikdarių atsakomybės zonoje Kalnų Karabache ir įspėjo dėl eskalacijos šiame neramiame regione.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį patvirtino draudimą į šalį patekti Rusijos propagandistams – RT vyriausiajai redaktorei Margaritai Simonian ir bulvarinio laikraščio „Life“ įkūrėjui Aramui Gabrelianovui. „Armėnija yra suvereni valstybė ir turi teisę tikėtis pagarbaus požiūrio į save.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį perspėjo, jog esama labai didelės tikimybės, kad neramiame pasienyje su Azerbaidžanu ir Kalnų Karabacho regione padėtis gali paaštrėti.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį nurodė Azerbaidžanui nutraukti ginčijamo Kalnų Karabacho regiono blokadą, teigdamas, kad yra realus pavojus, jog žmonės patirs „nepataisomą žalą“. „Kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, Azerbaidžanas turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad užtikrintų netrukdomą asmenų, transporto priemonių ir krovinių judėjimą abiem kryptimis Lačino koridoriumi“, – Hagoje paskelbtame sprendime teigė pir...

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną pasinaudoti „istorine galimybe“ užbaigti dešimtmečius besitęsiantį šių šalių ginčą dėl Kalnų Karabacho regiono. Abi valstybės yra kariavusios du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo anklavo kontrolės, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Nuo to laiko tarptautinės taikos derybos tarp buvusių sovietinių respublikų nedavė beveik jokių rezultatų.

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje  susitikusi su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu pabrėžė ilgalaikio ir tvaraus Armėnijos-Azerbaidžano konflikto sprendimo ir Europos Sąjungos (ES) kaip tarpininkės vaidmens taikos procese svarbą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Armėnų užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas trečiadienį išvyko į Armėnijos aršią priešininkę Turkiją surengti retų derybų su savo kolega, pranešė Jerevano pareigūnai, abiem šalims siekiant normalizuoti santykius po dešimtmečius trunkančio priešiškumo. Po praėjusią savaitę įvykusio 7,8 balo žemės drebėjimo atsinaujino Turkijos ir jos istorinių varžovių, įskaitant Armėniją ir Graikiją, derybos.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino savo nesutaikomą priešininką Azerbaidžaną vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant armėnus palikti atsiskyrusį Kalnų Karabacho regioną.  Nuo gruodžio vidurio grupė azerbaidžaniečių blokuoja vienintelį kelią į Karabachą iš Armėnijos, taip protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasinėjimo veiklą, kuri daro žalą aplinkai.  Todėl kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė į Armėniją nusiųsti civilinę misiją, kad padėtų padidinti saugumą prie jos sienos ir pagerinti santykius su kaimyniniu Azerbaidžanu, tvyrant įtampai dėl transporto koridoriaus į separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Armėnijos paprašyta misija, kuriai suteikti dvejų metų įgaliojimai, „vykdys įprastinį patruliavimą“ pasienio teritorijose, kad „ES geriau suprastų padėtį vietoje“, sakoma Bendrijos pareiškime.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) jos valstybių narių 2021 metais pasirašytų susitarimų su Armėnija, Kataru ir Ukraina dėl oro susisiekimo ratifikavimui. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.  Anot Susisiekimo ministerijos, susitarimais siekiama pakeisti dvišalius ES narių ir Ukrainos, Armėnijos ir Kataro susitarimus.

Armėnija informavo „NATO analogu“ Rusijoje vadinamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), kad „nemato prasmės rengti šalyje anksčiau suplanuotų karinių pratybų“. Jerevanas nusivylė gynybine Rusijos vadovaujama organizacija po to, kai nebuvo imtasi jokių veiksmų sustabdyti Azerbaidžano pajėgas. „Esant dabartinei situacijai mes tam nematome prasmės“, – pareiškė šalies premjeras Nikola Pašinianas.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino Rusijos taikdarių pajėgas negebėjimu apsaugoti etninių armėnų kaimyninio Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, ir paragino įsikišti daugiašales taikos palaikymo pajėgas. „Rusijos taikdarių elgesys mums nepriimtinas. Jie tapo tyliais stebėtojais (Karabache)“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Maskva kritiką atmetė.

Armėnijos lyderis antradienį išreiškė abejonių dėl Rusijos taikdarių vaidmens Kalnų Karabache, aptardamas atsiskyrusio regiono blokadą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo gruodžio vidurio Azerbaidžano aktyvistai, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, blokavo Lačino koridorių, vienintelę sausumos jungtį tarp Armėnijos ir Karabacho. Dėl blokados kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį paragino deeskaluoti padėtį Azerbaidžano armėnų gyvenamame Kalnų Karabache – regione, dėl kurio tarp Kaukazo kaimynių Azerbaidžano ir Armėnijos kilo du karai. „Turime kuo greičiau deeskaluoti situaciją“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams po derybų su kolega iš Azerbaidžano Ceyhunu Bayramovu Maskvoje. Pasak S. Lavrovo, derybose buvo tikimasi sulaukti Armėnijos atstovų, tačiau „paskutinę akimirką“ jie pasitraukė.

Nedidelė grupė demonstruotojų trečiadienio popietę susirinko pakelėje į oro uostą, kad džiaugsmingai sutiktų į Armėniją atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Sveiki atvykę, – rašoma ant pertvaros pakabintame plakate, – mes būsime kartu amžinai.“ Kitame Jerevano gale, sostinės centrinėje aikštėje, minios siunčiama žinia buvo kitokia. „Mes norime ištrūkti iš Rusijos šešėlio, – šaukė 47-erių biuro darbuotoja Lilit, kurios balsą užgožė kitas aktyvistas su megafonu.

Rusijos ir Baltarusijos diktatoriai atrodė gerokai pasimetę, kuomet Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nusprendė nepasirašyti KSSO deklaracijos, tiesiog visiems padėkojo ir užbaigė susirinkimą. Lapkričio 23-ąją Jerevane vyko KSSO šalių vadovų susitikimas, į kurį atvyko ir V. Putinas su A. Lukašenka. Jų vizito išvakarėse Armėnijos gyventojai surengė antirusiškas protesto akcijas. Armėnija piktinasi tuo, kad KSSO niekaip nereaguoja į, anot jų, Azerbaidžano išprovokuotus karinius veiksmus.

Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį apsikeitė kaltinimais dėl susišaudymo prie neramios šalių sienos, likus vos kelioms valandoms iki taikos derybų, kurioms tarpininkaus JAV.  Incidentas įvyko prieš Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir jo kolegos iš Azerbaidžano Ceyhuno Bayramovo susitikimą Vašingtone. Naujas taikos derybų raundas yra rengiamas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno iniciatyva.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį pranešė, kad kitą savaitę vyks į Rusiją, kur dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu ir Azerbaidžano lyderiu Ilhamu Aliyevu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Rusijos prezidentas pakvietė spalio 31 dieną Sočyje surengti trišalį susitikimą. Patvirtinau savo dalyvavimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo N. Pašiniano žodžius.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė išsiųsti specialistų komandą į trumpalaikę misiją Armėnijoje – su tikslu stebėti situaciją šalies pasienyje su Azerbaidžanu. Grupę sudarys „iki 40 ES ekspertų, stebėsiančių situaciją šalių tarptautinės sienos Armėnijos pusėje“, sakoma Europos Vadovų Tarybos pranešime. Remiantis pranešimu, misijos tikslas bus „stebėti, analizuoti ir teikti ataskaitas apie padėtį regione“, o „iš esmės“ ji truks ne ilgiau kaip du mėnesius.

Azerbaidžanas penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytas pastabas dėl dešimtmečius trunkančio Baku konflikto su aršiąja priešininke Armėnija kaip „nepriimtinas ir šališkas“. Trečiadienį E. Macrono išsakyta kritika Baku buvo „nepriimtina ir šališka“, pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad „Azerbaidžanas yra priverstas persvarstyti Prancūzijos pastangas tarpininkauti“ Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.

Prieš ketvirtąsias rungtynes UEFA Europos Konferencijų lygoje „Žalgirio“ treneris Vladimiras Čeburinas ir kapitonas Saulius Mikoliūnas kalbėjo apie tikėjimą ir būtinybę ištaisyti klaidas. Per pirmąsias trejas rungtynes „Žalgiris“ iškovojo tašką, tačiau savo kraitį gali ženkliai padidinti namuose atsirevanšuodamas Jerevano „Pyunik“ komandai už pralaimėjimą svečiuose prieš savaitę. Armėnijoje varžovai nugalėjo 2:0. „Laukia rimtos rungtynės. Dabar turime tik tašką. Nepasinaudojome galimybėmis.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Ženevoje surengė derybas dėl būsimos taikos sutarties, pirmadienį pranešė Baku ir Jerevano pareigūnai. Susitikimas įvyko po neseniai Kalnų Karabachą sukrėtusių kruvinų susirėmimų. Praėjusį mėnesį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė didžiausius susirėmimus nuo karo 2020-aisiais.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, jis tikėjosi atkurti Sovietų Sąjungos šeštojo dešimtmečio šlovės laikus, kuomet ši valstybė buvo savo galios viršūnėje. Bet, vietoje to, jis sukėlė chaosą, kurio mastą pasaulis paskutinį kartą matė 1991 m., kai žlugo SSRS.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną susitarti dėl ilgalaikės taikos, pirmą kartą po praėjusią savaitę vykusių kruvinų pasienio susirėmimų susitikęs su šių šalių vyriausiaisiais diplomatais. A. Blinkenas su armėnų užsienio reikalų ministru Araratu Mirzojanu ir azerbaidžaniečių diplomatijos vadovu Jeyhunu Bayramovu derėjosi viešbutyje Niujorke prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo suprasti, kas iš tikrųjų vyksta fronte po garsiosios generalinio štabo pavaduotojo kalbos kovo 25 d., sakydamas, kad „mes neimsime jokio Kijevo, mes ten taip paprastai, o mūsų pagrindinė užduotis yra apginti Donbasą“. Tokią nuomonę per „Radio Svoboda“ išsakė politologas Andrius Piontkovskis. „O kai dabar buvo paskelbta, kad vyksta jėgų persirikiavimas... Jis puikiai supranta šiuos dalykus.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi sekmadienį apkaltino Azerbaidžaną inicijavus kovas su Armėnija, praėjus kelioms dienoms po to, kai pasienio susirėmimai tarp nesutaikomų priešininkių nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių. „Mes griežtai smerkiame šiuos išpuolius – Kongreso vardu“, – pareiškė N. Pelosi spaudos konferencijoje Jerevane.

Armėnija penktadienį paskelbė, kad jos karių, žuvusių per šios savaitės susirėmimus su Azerbaidžanu, skaičius padidėjo nuo 105 iki mažiausiai 135. „Šiuo metu žuvusiųjų skaičius yra 135“, – per vyriausybės posėdį sakė Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. „Deja, tai ne galutinis skaičius. Taip pat yra daug sužeistųjų“, – pridūrė jis. Antradienį kilę ir ketvirtadienį pasibaigę susirėmimai yra didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad 71 jo karys žuvo per pastarąsias dvi dienas vykusius įnirtingus susirėmimus pasienyje su Armėnija. Jerevanas paskelbė, kad prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų laikomasi ugnies nutraukimo ir kad naktį nebuvo jokių naujų kautynių. Anksčiau Baku nurodė, kad žuvo 50 jo kariškių.