andrius gimbickas

Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui gyvenamuosiuose namuose išauga gaisrų skaičius. Šildymo sezono metu gaisrai gyventojų būstuose kyla 2,5 karto dažniau nei vasarą ir atneša keletą kartų didesnius nuostolius. Gaisrus dažniausiai sukelia netinkamas šildymo ir elektros įrenginių naudojimas, neatsakingas rūkymas lovose ar užsidegę buitiniai prietaisai.

Gyventojams įsigyjant ar rekonstruojant vis daugiau sodybų ir vasarnamių pastebimas brangesnių sodybų draudimo augimas, pagal savo turimus duomenis skaičiuoja didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“. Sodybų ir vasarnamių draudimas populiarėja kasmet, šiemet pirmąjį pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Lietuvos draudimo“ sodybų draudimo apimtys ūgtelėjo 15 procentų. Šį augimą didžiąja dalimi lėmė tai, kad apdraudžiama vis daugiau brangesnių sodybų.

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad penkių Lietuvos didmiesčių gyventojai labiausiai nukenčia nuo būstų užpylimų ir gaisrų, o Vakarų Lietuvoje registruota dvigubai didesnė stichinių nelaimių žala. Per pirmąjį šių metų pusmetį draudimo specialistai užregistravo 3 mln. litų vandens, ugnies ir gamtos stichijų pridarytos žalos. Pernai šios nelaimės didžiuosiuose miestuose pridarė daugiau nei 7,7 mln. litų nuostolių.

Artėjant ilgajam savaitgaliui, telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ įspėja klientus būti budrius ir saugoti savo telefonus, ypač keliaujant, iškylaujant gamtoje, prie vandens telkinių. Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, draudžianti „Omnitel“ klientų mobiliuosius įrenginius, skaičiuoja, kad per šešis mėnesius, kai teikiama „Omnitel“ telefonų draudimo paslauga, nuostoliai dėl prarasto ar sugadinto telefono jau buvo atlyginti kas penktam apsidraudusiam klientui.

„Lietuvos draudimo“ ekspertai, išanalizavę didžiausios Lietuvos draudimo bendrovės statistiką praneša, kad atėjus pavasariui gyventojai dažniau keliauja po Lietuvą savaitgaliais ir poilsio dienomis, ir dažniau pakliūna į autoįvykius. Transporto avarijų skaičiai ypač išauga per ilguosius šventinius savaitgalius.

Dėl automobilių susidūrimų su žvėrimis keliuose šiemet draudimo kompanijų nuostoliai padidėjo maždaug 25 proc., nors Policijos departamentas tokių susidūrimų užfiksuoja tik maždaug dešimtadaliu daugiau. Pareigūnų statistikoje jie vadinami „užvažiavimais ant gyvūnų“. Draudiminių įvykių – beveik tūkstantis „PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijų sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai.

Vos 20 mūsų šalies piliečių savo gyvybę yra įvertinę milijono litų suma. Kitų norai ir galimybės ženkliai kuklesni. Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln.

Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai pastebi, kad gamtos sąlygos automobilių gedimams įtakos turi ne tik žiemą, kai per didelius šalčius nebeužsiveda automobilių varikliai. Vasarą padaugėja gedimų, susijusių su automobilių aušinimo sistemomis: kaista varikliai, trūksta aušinimo skysčių žarnelės, pasitaiko, kad užkaitus varikliams išbėga tepalai. Keliauti išsiruošusiems nuotaiką sugadina ir netikėtai sprogusi ar pradurta padanga.

Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis klientams siūlomos visos įmanomos prekės ir paslaugos, jei tik jos turi nors menkiausią paklausą. Visgi tam, kad kainos ir įsigijimo sąlygos būtų patrauklios bei palankios pirkėjui produktas turi būti perkamas masiškai. Situacija dar sudėtingesnė draudimo paslaugų sektoriuje, kur kiekvieną paslaugą kompanijos vertina pagal potencialią riziką.