alvydas puodžiukas

Daugiau nei trečdalyje Lietuvos mokyklų veikia jungtinės skirtingo amžiaus mokinių klasės, nors toks modelis neskatina gerų pasiekimų, rašo portalas LRT.lt. Skaičiuojama, kad šiuo metu jungtinės klasės veikia 381 iš 1086 Lietuvos mokyklų arba – 35 proc. Beveik pusė moksleivių (48,5 proc.), besimokančių jungtinėse klasėse, yra pradinukai. Likę jungtinių klasių mokiniai mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą.

Rodos, skandalai ir švietimo sistema Lietuvoje - neatsiejami. Ne išimtis ir naujausia tvarka sostinėje, kai ikimokyklinėms ir priešmokyklinėms įstaigoms buvo uždraustos rinkliavos iš tėvų kanceliarijai, ūkinėms, higienos ir kitoms prekėms. Socialiniai tinklai jau ošia nuo tėvų komentarų, kad, nors ir nelegalu, tačiau tiek darželiai, tiek mokyklos nesidrovėdami toliau renka pinigus. O jų vadovai tarsi bejėgiai ką nors pakeisti.

 Į Lietuvą dirbti atvažiuos vis daugiau specialistų iš kitų šalių, net jei tų specialistų bus pakankamai Lietuvoje, teigia Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas. Anot jo, darbuotojus iš kitų šalių įsiveš patys darbdaviai. „Šiuo metu Lietuvoje jau pradėjo cirkuliuoti eurai, atlyginimai greičiau susireguliuos ir bus konkurencingi. Bedarbystės ar specialistų radimo Lietuvoje problema tikrai bus. Mums [Darbo biržai – LRT.

Į Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės priimtą sprendimą mažinti mokinio krepšelio lėšų dalį savivaldybėms pedagogai ketina reaguoti 2 valandų įspėjamuoju streiku. Dėl lėšų stokos savivaldybės įpareigotos iki vasario 1-osios patvirtinti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planus 2012–2015 metams. Sumažinus finansavimą reikės uždaryti arba reorganizuoti ne vieną mokyklą. Daugelis pedagogų neteks darbo arba bus sumažintas pamokų skaičius bei atlyginimas.

Švietimo ir mokslo ministerijai - nė motais teismo nurodymas atverti visuomenei informaciją, kaip išdalijami milijonai litų, skirtų tautiniam ir pilietiniam ugdymui. Ekspertai įsitikinę: patriotizmas ir tautiškumas čia tapo priedanga finansinėms machinacijoms. Žymus choro dirigentas, paramos fondo "Polihimnija" prezidentas prof. Albinas Petrauskas birželio viduryje šventė pirmąją pergalę.

Žinia, kad per apskričių reorganizaciją, taupant valstybės lėšas, gali būti panaikintos kol kas apskričių viršininkų administracijoms pavaldžios meno mokyklos, sukėlė šių mokyklų bendruomenių Kaune susirūpinimą. Kai kuriose iš jų pradėti rinkti parašai mokinių tėvų, protestuojančių prieš mokyklų perdavimą savivaldybėms, kas, kaip nuogąstaujama, gali mokyklas visai sužlugdyti.

Nuo liepos ministerijų sekretoriai bus atleisti. Naikinamas jų pareigybes pakeisti politinio pasitikėjimo viceministrų etatais numatantis įstatymas įsigalioja liepos 1-ąją. Kai kurios ministerijos jau įteikė atleidimo lapelius naikinamas pareigas einantiems karjeros tarnautojams ministerijų sekretoriams ir valstybės sekretoriams.

Prieš Kalėdas vienų mokyklų vadovai ir pedagogai buvo pamaloninti premijomis iš sutaupyto mokinio krepšelio, kitų mokyklų - džiaugėsi tik algomis.  Pastarieji įsitikinę, kad valstybės toleruojamas mokinio krepšelio taupymas - skriauda mokiniams, kurie tą krepšelį mokykloms suneša. Premijų negavę pedagogai mano, kad taupymas turėtų prasmės tik tada, jeigu sutaupytas lėšas būtų galima naudoti kitoms mokyklos reikmėms, o ne pedagogų kišenėms papildyti.

Programinę Vyriausybės nuostatą kas septynerius metus išleisti mokytojus ilgalaikių kūrybinių atostogų patys pedagogai vadina gražiu, bet neįgyvendinamu sumanymu. Vyriausybė savo programoje įsipareigojo sukurti modelį, pagal kurį mokyklos vadovybė kas septynerius metus turės teisę suteikti mokytojams iki 1 metų trunkančias kvalifikacijos tobulinimo atostogas. „Lietuvos žinių“ kalbinti mokytojai net aiktelėjo nuo tokio užmojo. Tačiau jie netiki, kad tai įmanoma.