algimantas akstinas

Į Europą plūstant emigrantams iš trečiųjų šalių, o Lietuvai įsipareigojus per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas portalui tv3.lt sakė, kad įdarbinant pabėgėlius darbdaviai greičiausiai turės daugiau vargo nei naudos, tad pabėgėliai veikiausiai ir liks pašalpų prašytojais, o ne papildoma darbo jėga. „Pabėgėliai galėtų būti pagalba darbo rinkoje, bet ne visur galime įdarbinti žmones, kurie gauna pašalpą.

 5,5 balo dešimtbalėje sistemoje – taip Lietuvos verslas vertina aplinkos santykių skaidrumą. Šiemet Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI) pakilo aukščiau, užimdama 48 vietą iš 176 pasaulio šalių. Vis dėlto, menkas pokytis teigiamų rezultatų nereiškia – nežymiai pakilti Lietuva galėjo ir dėl pablogėjusios nuomonės apie korupciją kitose valstybėse.

Šiomis dienomis įsižiebęs skandalas dėl galimos korupcijos išduodant leidimus gyventi Lietuvoje tik patvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis leidimų gyventi išdavimo reglamentavimas yra netobulas ir sudaro terpę piktnaudžiavimui ir korupcijai. „Visų pirma, šešių mėnesių terminas leidimo gyventi išdavimui yra akivaizdžiai per ilgas ir jis netgi gali būti pratęstas dar trims mėnesiams.

Jie projektuoja miestus, dirba finansinėse institucijose, kuria socialinius projektus. Darbdaviai tvirtina, kad jų Lietuvai reikia. Kol šalyje bandoma apskaičiuoti protų nutekėjimą, jie, pasimokę užsienio aukštosiose mokyklose ir padirbėję kitų šalių kompanijose, grįžta į Lietuvą kurti pridėtinės vertės. Daugelis specialistų teigia pastebintys tendenciją, kad tokių lietuvių daugėja.

Verslo atstovai mano, kad katastrofos Japonijoje neatsilieps Lietuvos ūkiui, kuri menkai susijusi su trečia pagal dydį pasaulyje ekonomika. „Ūkiniai ryšiai tarp dviejų šalių yra tokie menkučiai, kad net kalbėti beveik nėra apie ką. Todėl kokių nors žemės drebėjimo Japonijoje padarinių savo ekonomikai tikrai nepajusime“, - „Respublikai“ tvirtino Tarptautinių prekybos rūmų direktorius Algimantas Akstinas.

Ambicingą Ekonomikos skatinimo planą prieš pusmetį patvirtinusi Vyriausybė žadėjo sumažinti ūkio nuosmukį, padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas. Tačiau kol kas ministrų kabinetas gali didžiuotis tik gerais norais. Verslininkai skundžiasi, kad sunkmetį lengviau išgyventi žadėjusiai Vyriausybei nepavyksta tesėti žodžio. Jie įsitikinę, jog Ekonomikos skatinimo planas neduoda lauktų rezultatų. Tačiau ūkio ministras Dainius Kreivys mano visai kitaip.

Dviejų dienų Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), Vilniuje, Prezidentūroje, prasidėsiantis ketvirtadienį, siųs "Gedimino laiškus" pasauliui, kad Lietuva - palanki investicijoms šalis ir laukia su verslo idėjomis atvykstančių tautiečių, litvakų bei kitų galimų investuotojų. Taip vieną iš pagrindinių PLEF tikslų įvardija užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Lietuva šaukiasi po pasaulį išsibarsčiusius žymius savo tautiečius susiburti ir savo žiniomis, tarptautine patirtimi, investicijomis bei lietuviško eksporto skatinimu padėti gaivinti šalies ekonomiką. Tokia pasaulio lietuvių pagalba ypač svarbi sunkmečio sąlygomis, kai Lietuva išgyvena finansinę ir ūkinę krizę.

Lietuva šaukiasi po pasaulį išsibarsčiusius žymius savo tautiečius susiburti ir savo žiniomis, tarptautine patirtimi, investicijomis bei lietuviško eksporto skatinimu padėti gaivinti šalies ekonomiką. Tokia pasaulio lietuvių pagalba ypač svarbi sunkmečio sąlygomis, kai Lietuva išgyvena finansinę ir ūkinę krizę.