akiračiuose

Po nesenai Alantoje pasibaigusios „Santaros-Šviesos“ kasmetinės konferencijos, kurioje diskusijų įkarštis pranoko šiam kultūriniam sambūriui būdingus turinio ir formos standartus, spaudoje pasirodė nemažai komentarų, iš kurių vienas itin primygtinai pareikalavo, kad visi dar bent kiek bandantys turėti ir ginti savo nuomonę turi išeiti į pensiją. „Lietuvos žiniose“ ir portale „Balsas.

Vakarietiškos demokratijos liga Dažniau besižvalgančiam aplink skaitytojui nereikia priminti šiandieninės situacijos Lietuvoje: visuomenės pasitikėjimas valdžia ir partijomis rekordiškai mažas, patys politikai savo deklaruojamas ideologijas taiko tik partijų pavadinimuose bei lengva ranka keičia partinius marškinius pagal principą – „arčiau lovio“, o realią įtaką valdžios sprendimams turi ne piliečiai ir idėjos, bet interesų grupės. Pinigingos interesų grupės.

Sausio mėnesio „Akiračiuose“ buvo išlieta daug spaustuvės dažų dėl lietuviškos kairės likimo. Idėjiniai socialdemokratai, partiniai disidentai ir oponentai iš kitų partijų sukiojo politinio orientavimosi kompasus, bandydami susigaudyti, „quo vadis“, lietuviškoji socialdemokratija. Iškilo ir mūsų partinės sistemos bei pilietinės visuomenės santykių klausimas, kuris primygtinai prašosi poleminių argumentų.