agurkai

Gausus agurkų derlius keliauja į stiklainius, kibirėlius ir statinaites. Patyrusios šeimininkės žino gausybę receptų, kaip paruošti daržovių atsargas žiemai. Vienos labiau mėgsta marinuoti, kitos – rauginti, o trečios žiemą savo šeimą nudžiugina agurkų mišrainėmis ar ieško naujų, netradicinių agurkų konservavimo žiemai būdų, rašoma pranešime spaudai. „Birželį, kai „prasideda“ šviežios uogos, žmonės ima pirkti maišelius ir indus, skirtus produktų šaldymui.

Netikusią vasarą šiemet keikia ne tik karštų saulės spindulių nesulaukę vasarotojai, bet ir daržininkai. Šie bent jau Panevėžio krašte skundžiasi itin prastu agurkų ir moliūgų derliumi. Dėl kai kurių lauko daržovių stygiaus prisikamavusius augintojus guodžia tik tai, kad jų kainos nebekrenta. Po daržą vaikštančios Irenos šiemet nedžiugina nei agurkai, nei moliūgai. Šių lauko daržovių jau turėtų būti pilnos vagos, o dabar, kad ir šių išskirtinės išvaizdos moliūgų pūpso tik vienas kitas didesnis.

Kelmės rajono gyventojas savo sodybą išpuošė neregėtu sumanymu. Moliūgai čia auginami šieno ritiniuose. Taip ir nereikalingas nušienauta žolė praverčia, ir moliūgų derlius stebina ir aplinką puošia. Mat šieno ritiniuose susodinto moliūgai žemyn šliaužia lyg vijokliai ir žydi ko ne iki šalnų. O be to, šis grožis ir daržininkystė nereikalauja jokios priežiūros - reikia tik pasėti ir laukti kol moliūgai užaugs. Šiene augančių moliūgų nereikia trešti, laistyti ir ravėti.

Daugybę tyrimų yra patvirtinę, kad agurkuose yra gausybė maistingų medžiagų, kurios gali padėti susidoroti su sunkiomis ligomis, įskaitant ir vėžį. Agurkai detoksikuoja kūną, drėkina jį, gerina odos ir plaukų būklę. Viską, ką jums reikia daryti, tai naudoti šią maistingą daržovę kaip šalutinį patiekalą. Viena iš mūsų darbuotojų, rašo healthyhouse.com, visą mėnesį kasdien valgė agurkus ir tikrai pajautė sveikatos pokyčius. Detoksifikacija ir odos hidratacija Agurkuose yra 95 proc.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkia ir parduotuvių lentynų – pirkėjai nuo kovo 6 dienos galės įsigyti pavasario derliaus lietuviškų daržovių. Pirmieji prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse pasirodys lietuviški ilgavaisiai agurkai – jų šią savaitę po parduotuves bus paskirstyta apie pusę tonos. „Pirmosios lietuviškos daržovės pirkėjų yra itin laukiamos.

Ar žinojote, kad Tokijuje galima įsigyti žalios arklienos skonio ledų? Jūsų dėmesiui – 25 stebinantys faktai apie maistą. 25. Kadaise morkos buvo purpurinės spalvos, vėliau jas veisiant selekcijos būdu jos įgijo oranžinę spalvą.   24. Nuluptos mažos morkytės yra išpjautos iš įprastų morkų, kurios paprasčiausiai buvo negražios parduoti.   23. Dauguma pipirkrienių, kuriuos perkate prekybos centruose ar valgote restoranuose iš tiesų yra nudažyti krienai.

LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Keliautojas, receptų knygos „Pasaulio puodai“ autorius Vytaras Radzevičius pataria, kad norint užsiraugti agurkų Norvegijoje, už poliarinio rato, į vandenį reikia įmesti juodos duonos kampelį. „Ledynų vanduo yra pernelyg tyras, todėl jame nėra bakterijos, kuri lemtų agurkų rūgimą, o juoda duona paskatina rūgimo procesą“, – aiškina V. Radzevičius.

Šylantis oras ir besibaigianti žiema skatina sodininkus rūpintis sėklomis. Verslininkė Lilija Tubienė patikino, kad šiuolaikiniai pirkėjai nori kuo platesnio sėklų asortimento, kelios rūšys jų nebetenkina „Sėklos ir apželdinimas“ direktorė L. Tubienė pasakojo, kad pirmieji sėklas po žiemos pradeda pirkti augintojai. Pašnekovės teigimu, pirmieji užsakymai jau gaunami gruodžio mėnesį. Kaimo sodininkai ir mėgėjai sėklytes užsakinėti pradeda kiek vėliau – vasario mėnesį.

Vanduo užtikrina mūsų odos skaistumą, gerina virškinimą, greitina medžiagų apykaitą. Jeigu vandenį praturtinsite keletu priedų, tai jis taps efektyvia metabolizmo greitinimo, o kartu ir lieknėjimo, priemone. Citrusiniai vaisiai   Į vandenį įdėkite kelias skilteles citrusinių vaisių. Vitaminas C užtikrina efektyvų riebalų skaidymą ir jų panaudojimą ląsteliniu lygmeniu. Pastabėta, kad citrusiniai vaisiai, jų kvapas ir spalva energizuoja ir gerina nuotaiką.

Kiekvieną dieną valgome tam, kad išgyventume. Tačiau yra žmonių, kurie valgo ir dėl kitų priežasčių, kurios labai nustebintų trečiųjų šalių gyventojus. Turima omeny, kad kai kurie asmenys paprasčiausiai švaisto maistą dėl iššūkių. Beje, tokia „pramoga“ gali būti ir labai pavojinga. Tačiau didelė dalis maisto iššūkių yra paprasčiausiai keisti ir visiškai beprasmiai, rašo toptenz.net. 10. Aštriųjų pipirų iššūkis Maisto iššūkiai, kuriuose naudojami čili pipirai yra vieni žinomiausių.

 „Kietaviškių gausa" pirmuosius ilgavaisius agurkus pradės skinti ketvirtadienį, o penktadienį jie jau turėtų pasirodyti prekybos tinkluose, rašo „Lietuvos žinios”. Vienintelės šalyje ankstyvųjų lietuviškų agurkų augintojos šiltnamių bendrovės "Kietaviškių gausa" direktorius Gediminas Rukša sakė, kad agurkus galėtų skinti ir tiekti į parduotuves net vasario pradžioje, bet tai neapsimoka.

Rumunijos Pantelimono mieste netoli Bukarešto pagamintas didžiausias pasaulyje salotų kiekis, rašo „www.german.ruvr.ru“. Rekordui pasiekti tūkstančiui rumunų savanorių prireikė 19 050 kg daržovių, 18 metrų ilgio ir 3 metrų pločio „dubens“ ir maždaug 8 valandų laiko. Savanoriai supjaustė kilogramus pomidorų, salotų lapų, agurkų, paprikos, morkų, svogūnų ir alyvuogių. Tada visa tai buvo užpilta 800 litrų alyvuogių aliejaus ir apibarstyta dideliu kiekiu druskos.

Indai ir egiptiečiai pirmieji įvertino agurkus ir pradėjo juos auginti dar trečiame amžiuje prieš mūsų erą. Šią daržovę itin pamėgo ir lietuviai. Jų galima aptikti beveik kiekviename darže ar šiltnamyje. Nors agurkai ir labai populiarūs, tačiau jų maistinė vertė – itin kukli. Žali trumpavaisiai ar ilgavaisiai agurkai turi nedaug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be jų, jie turi ypatingų fermentų, kurie padeda organizmui pasisavinti gyvulinius baltymus.

Beveik prieš penkis dešimtmečius ukmergiškis gėles ir daržoves ėmė auginti stengdamasis papildyti šeimos biudžetą ir sustiprinti sveikatą. Dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, A.Blauzdys dirba savo malonumui. Malonumas ir nauda Aštuntą dešimtį bebaigiantis vyras pasakojo, kad, sukūręs šeimą ir pasistatęs namą, dirbo ne tik valdišką darbą. Laisvalaikiu jis užsiėmė ir malonia veikla. „Žmona nedirbo, reikėjo papildyti šeimos biudžetą. Todėl sugalvojau pasistatyti šiltnamius ir auginti gėles.

Dabar agurkų ant savo stalo galime turėti kiaurus metus, tad neįsivaizduojame be jų šviežių salotų ir konservų, nors šis vaisius dar yra ir tikras vaistas – kartais net stebuklingas. Didžiąją dalį agurko – iki 94 procentų – sudaro vanduo. Tačiau tai toli gražu ne tas paprastas vanduo, kurį įsivaizduojame, o struktūrizuotas skystis, gerinantis medžiagų apykaitą.

Kiemeliuose bus organizuojami šmaikštūs, muzikiniai, vaidybiniai prisistatymai, atspindintys tos seniūnijos tradicijas ir savitumą. Norima kuo labiau įtraukti žiūrovus, tad bus rengiami įvairūs konkursai, atrakcijos, susijusios su agurkais. Žinoma, išradingai ir originaliai bus pristatomas kulinarinis paveldas: patiekalai iš agurkų, įvairios kitos vasaros gėrybės. Vyks raugintų agurkų degustacija, o galbūt ir aukcionas. Taip pat numatyta siekti sunkiausio Kėdainių krašto agurko rekordo.

Agurkai — tai gaiva ir tikras skanėstas vasarą. Beje, jie yra labai naudingi visiems, norintiems sulieknėti. O juk sulieknėti norime visos! Agurkų sudėtis ir vertybės 95 proc. agurkų sudaro vanduo. Nėra nei baltymų nei angliavandenių, nei, juo labiau, riebalų, kurie galėtų skatinti atsvorio atsiradimą. 100 gramų yra vos 15 kcal.

Lenkiški trumpavaisiai agurkai – 8–8,5, ilgavaisiai agurkai, pomidorai – 4,5–5 litai, salotos ir kiti žalumynai jau plūstelėjo į Alytaus turgavietes – turi ir kvapą, ir skonį, ir prekinę išvaizdą, nesutikau peikiančių. Kol savų daržovių užsiauginsime, trumpavaisius agurkus Jotvingių turgavietėje po 10 litų pardavinėjo tik Rita iš Miklusėnų, pilna burna valgysime lenkiškas. Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė.

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė „Kietaviškių gausa“, rašo „Respublika“ Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus.

Lietuvos šiltnamininkai piktinasi už pernai dėl E.coli bakterijos protrūkio patirtus nuostolius kone vieninteliai negavę jokių kompensacijų, o dar reikia nerimauti ir dėl kylančių dujų kainų. Kažkada gana gerai vertęsi šalies šiltnamiai dabar skundžiasi jų laukiančiais sunkiais metais. Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas sako, jog dujos brangsta visą laiką.

Ispanijos daržovių ir vaisių tiekėja „Frunet“ pareikalavo iš Hamburgo 2,3 mln. eurų kompensacijos už melagingus duomenis apie ispaniškuose agurkuose rastas bakterijas, pranešė firmos advokatė Brigitta Varadinek. Per žarnyno infekcijos epidemiją, kilusią 2011 m. gegužę–liepą, vokiečių ekspertai įtarė, kad užkrato šaltinis yra bakterijos Escherichia coli (EHEC). Politikai perspėjo gyventojus nevartoti ispaniškų agurkų, dėl to smarkiai sumažėjo pardavimai.

Pernai agurkų augintojams koją pakišo žemos supirkimo kainos, šįmet - ligos, todėl konservų fabrikams jau ėmė stigti žaliavos. „Rugpjūčio pradžioje dėl ligų ir mažesnių plotų trumpavaisių agurkų pasiūla sumažėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir Lenkijoje“, - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė. Dėl to pakilo ir agurkų kaina - jie šį sezoną apie 80 proc.

Visas tris dienas trukę Kėdainių miesto gimtadienio renginiai vakar, rugpjūčio 6 dieną, buvo vainikuoti šventiniu koncertu ir fejerverku. Nuo ankstyvo ryto vieni traukė į bažnyčią melstis už Kėdainių miestą, kiti skubėjo į tautodailininkų, amatininkų, ūkininkų mugę, kur akys raibo nuo įvairiausių prekių gausos.

Vietiniai žmonės ėmė panikuoti, kai namų šeimininkė Mao Xiping, iš Henan provincijos centrinėje Kinijoje, pranešė mačiusi išdžiūvusią beždžionę, vagiančią agurkus iš jos buto. Iš pradžių ji galvojo, kad tai nieko dėtas triušis, tačiau pamačiusi neįprastą gyvūno veidą moteris suglumo. Kaimynai taip pat liudijo niekada anksčiau nematę nieko panašaus.

Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E.coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių. Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr.

Agurkų ir kitų daržovių, dėl kurių buvo paskelbtas galimas pavojus sveikatai, augintojai šią savaitę jau kiek atsikvėpė – kaina pakilo, daržovių kol kas nebereikia išmesti. Skaičiuojami ir nuostoliai, kurie, jau dabar aišku, bus milijoniniai. Vokiečiams pranešus apie daržovėse galinčią slypėti žmogaus sveikatai pavojingą bakteriją, Europos daržovių augintojai šiemet patyrė milžiniškus nuostolius. Pačiame daržovių derėjimo įkarštyje krito ne tik kaina, bet ir jų vartojimas.

Pagal naujus pateiktus Vokietijos mokslininkų duomenis aiškėja, kad mirtinos žarnyno infekcijos šaltinis, kaip ir įtarta, yra šalyje auginti pupelių daigai, praneša BBC. „Tai pupelių daigai. Pupelių daigus valgę žmonės viduriavo su krauju devynis kartus dažniau nei tie, kurie jų nevalgė", - penktadienį sakė Vokietijos ligų kontrolės centro vadovas Reinhardas Burgeris (Reinhard Burger). Jis įspėjo, kad epidemija, dėl kurios mirė 29 žmonės, o dar daugiau nei tūkstantis susirgo, dar nesibaigė.

Japonų astronautas ketina kosmose auginti agurkus. Šis projektas – eksperimento, kurio metu bus tiriamas gravitacijos poveikis augalų auginimui, dalis. Satoshi Furukawa šešiems mėnesiams į Tarptautinę kosminę stotį išskris trečiadienį. Rengdamasis misijai, astronautas atskleidė ketinantis auginti agurkus ir tirti, kokią įtaką aplinka, kurioje nėra traukos, daro maistinių kultūrų augimui, praneša telegraph.co.uk.

Ispanijos vyriausybė ES susitikime dėl EHEC krizės reikalaus „šimtaprocentės kompensacijos“ savo daržovių augintojams. Augintojams už nuostolius turi būti kompensuota 100 proc., per televiziją pareiškė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar. Anot jos, bus pateikti tikslūs skaičiai, kiek bendrų nuostolių patyrė ūkininkai, kai ispaniški agurkai buvo įvardyti kaip galimas Vokietijoje plintančios mirtinos žarnyno infekcijos šaltinis, informuoja AFP naujienų agentūra.

Pasaulinė „agurkų krizė“ ir kilusi panika, gerokai sumažėję pardavimai privertė prekybininkus sumažinti agurkų ir pomidorų kainas. Portalas produktukainos.lt nurodo, kad labiausiai krito trumpavaisių agurkų kainos. Prekybos tinkluose vidutinė lietuviškų trumpavaisių agurkų kaina smuktelėjo nuo 7,52 iki 6,39 litų. „Maxima“ prekybos tinklas šių daržovių kainą sumažino nuo 6,77 iki 5,82 litų.

(Papildyta 18:09 val.) Vokiečių pareigūnai praneša, kad ištirtose pupelių daiguose E.coli bakterijų nerasta. Vakar pranešta informacija apie tai, kad mirtinos infekcijos sukėlėjas greičiausiai yra greta Hamburgo esančiame ūkyje, nepasitvirtino. Vokietijos mokslininkai ir pareigūnai ir toliau ieško EHEC sukelėjo šaltinio, pražudžiusio jau 22 gyvybes. Vis dėlto daugybės susirgimų priežastis gali būti susijusi su pupelių daigais.

Visas pasaulis kalba apie agurkų iš Ispanijos sukeltą epidemiją. „Agurkai – žudikai“ – viena labiausiai žiniasklaidos pastaruoju metu aptarinėjamų temų. Apie žarnyno infekcijų sukėlėją STEC, kuris ir yra tikrasis žudikas, skaitė nedaugelis, o žino vienetai. Koks ryšys sieja agurkus su ekonomika? Tiesioginis. Kai į rinkas ateina panika... Agurkų kaina Ispanijoje krito nuo kelių litų iki kelių centų, bet kokių daržovių ir vaisių pristatymas iš Ispanijos beveik sustojo. Juos nustojo pirkti.

Žarnyno infekcijos protrūkio Vokietijoje priežastis galėjo būti daigintos šalies šiaurėje išaugintų sojų pupelės. Tai sekmadienį pranešė Žemės ūkio ministerijos atstovas Gertas Hane. „Oficialių tyrimų rezultatai dar galutinai nepatvirtino, kad Žemutinėje Saksonijoje išaugintos sojos tapo žarnyno susirgimų priežastimi, – sakė jis.

Sveikatos pareigūnai baiminasi, kad E.coli bakterija, nusinešusi 18 žmonių gyvybes, jau aptinkama ir Britanijoje. 7 žmonėms buvo diagnozuotas apsinuodijimas maistu (3 iš jų D. Britanijos piliečiai, 4 – vokiečių tautybės). Manoma, kad jie užsikrėtė būdami Vokietijoje. Šiandien nustatyta, kad iš viso užsikrėtė 1600 žmonių iš 11 Europos šalių ir JAV. Infekcija labiausiai plinta tarp moterų, iš 18 mirtinų atvejų 13 jų buvo moterys.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija nenuodys savo žmonių panaikindama draudimą įvežti šviežias daržoves iš Europos Sąjungos (ES) šalių, informuoja „RIA Novosti“. Ketvirtadienį dėl žarnyno infekcijos epidemijos Rusija uždraudė įvežti šviežias daržoves iš ES šalių.

Po infekcijos protrūkio Vokietijoje, mūsų šalies turguose daržovių prekeiviai skundžiasi sumažėjusiu agurkų pardavimu.Mažmeninės prekybos tinklų atstovai priešingai, tikina nepastebėję sumažėjusio susidomėjimo daržovėmis. Sostinės Kalvarijų turgavietės prekiautojai stengiasi atkreipti pirkėjų dėmesį tvirtindami, kad apskritai neprekiauja daržovėmis iš Ispanijos. Pastaruoju metu turgaus lankytojai vengia ne tik agurkų, bet ir kitų daržovių, atvežtų iš šios šalies.

Ispanijos vyriausybė nutarė pareikalauti iš Vokietijos kompensacijos dėl milijoninių nuostolių, kurių patyrė šalies žemės ūkio gamintojai po to, kai Vokietijos ekspertai klaidingai paskelbė, kad žarnyno infekcijos epidemiją sukėlė ispaniškuose agurkuose rastos bakterijos, praneša „Spiegel“. Pasak Ispanijos žemės ūkio ministrės Rosa Aguilar, Vokietija nepagrįstai, neturėdama jokių įrodymų, apkaltino Ispaniją dėl žarnyno infekcijos plitimo, taip padarydama šalies žemės ūkiui milžiniškų nuostolių...

Vokietijos pareigūnai antradienį teigė nesantys tikri, ar masinį mirtinos bakterinės infekcijos proveržį sukėlė ispaniški agurkai.„Kaip ir anksčiau, šaltinis lieka nenustatytas“, – Hamburge vykusioje spaudos konferencijoje teigė aukščiausia sveikatos pareigūnė Cornelia Pruefer-Storcks, kurią cituoja naujienų agentūra AFP.

Antradienį pranešta apie pirmąją žarnyno infekcijos epidemijos auką ne Vokietijoje, informuoja BBC. Antradienį viena Švedijos ligoninė pranešė, kad vyresnė nei 50 metų moteris mirė nuo žarnyno infekcijos. Į ligoninę ji buvo paguldyta gegužės 29 d., netrukus po to, kai grįžo iš Vokietijos. Įtariama, kad Švedijoje infekuoti yra 36 žmonės. Visi jie neseniai lankėsi Šiaurės Vokietijoje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos ir sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas davė interviu Žinių Radijui, kurio metu išsakė nuomonę, kad ispaniški agurkai galėjo būti užkrėsti transportavimo metu. Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, pašnekovas teigė, kad pirminiai rezultatai gauti iš nacionalinio rizikos vertinimo instituto parodė, kad 9 mėginiuose, kurie buvo paimti tirti dėl pavojingos e.coli bakterijos, jos nebuvo nustatyta.

Mirtina infekcija Vokietijoje, atkeliavusi su agurkais iš Ispanijos ir nusinešusi jau dešimties žmonių gyvybes, kelia nerimą – ar agurkai prekyboje yra saugūs? Daržovių augintojai pataria būti budriems – etiketės gali būti ir sukeistos. Pirkėjai sunerimę Kai kurie šiauliečiai redakcijai teigė savaitgalį prekybos centruose matę agurkų iš Ispanijos. Žmonės baiminasi: ar agurkai negali būti užkrėsti ir laukia atsakingų tarnybų patvirtinimo. „Pirkau lietuviškų agurkų, bet vis tiek neramu.

EHEC bakterijų, sukeliančių gyvybei pavojingą žarnyno infekciją, aptikta ant agurkų, atgabentų iš Ispanijos. Tai pirmadienį pranešė Norvegijos pareigūnai. Enterohemoraginių žarnyno lazdelių (EHEC) rasta labai mažoje ispaniškų agurkų partijoje. Daržovės dar nebuvo atsidūrusios parduotuvėse. Norvegijoje iki šiol neužfiksuota EHEC sukeltų susirgimų. Švedijoje ir Danijoje jau serga apie 40 žmonių. Visi infekuotieji pastaruoju metu lankėsi Vokietijoje.

Ispanijos vyriausybė ketina pareikalauti iš Europos Sąjungos kompensuoti nuostolius, susijusius su įtarimais, kad infekcija užkrėsti agurkai, dėl kurių apsinuodijo šimtai žmonių ir 12 iš jų mirė, atvežti būtent iš Ispanijos. Apie tai, kaip praneša AFP, pareiškė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar. Pasak jos, visai Ispanijos žemės ūkio pramonei padaryta didžiulė žala, nukentėjo pats šalies įvaizdis.

Baiminamasi, kad žarnyno infekcijos epidemija, kilusi Vokietijoje, gali pasklisti į kitas Europos šalis. Ir dėl to vargu ar galima kaltinti sanitarines tarnybas aplaidumu, prekybos ryšiai tarp Europos šalių tokie sudėtingi ir persipynę, jog užkrato šaltinį ir plitimo kelius nustatyti labai sunku, praneša verslo portalas VFM.ru.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškinasi, ar į Lietuvą nepateko užkrėstų agurkų iš Ispanijos. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti pirmadienį.Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius sako, kad greičiausiai Lietuvoje apskritai nėra agurkų iš Ispanijos, o šios produkcijos daugiausiai importuojama iš Lenkijos. „Lietuva taip pat išanalizavo šią situaciją. Šiuo momentu iš tų partijų, iš kurių Vokietijoje buvo nustatytas sukėlėjas, Lietuvoj agurkų nėra.

Vokietijoje didėja panika dėl užkrėstų agurkų. BBC skelbia, kad nuo žarnyno infekcijos, kurią galimai sukėlė užkrėsti agurkai, mirė jau 10 žmonių. Teigiama, kad užkrėstos daržovės atkeliavo iš Ispanijos.Vis dėlto ši šalis siekia įrodyti, kad  daržovės su užkratu atvežtos iš Olandijos. Ištyrę agurkus mokslininkai nustatė, kad jie yra užkrėsti žarnyno bakterijomis. Teigiama, kad Vokietijos viešojo maitinimo įstaigos atsisako naudoti agurkus. Kai kur atsisakoma ir pomidorų, salotų.

Vokietijoje plintančios pavojingos žarnyno infekcijos, jau nusinešusios keturių žmonių gyvybes, priežastis yra agurkai iš Ispanijos. Tai nustatė Hamburgo higienos institutas. Ligos sukėlėjų rasta ir dar ant vieno nežinomos kilmės agurko. Tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis gali būti ir kiti maisto produktai, praneša agentūra AFP.

Arbūzas yra uoga. Didelė uoga. Nors kai kur randu parašyta, kad netikra. Tačiau vis tiek - uoga. Ir salotos puikios. Gaiviausia (mano nuomonė) uoga ir gaiviausia (vėlgi mano nuomone) daržovė - puikus derinys. Salotoms reikėjo: ~100g arbūzo minkštimo ~200g agurkų keletos šaukštų jogurto su citrinomis ir imbierais dar poros šaukštelių citrinų sulčių Padažui galima buvo naudoti natūralų jogurtą, sumaišytą su citrinos sultimis ir medumi.

Jei turite lašišos, skubėkite į parduotuvę nusipirkti pankolių ir agurkų, kad galėtumėte pasigaminti šią nuostabią žuvytę. Ingredientai: Lašiša filė švž. 100 g., druska 20 g., cukrus 12 g., krapai švž. 2 g., medžio pjuvenos 200 g.(geriausiai tinka obels ar uosio (juodalksnio)). Salotoms: agurkai švž.