afganistanas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį priėmė sprendimą nepratęsti laikinųjų apsaugos priemonių penkių afganistaniečių byloje prieš Lietuvą.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley Trečiadienį pripažino, kad jo šalis pralaimėjo 20 metų trukusį karą Afganistane. „Mums visiems akivaizdu, kad karas Afganistane nesibaigė taip, kaip norėjome... Talibanas yra valdžioje Kabule“, – Atstovų Rūmų Ginkluotųjų tarnybų komitete sakė M. Milley. „Šis karas buvo strateginė nesėkmė“, – pripažino jis per komiteto posėdį dėl JAV karių išvedimo iš Afganistano ir chaotiškos evakuacijos iš Kabulo.

Talibanas Afganistano vakariniame Herato mieste šeštadieni ant kranų pakabino keturių asmenų, kaltinamų dalyvavus pagrobime, lavonus, o žuvusieji nukauti per susišaudymą su pareigūnais, pranešė aukšto rango valdžios pareigūnas.  Herato provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mawlawi Shir Ahmadas Muhahiras  teigė, kad vyrų lavonai buvo rodomi keliose viešose vietose tą pačią dieną, kai ir buvo nukauti, siekiant „pamokyti“ kitus, jog žmonių pagrobimai nebus toleruojami.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie dvi Afganistanui taikomų sankcijų išimtis, siekdamos palengvinti humanitarinės pagalbos tiekimą į karo nuniokotą Talibano kontroliuojamą šalį. Išimtys leis JAV vyriausybei, pagalbos grupėms ir tarptautinėms organizacijoms „teikti humanitarinę pagalbą Afganistanui ar vykdyti kitas veiklas, leidžiančias patenkinti pagrindinius žmonių poreikius“, sakoma JAV Iždo departamento pranešime.

Afganistane pirmadienį augo susirūpinimas, Talibanui sugriežtinus moterų teisių suvaržymus: sumažinus galimybes dirbti ir atėmus iš mergaičių teisę įgyti vidurinį išsilavinimą. Nors prieš mėnesį užgrobę valdžią pažadėjo šįkart valdyti ne taip brutaliai kaip pirmą kartą 10-ajame dešimtmetyje, islamo fundamentalistai jau ėmėsi rimtai varžyti laisves. „Esu beveik kaip mirusi“, – sakė viena moteris, atleista iš aukšto posto Užsienio reikalų ministerijoje.

Talibai stengiasi visomis išgalėmis ne tik išlaikyti valdžią, bet ir sudaryti įspūdį užsienio šalims, kad nesikartos pirmojo jų valdymo metu taikytos priemonės. Nepaisant to, daug vilčių afganistaniečiams tikėtis lengvesnio režimo nėra, nes jau dabar pasirodė pirmieji draudimai, rodantys, kad pasirinkimo laisvės šalyje daug nebus. Pavyzdžiui, neseniai talibai išvaikė moterų, kurios išėjo į Kabulo gatves, protesto akciją.

Dėl rugpjūčio 26 d. įvykdytos atakos prie Kabulo oro uosto metu žuvo mažiausiai 60 žmonių, tarp jų tuzinas JAV jūrų pėstininkų. ISIS-K prisiėmė atsakomybę už koordinuotą savižudžio susisprogdinimą ir ginkluotą užpuolimą.

Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 19 buvo sužeisti šeštadienį per kelis sprogimus rytiniame Afganistano Džalalabado mieste, pranešė vietos žiniasklaida ir vienas sveikatos apsaugos pareigūnas. Šios atakos, kuriomis taikytasi į talibų transporto priemones, yra pirmieji gyvybių pareikalavę sprogimai nuo praėjusio mėnesio, kai valdžią Afganistane užėmė Talibanas ir iš šalies buvo išvestos JAV pajėgos.

Naujieji Afganistano vadovai talibai šeštadienį liepė į vidurines mokyklas grįžti tik berniukams ir mokytojams vyrams, o mergaičių ir mokytojų moterų padėtis jų įsake nepaminėta. Griežtojo kurso islamistų grupuotė praėjusį mėnesį nuvertė JAV remtą vyriausybę, tačiau pažadėjo švelnesnį valdymą nei ankstesnį kartą 10-e dešimtmetyje, kai moterims dažniausiai buvo draudžiama mokytis ir dirbti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pažadėjo didinti humanitarinę pagalbą Afganistanui ir sakė, kad Europos Sąjunga palaiko „Afganistano žmones“. „Turime padaryti viską, kad būtų išvengta realios didelio bado ir humanitarinės nelaimės rizikos“, – sakė ji, Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį. „Ir patys prie to prisidėsime. Padidinsime afganistaniečiams skirtą pagalbą dar 100 milijonų eurų“, – pridūrė ji.

Jungtinės Tautos ragina pasaulį kuo greičiau skirti Talibų užgrobtam Afganistanui paramą, nes paprasti šalies gyventojai jau nebeturi, ko valgyti. Paties Talibano kovotojai toliau smaginasi ištuštėjusiame Kabulo pramogų parke ir jau nepalieka vilčių šalies moterims dirbti valstybės įstaigose ar mokytis kartu su vyrais.  Ginkluoti Talibano kovotojai ne tik užėmę Kabulą linksminosi miesto pramogų parke, tą patį pasitaikius progai jie daro ir dabar.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad istorija su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) minimais penkiais afganistaniečiais yra „gana keista“, ji ragina situaciją toliau aiškintis. „Ši istorija su penkiais afganistaniečiais, sakyčiau, yra gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių, apie ką rašo EŽTT.

Vienas Talibano įkūrėjų, dabartinis Afganistano vicepremjeras Abdul Ghani Baradaras, socialiniuose tinkluose išplitus žiniai apie jo mirtį pirmadienį paskelbė garso įrašą ir jame pareiškė, jog yra gyvas ir sveikas.

Kabulo oro uoste pirmadienį nusileido oro bendrovės „Pakistan International Airlines“ (PIA) orlaivis su keliolika keleivių.  Tai pirmasis tarptautinis komercinis skrydis į Afganistaną nuo tada, kai rugpjūčio 15-ąją valdžią šalyje perėmė Talibanas.   Per chaotišką daugiau kaip 120 tūkst.

Aukštosios mokyklos Afganistane veiklą atnaujins per savaitę, kai bus išspręsti klausimai dėl studijų ir finansavimo, sekmadienį pareiškė Abdula Baki Haqqani, valdžią šalyje perėmusio radikalaus Talibano judėjimo lyderių paskirtas į aukštojo mokslo ministro postą. „Šiuo metu diskutuojama apie įvairius techninius aspektus, susijusius su visišku universitetų funkcionavimo atnaujinimu.

Afganistane daugelį metų vyrauja patriarchatas, pasireiškiantis faktiškai visose gyvenimo srityse. Vyrai šioje šalyje ir be talibų įsikišimo yra laikomi „didesnės vertės“ žmonėmis, todėl šalyje gajus mergaičių pavertimas „berniukais“. Dažniausia tokio elgesio priežastis – berniukams lengviau išgyventi ir prisitaikyti visuomenėje. Rugpjūčio viduryje Talibanas užgrobė Kabulą, o rugsėjo pradžioje – ir visą Afganistaną.

Moterys Afganistane gali toliau studijuoti universitetuose, bet auditorijose bus užtikrinamas lyčių atskyrimas, bus privaloma islamiška apranga, sekmadienį paskelbė naujosios Talibano vyriausybės aukštojo mokslo ministras. Abdul Baqi Haqqani naująją politiką spaudos konferencijoje išdėstė kelios dienos po Afganistano vyriausybės, kurioje dirba vien vyrai, suformavimo.

Vien tik perspektyva, kad migrantai iš Afganistano keliaus prie Europos krantų, verčia žemyną prisiminti savo silpnąją vietą – jis niekada neišsprendė aršių ginčų, ką daryti su prieglobsčio prašytojais, rašo politico.eu.  Prieš šešerius metus Europos Sąjunga įsitraukė į vidinį konfliktą, stengdamasi susitvarkyti su prieglobsčio prašytojais, bėgančiais iš karo nuniokotos Sirijos. 2015 metais daugiau nei 1 milijonas pabėgėlių ir migrantų kirto jūrą, kad pasiektų Europą.

„Strateginė autonomija“ nėra atsiskyrimas nuo JAV – tai yra sugebėjimas veikti, kai Vašingtonas to daryti nenori. Tragiškas įvykių posūkis Afganistane turėtų pažadinti Europos Sąjungą. Kai JAV vienašališkai nusprendė nutraukti savo buvimą šalyje, Europai neliko nieko kito, kaip sekti paskui. Kadangi Afganistanas greitai nusileido Talibanui, ES galėjo tik bejėgiškai stebėti ir nesikišti.

Talibams grįžus į valdžią Afganistane daugelis vietos gyventojų su siaubu prisiminė ankstesnį jų valdymą ir vėl sugrįšiančius Šariato įstatymus. Kalbama apie visišką moterų laisvių draudimą ir žiaurias bausmes, įskaitant viešą prasikaltusių žmonių žudymą. Tačiau Afganistanas nėra pirmoji ar vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje taikomos tos pačios islamiškojo Šariato taisyklės, rašoma BBC. Kas yra Šariatas? Šariatas – tai taisyklių ir papročių sistema, kuria remiasi islamiškoji teisė.

Jungtinės Tautos penktadienį pasmerkė Talibano vykdomą vis griežtesnį taikių protestų slopinimą, įskaitant kovinių šaudmenų naudojimą, dėl kurio jau žuvo keli žmonės. Anot JT, slopinant protestus nukentėjo ir žurnalistų, „tiesiog dirbusių savo darbą“. Buvo gauta pranešimų apie demonstracijas nušvietusius žurnalistus, kurie buvo sulaikyti ir sumušti.

Lietuva kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), prašydama panaikinti sprendimą, kuriuo šaliai neleidžiama į Baltarusiją grąžinti penkių afganistaniečių, sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. „Manau, Lietuva turėtų ir tikrai kreipsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė E. Dobrovolska.

Du Afganistano žurnalistai ketvirtadienį pareiškė buvę brutaliai sumušti Talibano kovotojų ir ištisas valandas laikyti nelaisvėje už protesto nušvietimą šalies sostinėje. Abu vyrai, kuriems ant kūnų liko didžiulių randų ir žaizdų, buvo sulaikyti per trečiadienį surengtą demonstraciją ir nugabenti į sostinės policijos nuovadą. Reporterių teigimu, jiedu ten buvo mušami kumščiais, lazdomis, elektros laidais ir botagais, nes buvo apkaltinti protesto organizavimu.

Į mūsų šalį šiandien bandė patekti penki Afganistano piliečiai, rankose laikantys Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, laikinai draudžiantį mūsų pareigūnams juos išvaryti iš Lietuvos, jei jie jau pas mus pateko. Bet sienos sergėtojai sako, kad afganistaniečiai ne Lietuvoje, o Strasbūras neįpareigojo jų priimti – tad jų į Lietuvą neįleido. Kviečiame susipažinti su afganistaniečiams laikinąją apsaugą Strasbūre iškovoti padėjusios advokatės vaizdo medžiaga iš pasienio.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad penki Afganistano piliečiai, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių teismas priėmė sprendimą, šiuo metu yra Lietuvoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies. „Objektyvių duomenų, kad jie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturime.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies. EŽTT pranešė tokį sprendimą priėmęs Sadeed ir kitų asmenų byloje prieš Lietuvą, susijusioje su penkiais Afganistano piliečiais, kurie teigia į Lietuvą patekę per sieną su Baltarusija ir besislapstantys šalyje. Pasak teismo pranešimo, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.

Pekinas trečiadienį pasveikino „trijų savaičių anarchijos“ pabaigą Afganistane žymintį laikinosios Talibano vyriausybės suformavimą ir paragino talibus atkurti tvarką šalyje. Islamistai užėmė valdžią Afganistane praėjusį mėnesį, iš šalies besitraukiant JAV pajėgoms, ir suformavo naują administraciją, kuri darbą pradėjo trečiadienį.

Vienas dėl terorizmo ieškomas FTB, kitas – įtrauktas į Jungtinių Tautų sankcijų sąrašą. Tai – Talibano pasauliui pristatytos laikinosios vyriausybės nariai – jos vadovas ir vidaus reikalų ministras. O su nauja valdžia ir naujas šalies pavadinimas – Islamo emyratas.  Talibano lyderiai renkasi skelbti to, dėl ko kovojo du dešimtmečius. Tai – šalies vyriausybės, nors kol kas neva ir laikinosios, sudėtis. Joje – nė vienos moters. „Dėkojame dievui, kad šalis išsilaisvino nuo okupacijos.

Buvęs Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani, pabėgęs iš šalies praėjusį mėnesį Talibanui užėmus Kabulą, trečiadienį atsiprašė savo šalies žmonių už tai, kad „negalėjo to užbaigti kitaip“. Pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“ A. Ghani nurodė, kad išvyko raginamas rūmų apsaugos darbuotojų, kad išvengtų kruvinų susirėmimų gatvėse, ir dar kartą paneigė pavogęs milijonus iš valstybės iždo.

Afganistano sostinėje talibai šūviais išvaikė protestą. Daugiausia moterys susirinko protestuoti už moterų teises ir prieš Pakistaną, kurį kaltina glaudžiais ryšiais su Talibanu. Pastarosiomis dienomis tai jau ne pirmas protestas Afganistane, kurį valdžią užgrobę talibai išvaiko jėga. Jie Afganistaną valdo jau tris savaites, bet iki šiol nesuformavo vyriausybės, o gyventojai skundžiasi didėjančiu nedarbu ir augančiomis produktų kainomis. Ne vienas, ne du ir ne keli šūviai.

Talibanas antradienį paskelbė, kad jų naujajai Afganistano vyriausybei vadovaus mula Mohammadas Hasanas Akhundas, kuriam Jungtinės Tautos yra paskelbusios sankcijų, o pagrindiniai postai ministrų kabinete atiteko keliems kitiems aukšto rango talibams. Tuo metu Talibano vyriausiasis vadovas Hibatullah Akhundzada nurodė laikytis jiems šariato.

Turkija antradienį pareiškė, kad „nėra ko skubėti“ pripažinti Talibano valdžią Afganistane, ir pridūrė, jog Ankara toliau diskutuoja dėl galimybės valdyti Kabulo strateginį oro uostą. Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu plačiame interviu televizijai atsargiai užsiminė apie būsimus Turkijos santykius su fundamentalistų islamistų grupe.

Prasidėjus naujiems mokslo metams studentai Afganistane grįžta į auditorijas. Valdžią užgrobus talibams kai kuriose patalpose buvo pasirinkta atskirti jaunuolius ir merginas užuolaidomis ar pertvaromis. Talibai, dar net neįsitvirtinę pačiame Afganistane, žadėjo, kad šįkart suteiks daugiau teisių moterims. Siekis būti pripažintiems tarptautinėje bendruomenėje Talibanui reiškia nuolatinį jų veiksmų stebėjimą. Vakaruose itin įdėmiai sekamos bet kokie galimi moterų teisių pažeidimai šalyje.

Afganistaną kontroliuojantis Talibanas antradienį šūviais į orą vaikė minias, susirinkusias sostinėje į protestą prieš Pakistaną. Tai buvo naujausias protestas nuo šio griežtosios linijos islamistų judėjimo sugrįžimo į valdžią praėjusį mėnesį. Talibanas dar nepaskelbė vyriausybės, bet afganistaniečiai, bijantys, kad pasikartos brutalus judėjimo 1996–2001 metų valdymas, rengia nedideles pavienes demonstracijas miestuose, įskaitant sostinę Kabulą, Heratą ir Mazari Šarifą.

Talibanas skelbia užėmę paskutinį jų kontrolei besipriešinusį Afganistano rajoną – Pandžšyro slėnį. Tikrą pragarą talibams užkurti žadėję vietos kovotojai ir Afganistano kariuomenės likučiai pripažįsta patyrę didžiulių nuostolių, tačiau sudėti ginklų nežada – neva kova dar tęsiasi. Amerikietiškais „Humvee“ automobiliais atvykę talibų kovotojai filmuoja įvažiavimą į garsųjį Pandžšyro slėnį. Pajėgas prie tikra gamtos tvirtove laikomo regiono jie telkia jau seniai.

Talibanas pirmadienį pareiškė kontroliuojantis visą Afganistano teritoriją, kovotojams, jų pačių teigimų, laimėjus svarbų mūšį dėl Pandžšyro slėnio – paskutinės pasipriešinimo talibams tvirtovės. Praėjusį mėnesį žaibiškai sutriuškinęs Afganistano kariuomenę ir šventęs paskutinių JAV karių išvykimą iš šalies po 20 metų trukusio karo, Talibanas puolė pajėgas, gynusias šalies šiaurės rytų kalnuose esantį Pandžšyro slėnį.

Pabėgėliai iš Afganistano gali neturėti jokio kito pasirinkimo, kaip tik trauktis į Europą. O europiečiai turi suvokti, kad nauja pabėgėlių banga yra neišvengiama. Ir nors pabėgėliai iš Afganistano bėgo gausiai dar iki 2015 m., šį kartą daugiau nelabai yra, kur bėgti. „Visi mano pažįstami planuoja išvykti. Ir aš pažįstu daug žmonių. Tačiau taip jaučiasi ne tik elitas“, – sakė buvęs Afganistano ministras. Pasivaikščiojus Kabulo turguje galima nusipirkti bet ką.

Aukščiausio rango JAV generolas šeštadienį Amerikos žiniasklaidai pareiškė, kad Afganistane, „tikėtina“, kils pilietinis karas, ir įspėjo, jog tokiomis sąlygomis šalyje gali atgyti teroristinės grupuotės.  Amerikiečių pajėgoms pradėjus trauktis iš Afganistano, Talibanas žaibiškai užėmė šalį ir tik šiaurinė Pandžšyro provincija atsilaikė prieš griežtosios linijos islamistus.

Talibano kovotojai pasistūmėjo toli į Pandžšyro slėnį Afganistano šiaurės rytuose, siekdami užimti šią paskutinę islamistų nekontroliuojamą provinciją, o pasipriešinimo kovotojai paskelbė, kad jų neprisileidžia. Vis dėlto analitikai įspėja, kad pasipriešinimo kovotojų padėtis yra sunki. Italijos pagalbos agentūra „Emergency“, laikanti ligoninę Pandžšyre, pranešė, kad Talibano pajėgos pasiekė Anabos kaimą, kur įsikūręs agentūros chirurgijos centras.

Pabėgėlių iš Afganistano tragedija Lenkijoje: nuo talibų sprukusi į Lenkiją iš Kabulo evakuota šeima neteko dviejų mažamečių sūnų – 5-metis ir 6-metis mirė apsinuodiję  musmirėmis. Afganistaniečių šeima musmirių, panašu, prisivalgė jau kitą dieną vos atvykę į migrantų centrą netoli sostinės Varšuvos. Pareigūnai tiria nelaimės aplinkybes. Vieną berniuką medikai gelbėjo persodinę jam kepenis, bet ir tai nepadėjo.

Anksčiau Europa manė, kad Joe Bidenas yra užsienio politikos ekspertas. Dabar Amerikos prezidento sprendimas leisti Afganistanui žlugti ir kristi į Talibano glėbį privertė Europos pareigūnus nerimauti, kad jis nesąmoningai paspartino tai, ką pradėjo jo pirmtakas Donaldas Trumpas – Vakarų aljanso ir viską, dėl ko jis kovoja, degradaciją, rašo politico.eu. Visoje Europoje pareigūnai jautėsi išduoti ir negalėjo patikėti tuo, kas vyksta.

Afganistaną užgrobęs Talibanas apsiginklavo moderniais vakarietiškais ginklais, vertais milijardų dolerių. Jiems atiteko ir amerikietiški visureigiai, ir net sraigtasparniai „Black Hawk“, kurių keturis vienetus Lietuva dabar perka už beveik 200 mln. eurų. Per du dešimtmečius Vašingtonas į Afganistano apginklavimą investavo tiek, kiek Lietuvai užtektų bene 70 metų finansuoti savo gynybą. Pasak Afganistane tarnavusių mūsų karių – visa ši ginkluotė atiteko kovotojams, kuriais negalima pasitikėti.

Ilgas karas Afganistane pasiekė potencialų kritinį tašką dar rugpjūčio pradžioje, kai Talibano kovotojai perėmė Zarandžą – dulkėtą pasienio miestelį, kuriame yra apie 63 tūkst. gyventojų prie Afganistano ir Irano sienos. Kas vyko toliau, jau puikiai žinoma, bet dabar ne mažiau svarbu žinoti, kokius ateities procesus tai gali paskatinti. Bet apie viską iš pradžių.

Afganistano kontrolę perėmęs Talibanas nusprendė nukelti naujosios vyriausybės sudėties paskelbimo terminą iš penktadienio į šeštadienį, pranešė indų dienraštis „Times of India“, remdamasis Talibano atstovu Zabihullah Mujahidu. Pasak leidinio, keli šaltiniai nurodė, kad vyriausybei tikriausiai vadovaus vienas iš islamistų judėjimo lyderių – mula Abdul Ghani Baradaras.

ES šalys penktadienį išdėstė savo sąlygas, kurios leistų sustiprinti bendradarbiavimą su Talibanu, taip pat susitarė, jei leis saugumo padėtis, bendromis jėgomis „dalyvauti“ Kabule, blokui stengiantis padėti palikti šalį to norintiems asmenims. „Turime užmegzti ryšius su naująja Afganistano vyriausybe, bet tai nereiškia pripažinimo – tai yra operatyvinis bendradarbiavimas“, – po susitikimo su Bendrijos užsienio reikalų ministrais Slovėnijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Lenkijoje mirė iš Kabulo evakuotas šešiametis afganistanietis berniukas, suvalgęs nuodingų grybų, gydytojai pranešė penktadienį, praėjus dienai po jo penkiamečio brolio mirties. Abu berniukai su savo artimaisiais atvyko į Lenkiją rugpjūčio 23 dieną, valdžią jų šalyje užėmus Talibanui. Šeima karantinavosi migrantų centre netoli Varšuvos esančiame Podkovos Lesnos miestelyje. „Užregistruota vaiko mirtis“, – nurodoma Varšuvos vaikų memorialinio sveikatos instituto pranešime.

Talibanui besipriešinantys kovotojai penktadienį pranešė besistengiantys atremti „smarkius“ puolimus Afganistano Pandžšyro slėnyje, islamistams siekiant užimti šią paskutinę jų nekontroliuojamą provinciją. Pastangos sudaryti taikos susitarimą tarp abiejų pusių žlugo, o Talibanas dabar siekia galutinai užbaigti savo žaibišką karinę kampaniją, per kurią rugpjūtį perėmė likusios Afganistano dalies kontrolę.

Talibano atstovas penktadienį pareiškė, kad Kinija pažadėjo neuždaryti savo ambasados Afganistane ir padidinti humanitarinę pagalbą karo nualintai šaliai.  Abdul Salamas Hanafi, Talibano politinio biuro Kataro sostinėje Dohoje narys, „telefonu pasikalbėjo su Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų viceministru Wu Jianghao", socialiniame tinkle „Twitter“ parašė islamistų judėjimo atstovas Suhailas Shaheenas.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė prisijungė prie bendro moterų politinių lyderių kreipimosi, kuriuo Afganistano valdžia raginama susilaikyti nuo smurto prieš moteris ir palaikyti bei stiprinti mergaičių ir moterų teises Afganistane. Šį kreipimąsi inicijavo Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir, penktadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.