V. Dumbliauskas

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Kad netenkina vieni ar kiti Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariai, kalbama jau nuo pat jų paskyrimo, o gal net ir anksčiau. Apie tai kalba ir prezidentas, ir opozicija, ir net vienas kitas valdantysis. Ir nors daugiausiai kritikos sulaukia vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, politologai abejoja, ar I. Šimonytė imsis juos keisti, mat tai dviejų krizių akivaizdoje būtų pavojinga.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Valdantieji jau ne pirmą kartą visuomenei pasiuntė žinutę – jei nepatinka, ką daro dabartinė Vyriausybė, po kelerių metų galėsite išsirinkti tuos, kurie jums patiks. Komunikacijos ekspertai ir politologai sako, kad tokia valdžios retorika gali būti pateisinama, tačiau menkina žmonių pasitikėjimą valdančiaisiais ir kuria arogantiškos Vyriausybės paveikslą.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.