Augalai

Vasaros metas ne vieną paskatina susimąstyti apie savo sodo pagražinimą. Neretai tam pasirenkami augalai, kurie manoma, kad suteiks gyvybės ir pilnatvės erdvei, tačiau ne visus iš jų rekomenduojama sodinti savo sode. Nors augalai yra tikra puošmena sodo erdvėje, vis tik kai kurių sodinti šalia savo namų nepatariama dėl tokių priežasčių kaip saugumas ar sveikatos problemos. Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti medeinos.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai Kėdainiuose užkardė nelegalią prekybą augalų apsaugos ir tręšiamaisiais produktais. Informacija apie šią nelegalią prekybą buvo gauta iš asociacijos „CropLife Lietuva“, rašoma Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešime. Sodo prekių parduotuvėje vykdyta nelegali prekyba Nustatyti pažeidimai – rimti ir keliantys grėsmę.

Nė vienas nemėgsta, kai kieme ar sode katės ima šlapintis – tai gali pridaryti žalos vejai ir augalams. Vis dėlto, yra paprastų būdų jas atbaidyti ir daugumą reikalingų daiktų jūs jau turite, tad nereikės niekuo rūpintis papildomai. Ponios Hinch gerbėjai pasidalijo penkiais paprastais, nebrangiais ir saugiais būdais, kaip kartą ir visiems laikams išprašyti kates iš jūsų sodo ar kiemo, rašo mirror.co.uk.

Artėjant Joninėms daugelis jau planuoja, kaip minės trumpiausią metų naktį. Vienas svarbiausių šios šventės akcentų – Joninių laužas, simbolizuojantis šviesą, apsivalymą ir gyvybės energiją. Tačiau ekspertai įspėja: ne viskas, kas dega, yra tinkama mesti į laužą – netinkamai pasirinktas kuras gali pakenkti ne tik gamtai, bet ir sveikatai, rašoma pranešime spaudai. Ne visos malkos vienodai tinka Daugelis žmonių, ruošdami medieną Joninių laužui, nesusimąsto apie jos kilmę.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Anksčiau su valstietis.lt pomidorų trąšų receptu pasidalijo Antanina Vedeckienė. Pomidorų trąšų receptas Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens.

Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas. Raginame skinti šiuos augalus, nes tai yra invazinis augalas. Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m., rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Saulėgrįžos metas, stebuklinga trumpiausia metų naktis, vainikų pynimas, ugnies ir žolynų galia – visa tai mums asocijuojasi su Joninių švente. Etnologė Eglė Valentė pasakoja apie senąsias šventės ištakas, jos prasmę ir išlikusius (ar atgimstančius) Rasų nakties papročius. Joninės, arba Rasos – šventė, kurios tikroji esmė dažnai paskęsta tarp pramogų ir šurmulio. Etnologė E. Valentė primena, kad tai visų pirma – saulės šventė, sena kaip pati žmonija.

Botanikos sode Kaune pražydo kone tūkstančio skirtingų pavadinimų bijūnų. Pasigrožėti įspūdingais įvairiaspalviais jų žiedais traukia gausybė gėlių mylėtojų. Ypatingo dėmesio sulaukia lietuvių veislės, kurių čia suskaičiuojama per 70.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Dvi kaunietes drauges Zofiją ir Nijolę įspūdingi bijūnų žiedai nukelia į jaunystę. Sako, tuomet prie kiekvienos trobos puikavosi šie krūmai.  „Labai gražios puikios gėlės ir dar skaniai kvepia.

Vaisių ir daržovių auginimas Lietuvoje yra griežtai kontroliuojamas, ūkininkai privalo laikytis normų. Lietuvos ūkio vadovas Džiugas Palionis apie tai ir apie grėsmes papasakojo daugiau.

Bijūnai – vienos gražiausių daugiamečių sodo gėlių, vertinamos dėl išskirtinio žydėjimo. Specialistė dalijasi patarimais, kada ir kaip sodinti bijūnus, kokių klaidų vengti ir kaip juos prižiūrėti, kad kasmet džiugintų gausiais žiedais. Bijūnai nuo seno žinomi kaip įspūdingo grožio, elegantiški ir kvapnūs augalai, stulbinantys įvairiomis spalvomis, didžiuliais žiedais, o auginančius juos sode – ir ilgaamžiškumu.

Vasarą daugelis pastebi, kad į vidų veržiasi nepageidaujami svečiai – skruzdės. Tačiau yra natūralus būdas sustabdyti jų patekimą į namus, tereikia pasisodinti šiuos augalus. Skruzdėlės dažnai patenka į žmonių namus, nes ieško maisto. Laimei, egzistuoja stebėtinai paprastas, daug pastangų nereikalaujantis būdas, padedantis jas atbaidyti, rašoma express.co.uk.

Pomidorai užaugs didesni ir sunoks greičiau, jei laikysitės vienos paprastos sodininkų taisyklės. Sodininkai raginami laikytis vienos svarbios taisyklės, jei nori, kad pomidorai užaugintų didesnius vaisius, rašoma express.co.uk. Pomidorų augintojai dažnai susiduria su tomis pačiomis problemomis: lėtai nokstančiais vaisiais, nedideliu derliumi ir augalus puolančių kenkėjų ir ligų. Nors laistymas ir tręšimas yra būtini, daugelis pamiršta paprastą būdą, galintį gerokai pagerinti derlių.

Palikti ar nukirsti senus medžius? TV3 laidoje „Ūkio šefas“ – vedėjų ginčai dėl senų obelų, medžių ir krūmynų. Seną sodybą vienkiemyje gaivinantys Vylius Blauzdavičius ir jo kolega Vardžiukevičius šiuo klausimu buvo skirtingų nuomonių, tad į pagalbą pasikvietė savo srities profesionalą – arboristą Arną Švelniką. Jei Vitalijus buvo pasiryžęs visus senus medžius ir krūmus išpjauti, tai Vylius manė, kad galima ir būtina prikelti juos naujam gyvenimui.

Po Lietuvą klajojantis rudasis lokys buvo pastebėtas Ignalinos rajone. Apie tai „Facebook“ praneša LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. „LSMU Laukinių gyvūnų globos centras gavo pranešimą, jog rudasis lokys pastebėtas netoli Krivasalio, Ignalinos r., miškingoje teritorijoje. Siekiant išvengti priartėjimo prie gyvenamųjų namų, skatiname gyventojus nepalikti maisto ar maisto atliekų šalia namų.

Įsibėgėjanti vasara – pats darbymetis sodininkams ir daržininkams. Kad įdėtas darbas atsipirktų ir pavyktų sulaukti gausaus derliaus, mokslų daktarė Ingė Auželienė pataria, kaip prižiūrėti uogas ir daržoves. Laidoje „Svajonių sodai“ mokslų daktarė išvardijo, kokių maisto medžiagų dažniausiai trūksta augalams ir kaip papildyti jų atsargas. Taip pat ji patarė, ką daryti, kad braškės augtų ne tik gražios, bet ir skanios, bei atskleidė, kokį augalą verta pasisodinti šiltnamyje.

Jau ateinančią savaitę sulauksime jaunaties mėnulio fazės, kuri prognozuojama maloni ir aktyvi. Pranešama, kad jaunatis atneš visiems daugiau smagių akimirkų bei meilės. Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė dalijosi džiugiomis jaunaties mėnulio fazės žiniomis. Pasak jos, prasidėsianti savaitė atneš daug smagių nuotykių, tad jos metu vertėtų nesėdėti rankų sudėjus.

Sodininkai dažnai pamiršta vieną virtuvėje randamą daiktą, kuris gali padėti augalams ilgą laiką turėti pakankamai drėgmės ir maistinių medžiagų – tereikia jį įdėti į vazoną. Yra labai gera priežastis, kodėl virtuvės kempinės gali padėti jūsų sodo augalams augti kur kas geriau, rašoma express.co.uk. Kodėl verta į vazoną įdėti kempinę? Lengvas būdas greitai pagyvinti sodą ir suteikti jam spalvų – pasistatyti gėlių vazonų.

Gražus ir klestintis sodas – tikslas, dėl kurio daugelis sodininkų sunkiai dirba. Tačiau šį darbą dažnai gali sugadinti maži įsibrovėliai, kurie graužia ir naikina augalus bei gėles, todėl sodininkai raginami sode palikti nedidelį dubenėlį, pripildytą alumi. Nors tai gali pasirodyti kaip keistas pasiūlymas, ši sodininkystės gudrybė daro stebuklus ir apsaugo augalus nuo dviejų dažnai sodus puolančių kenkėjų, rašoma express.co.uk.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ žiūrovai išvydo įkvepiančią metamorfozę – gerai žinomos „TV pagalbos“ gelbėtojos Gerdos Žemaitės mažas kiemelis virto tikru poilsio rojumi. Prie šio kūrybinio iššūkio prisidėjo želdynų dizainerė Monika Janulevičienė, kuri kartu su laidos komanda įgyvendino netikėtą, o svarbiausia – itin funkcionalų projektą, kuriame kiekvienas kampelis turi savo paskirtį. Pirmąsyk susitikusi su Gerdos kiemeliu, Monika iš karto pajuto kūrybinį impulsą.

Podagra – iš pasalų smogianti liga, sukelianti staigius ir stiprius nepakeliamus sąnarių skausmus. Šios ligos išsivystymui didelę įtaką turi mityba, todėl norint palengvinti podagrą arba nuo jos apsisaugoti, svarbu žinoti, kokių produktų būtina vengti. Ar laikotės podagrai palankios dietos? Jei norite išvengti skausmingų podagros simptomų, jums vertinga žinoti apie penkis maisto produktus, kurių reikia vengti, ir penkis maisto produktus, kuriuos naudinga įtraukti į mitybą.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas vykdo intensyvią saugomų teritorijų kontrolę, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės. Pažeidimai šiose vietovėse gali turėti ilgalaikį ir negrįžtamą poveikį aplinkai.

„Kiekvienais metais visi, kurie augina kopūstus, susiduria su tokiu kenkėju kaip baltasparnis. Jis suėda kopūstus, jie tampa negražūs, apgraužti“, – apie problemą pasakojo daržininkas. „Išbandžiau daug metodų ir radau tą, kuris man padeda jau trečius metus. Viskas labai paprasta“. Pasak jo, apdorodamas juos šiuo specialiu tirpalu gelbsti kopūstų derlių nuo baltasparnių.

Kaip ir kasmet, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ėmėsi patikros – tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas. Apleistu laikomas sklypas, kai jame kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos, formuojasi sąvartynas, apauga krūmais ar nešienaujama žole, stūkso avarinės būklės medžiai ar veši invaziniai augalai.

Hortenzijos yra žinomos kaip gana nereiklus augalas, tačiau birželį joms reikia daugiau maistinių medžiagų, nes visą energiją jos sunaudoja žiedams auginti. Todėl dabar pats metas pradėti rūpintis hortenzijų tręšimu. Paprastai joms reikia daug daugiau kalio, maistinės medžiagos, atsakingos už žiedų vystymąsi, nes ji stiprina žiedus ir pagerina pigmentaciją, rašo express.co.uk.

Kuo maitinti agurkus birželį, kad sulauktumėte gausaus derliaus? Pasak sodininkų, tręšimui geriausia naudoti tirpalą, pagamintą iš vištų išmatų.  Atskleidė, kai pasigaminti gerą trąšą agurkams Agurkams laistyti rekomenduojama trečdalį 0,5 l stiklainio vištienos mėšlo koncentrato ištirpinti 10 l vandens. Šis maitinimas dar vadinamas apsauginiu, aišku, galima apsieiti ir be jo, tačiau geriau skirti laiko ir pasigaminti šių organinių trąšų. Šiose trąšose yra visų maistinių elementų.

Vasara – metas, kai kiemas tampa ne tik žaliu fonu kasdienybės akimirkoms, bet ir visaverte poilsio, susitikimų bei įkvėpimo erdve. Tam, kad šiltasis sezonas būtų sklandus ir nevaržomas papildomų rūpesčių, svarbu iš anksto pasirūpinti pagrindiniais kiemo priežiūros darbais. Žemiau – penki žingsniai, kurie padės užtikrinti, kad kiekvienas vasaros savaitgalis būtų skirtas ne priežiūrai, o poilsiui.

Joninių tradicijos – spragsintis laužas, vainikų pynimas ir, žinoma, skanus maistas. Dėl to daugeliui dar viena tradicija jau tapę prieš ryškiausią vasaros šventę sukti į „Iki“ parduotuvę, kur plačiame ir gausiame asortimente kiekvienas randa tai, ko reikia Joninėms su mažiau rūpesčių. O ketvirtadienį jau prasidėjusios „Iki“ savaitgalio nuolaidos leis sutaupyti ne tik daug laiko, bet ir pinigų. Daugelis tradiciškai Jonines leis gamtoje, toli nuo patogios namų virtuvės.

Kaip ir kasmet, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ėmėsi patikros – tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas.

Lietuvoje pastebėtas naujas kenkėjas, liaudyje vadinamas straubliuku – Otiorhynchus pseudonothus. Jis jau aptinkamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o jei jų paplitimo ribos didės, gali laukti liūdnos pasekmės, todėl mokslininkai ragina pastebėjus šį vabalą nedelsiant apie tai pranešti.  Apie šį kenkėją „Žinių radijo“ laidos „Kas po mūsų?“ vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Jei paklaustume dažno lietuvio, kaip šis įsivaizduoja mišką – greičiausiai, retas kuris atsakytų, kad tai gamtos užuovėja pilna šiukšlių. Deja, bet tokią realybę dažnai miške mato VMU miškininkai. Miškininkai dalijasi pribloškiančiais skaičiais – vien praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija atliekų tvarkytojams perdavė 1 069 tonas atliekų.

Šiandienos popietę gyventojus užklupo stiprus lietus, kuriuo jie pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose. Iš pasidalintų vaizdų matyti, jog lietus itin intensyviai plauna sostinės gatves, o dalis gyventojų taip pat skundžiasi ir milžinišku vėju.  Sostinės gyventojai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ dalinasi intensyviais krituliais Vilniuje. Pasidalintuose vilniečių vaizduose matyti, jog Lietuvos sostinėje pila tarsi iš kibiro.

Kad jūsų sode įsisuko amarai, gali išduoti įvairūs ženklai: pageltę ir susiraukšlėję lapai, lėtas augalų augimas. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai keli naudingi patarimai, kas padės išgelbėti sodą nuo amarų. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys – aiškiausias požymis, kad tai tikrai amarai.

Pelargonijos – populiarios gėlės, auginamos ir namuose, ir balkonuose, atrandančios savo vietą ir įvairiose augalų kompozicijose. Jos mėgstamos ne tik dėl savo grožio, bet ir lengvos priežiūros, o norintiems šiemet sulaukti dar įspūdingesnių žiedų, ekspertai pataria jas palieti naminiu pačių pasigamintu mišiniu. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Šį šeštadienį laida „Atliekų reidas“ kviečia keliauti į Naująją Akmenę. Miestą, kuriame tvarumo idėjos įgauna vis įvairesnes formas. Nuo bibliotekos, kur skolinamos ne tik knygos, iki pramonės įmonės, kur atliekos virsta ištekliais. Pirmoji isnpektorės stotelė Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kuri tapo tikru bendruomenės žaliuoju centru. Čia veikia augalų mainytuvės, kur lankytojai dalijasi sėklomis, daigais ir sodinukais, o lentynose šalia knygų ir daiktų biblioteka.

Čikagoje gyvenantis Mantas Valeisa – lietuvis, išbandęs šiuo metu sparčiai populiarėjančią karnivoro mitybą, kitaip žinomą kaip mėsėdžių dietą. Tai – mitybos būdas, kurio laikantis yra vartojami tik gyvūninės kilmės produktai tuo pat metu visiškai atsisakant augalinių maisto šaltinių. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Mantu šis sutiko papasakoti, kada pradėjo laikytis mėsėdžių dietos, kaip atrodydavo jo dienos valgiai bei kokį šios naujoviškos mitybos poveikį pajuto.

Pomidorai – daržo karaliai, kurių gausaus derliaus laukia visi. Tačiau dažna problema, su kuria susiduria juos auginantys, kad susisuka pomidorų lapai. Pradėjus suktis pomidorų lapams, daugelis ima nerimauti, tačiau gera žinia ta, kad tai dar nebūtinai reiškia, kad augalai pasmerkti. Pomidorų lapai gali suktis dėl įvairių priežasčių ir daugelį jų galima ištaisyti, rašo gardendesign.com.

Vakar – saugomi, šiandien – jau patariama juos naikinti. Taip galima pasakyti apie tam tikrus pajūrio invazinius augalus, kurie prieš daugelį metų iš gerų paskatų buvo sodinami Lietuvos pajūryje ar kitose šalies vietovėse, tačiau šiandien jie jau tapę didžiule problema visai vietinei augalijai ar net ekosistemai.

Agurkai – viena populiariausių daržovių, tačiau jų lapai ar vaisiai kartais ima gelsti. Tai gali rodyti rimtas problemas: netinkamą laistymą, maistinių medžiagų trūkumą ar ligas. Jei jūsų auginami agurkai gelsta, būtina nustatyti priežastį. Dėl to gali būti kaltos laistymo klaidos, maistinių medžiagų trūkumas ar ligos.

Ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris) dar vadinamas luzitaniniu arionu. Jis yra viena iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Šis stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2008 metais, o nuo tada sparčiai išplito visoje šalies teritorijoje.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Nepaprastai malonu užsiauginti savo pačių derlių, pomidorai – vieni dažniausiai auginamų augalų. Jie yra lengvai auginami ir duoda gausų derlių, tačiau jei norite, kad derlius padvigubėtų, ant pomidorų pabarstykite kavos tirščių. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), pomidorams reikia gerai drenuojamos, drėgnos ir maistingų medžiagų gausios dirvos, daug saulės šviesos ir vandens, kad derlius būtų geras.

Piktžolės trinkelėse – viena didžiausių kliūčių norintiems turėti gražų kiemą. Net puikiai profesionalų suklotos trinkelės nėra apsaugotos nuo piktžolių, vis tik yra paprastų natūralių būdų, kaip jas pašalinti. Express.co.uk žurnalistės išbandė tris skirtingus natūralius piktžolių trinkelėse naikinimo būdus ir įvertino, ar jie tikrai veiksmingi.

Rožėms reikia daug daugiau priežiūros, kai temperatūra pakyla, nei vien laistymo, todėl svarbu jas tinkamai prižiūrėti dabar, jei norite, kad jos šią vasarą pražystų. Dėl to sodininkams dabar pats metas atlikti vieną darbą, jei jo dar nepadarė, kad apsaugotų augalus nuo išdžiūvimo. Kai oras sušyla, rožės greitai praranda drėgmę, nes ji garuoja, o išdžiūvus dirvožemiui gali greitai nuvysti žiedlapiai.

Vasaros metu daržininkai dažnai susiduria su nematomais, tačiau itin žalingais dirvos gyventojais – kurkliais. Šie stambūs vabzdžiai yra vieni iš nemaloniausių ir sunkiai suvaldytinų daržo kenkėjų. Jie puola šaknis, džiovina augalus, o kovoti su jais ne taip paprasta. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kur šie vabzdžiai gyvena, kaip dauginasi ir kaip efektyviausiai jų atsikratyti, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Kėdainių ūkininkai, nors ir vėliau nei įprastai, pradeda kasti ankstyvas bulves. Dėl gegužės šalnų jie patyrė milžiniškus nuostolius ir skaičiuoja, kad derlius kone trečdaliu mažesnis, o ir pačios bulvės nedidelės. O tautiečiai išsiilgę jau ieško šviežienos parduotuvėse ir turguose, tik ūkininkai įspėja neapsigauti, mat pardavėjai kartais įvežtines parduoda kaip lietuviškas.  Kėdainių ūkininkai kasa ankstyvas bulves.

Sodininkai kasmet sunkiai dirba gražindami sodus, tačiau pasirodę šliužai ima ir viską suniokoja. Sodininkė Virginija sako, kad pati su šliužais bergždžiai kovojo ne vienerius metus, kol neatrado būdo, kurį dabar naudoja kasmet. Pasirodo, vienas natūralus produktas padeda atbaidyti šliužus nuo gražių sodo gėlių ir kitų augalų.  Šliužus traukia daugybė augalų sode, įskaitant jurginus, pentinius ir melsves. Ir tai – tik keletas jų.

Šilauogės – tikras vasaros džiaugsmas ir vitaminų šaltinis organizmui. Tad ką daryti, kad jų derlius būtų gausus kaip niekad? Šilauogės yra populiarus augalas – jas lengva auginti, o uogos – skanios ir maistingos. Vis tik norint sulaukti didesnio derliaus, sodininkai rekomenduoja į dirvą įmaišyti vieno produkto, rašoma express.co.uk. Norint gero šilauogių derliaus – paprasta gudrybė Nors šilauogės reikalauja ypatingos priežiūros, visas triūsas atsiperka derliaus nuėmimo metu.

Po neįtikėtinai šalto pavasario ir didžiulių šalnų gegužės mėnesį, Lietuvos ūkininkų laukia naujas iššūkis – sausros, kurios gali smarkiai pakenkti derliaus kokybei, bei jo kiekiui. Kaip ūkininkams prisitaikyti prie tokių sąlygų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Šiemet Vokietija, ir Lenkija taip pat nuo šalnų nukentėjo išties stipriai, ne tik Lietuva.