Vitalijus Čiapas

Klaipėdos teismas leido suimti kyšininkavimu įtariamą Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių Virgilijų Pozingį bei dar du verslininkus. Įtariama, kad politikas naudojosi savo padėtimi ir padėdavo statybų įmonėms laimėti viešuosius pirkimus, o šios už tai administracijos direktoriui statė nemokamai namą. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio kabineto durys užrakintos. Ko gero, tokios liks dar ilgai.

Vienas Prienų gyventojas labai nustebo gavęs pranešimą apie viršytą greitį. Mat baudos kvite buvo įrašyta, jog 67-ių kilometrų per valandą greičiu už pustrečio šimto kilometrų esančioje Klaipėdoje lėkė jo garaže Prienuose stovinti priekaba. Niekuo neišsiskirianti automobilio priekaba, pasirodo, yra tikra kelių „erelė“. Prienuose gyvenantis jos savininkas Audrius iš policijos gavo pranešimą, jog ši jo priekaba viršijo greitį Klaipėdoje.

Skaudi nelaimė prie Klaipėdos uosto vartų. Iš įplaukti besiruošiančio laivo su Panamos vėliava iškrito ir bangose dingo įgulos narys – 43 metų filipinietis bocmanas. Jo ieškoti suskubo gausios pajėgos, pakeltas karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Deja, aptikti pavyko tik vyro pirštinę. Lediniame vandenyje išgyventi jūreivis galėjo vos keliasdešimt minučių, tačiau jis net nedėvėjo gelbėjimosi liemenės. Klaipėdos uoste sujudimas.

Klaipėdiečiai būriais traukia į miesto žuvies turgų ieškodami stintų. Tačiau prekystaliai tušti. Prekeivės sako, kad prieš savaitę pasirodžiusios šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės užsuko tik trumpam, dabar jų neliko. Vos kelis jų kilogramus nuo prekystalių pirkėjai nušluoja per porą minučių. Tačiau žvejai gerų žinių neturi. Žvejys iš Klaipėdos Mindaugas ropščiasi į savo laivą. Sako, krantinės taip jau suprojektuotos, kad tik tokiu būdu galima ant denio nusileisti.

Paskutinė iš didmiesčių savo pagrindinę Kalėdų žaliaskarę jau turi ir Klaipėda. Pagal seną uostamiesčio tradiciją, miestas puošia gyvą, žmonių ar įmonių padovanotą eglutę. Tad 18 metrų aukščio žaliaskarė klaipėdiečiams nekainavo nė cento. O jos atgabenimas į centrą tapo tikra pramoga visam miestui. Klaipėdos universiteto botanikos sode – sujudimas. Burzgia vilkikas, strėlę sukioja kranas. Į miesto centrą netrukus keliaus ir pagrindine Kalėdine Klaipėdos egle taps čia auganti žaliaskarė.

Kokiais ginklais mūsų protėviai kovojo prieš Lietuvą puolusius priešus, mažesnių miestelių muziejų lankytojai pamatyti nebegalės. Jiems teks vykti į didmiesčius. Pernai tokius eksponatus susirinkę policininkai juos sugrąžins tik į ginklams tinkamas apsaugos sąlygas galinčius sukurti muziejus. O mažesnių miestelių įstaigos pinigų tokioms specialioms sąlygoms sukurti neturi. Mat reikia ne tik metalinių seifų, signalizacijos, bet ir apsaugos daviklių.

Du žmonės žuvo avarijoje Kretingos rajone. Galimai dėl viršyto saugaus greičio 31-erių vairuotojas nesuvaldė lengvojo automobilio ir rėžėsi į pakelės gluosnį. Jis ir 34-erių keleivis žuvo iš karto. Padedant policininkams laidojimo biuro darbuotojai ant neštuvų deda ir į katafalką neša du Kretingos rajone žuvusius vyrus. Jų gyvybes nusinešė smūgis automobiliu į Želvų kaime augantį gluosnį. Štai, iš automobilio „Opel Vectra“ liko tik metalo krūva.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Vienas klaipėdietis pasijuto diskriminuojamas, kai dar vasarą norėdamas prieš saulę nudegti slapčiausias vietas, į vyrų paplūdimį turėjo vykti su keltu. Mat toks išskirtinai vyrams skirtas pliažas yra tik Smiltynėje, o moterų – ir ten, ir žemyninėje dalyje – Melnragėje, Giruliuose. Tokią, anot jo, neteisybę jis apskundė Lygių galimybių kontrolieriams, o šie nustatė, kad vyriškio pasipiktinimas pagrįstas.

Netikėtas Klaipėdos mero ilgamečio liberalo Vytauto Grubliausko ėjimas – įstojo į socialdemokratų partiją. Ar su šia partija sieks naujos mero kadencijos, pats Grubliauskas kol kas neatskleidžia. Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė džiūgauja ir tikina, kad toks kandidatas partijai pats tas. Tiesa, toks Grubuliausko politinis ėjimas nustebino ne tik visuomenę, bet ir politologus – šie negaili kritikos.

Klaipėdos botanikos sodas siūlo Kalėdų eglutes ne pirkti nukirstas, o išsinuomoti eglutę vazone. Po švenčių ją grąžinus, pusę už nuomą sumokėtos sumos botanikai atiduos. Tačiau kartais taip pasielgti nekyla rankos – eglutes išsinomavę žmonės įsivaizduoja taip saugantys gamtą, tačiau grąžina jas suniokotas bei nudžiuvusias ir numirusias. Klaipėdos Botanikos sode laikinų namų laukia du šimtai vazonuose pūpsančių eglučių. Visas jas galima išsinuomoti Kalėdoms.

Baltijos pakrantę prie Karklės nusėjo šimtai negyvų plekšnių. Pajūrio gyventojai sunerimo, ar jūroje neįvyko kokia nelaimė. Ekologai pirštais rodo į žvejus, esą šie į bangas išmetė netikusį laimikį. Nors žvejai to nepripažįsta, tačiau sako, jei bus įrodyta, kad tai jų kolegų darbas, tokiems verslininkams privalu atimti licenciją žvejoti. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vaizdais socialiniuose tinkluose dalijasi sunerimę klaipėdiečiai.

Nors šalčiai į Lietuvą atkeliavo ne taip jau seniai, o ežerai bei kiti vandens telkiniai dar tik pradeda dengtis plonu ledo sluoksniu, ant jo jau lipa ir meškeriotojai, ir vaikai. Mažuosius sudrausminti mėginantys saugusieji iš šių išgirsta tik pašaipas. Ugniagesiai sako, kad visi juokai baigiasi įlūžus į šaltą vandenį ir atsidūrus po ledu. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Viena klaipėdietė nufilmavo sukrečiančius vaizdus.

Nidos pakrantę papuošė kone tik kartą metuose susidarantis gamtos reiškinys – apskardas. Esant tinkamoms oro sąlygoms marių vandens taškomi pakrantės objektai pasidengia ledu ir suformuoja unikalius gamtos stebuklus. Nidoje stovintis eilinis suoliukas, šiukšliadėžė bei kelio ženklai tapo gamtos meno kūriniais. Po kurortą išėjusi pasivaikščioti užsieniečių pora sakė, kad nieko panašaus pasaulyje nėra regėję. „Manau gražu, nuostabu.

Klaipėdoje – antra per kelias dienas istorija, kai net į kelias ligonines pagalbos ieškoti atvykusį vyrą gydytojai išrašo namo, o grįžęs jis netrukus mirė. Sekmadienį mamos akivaizdoje mirė kitą savaitę 53 gimtadienį švęsti turėjęs vyras. Greitosios pagalbos medikai išduoda, kad tokie atvejai, kai jų į ligoninę atvežti pacientai tą pačią dieną išleidžiami namo, nėra tokie jau reti.

Dalis klaipėdiečių vis dar vairuoja automobilius vasarinėmis padangomis. Tokius pažeidėjus jau gaudo policininkai, o sučiupti žmonės teisinasi, jog orai dar geri, tad nemato reikalo žiemines padangas trinti. Tačiau nei tokie, nei įvairiausi kiti pasiteisinimai klaipėdiečių nuo baudos neapsaugojo. Vis dar su vasarinėmis padangomis važinėjantiems klaipėdiečiams šis pirmadienis prasidėjo kaip niekad blogai.

Skandalas Klaipėdoje – bandęs pas medikus patekti klaipėdietis mirė taip ir nesulaukęs pagalbos. Onkologine liga sergantis vyras, pasijutęs blogai, tą patį rytą aplankė tris Klaipėdos gydymo įstaigas, bet daktarų buvo išsiųstas namo, ir po pietų mirė. Medikai pradėjo vidinius patikrinimus. Tyrimą dėl pareigų neatlikimo vykdo ir prokuratūra. Klaipėdiečiui šį mėnesį turėjo sueiti šešiasdešimt treji. Šį pirmadienį vyrą palaidojusi Galina negali sulaikyti ašarų.

Klaipėdoje neeilinis įvykis – prieš varžybas tarp Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ kaip reikiant susikibo komandų sirgaliai. Aistroms nuraminti prireikė net 50 policijos pareigūnų. Jiems talkino apsaugos darbuotojai. Skraidė ne tik buteliai, o ir stalai. Tiesa, tai tik pratybos. Pareigūnai treniruojasi, kaip su tokia užduotimi susidoroti, jei ji nutiktų iš tikrųjų. Šūkaudami ir skanduodami prie Klaipėdos „Švyturio“ arenos artinosi Kauno krepšinio komandos „Žalgiris“ fanai.

Darbėnų kapinėse palaidotas Lietuvos prezidento tėtis Antanas Nausėda. Išlydėti atvyko ne tik artimieji. Išreikšti paskutinę pagarbą atvyko ir pažįstami, ir velionio nepažinoję žmonės. Mirusiojo draugai pasakoja, kad Antanas Nausėda buvo stiprus, karą, Sibirą ir pokario negandas ištvėręs žmogus. Stengėsi visiems padėti, o labiausiai mylėjo savo žmoną, šalia kurios ir atgulė amžinojo poilsio. Į šalia švento Kazimiero bažnyčios esančius laidojimo namus traukė būriai žmonių.

Lietuvos jūrų muziejaus biologai vieni pirmųjų iš aplink Baltiją esančių šalių ėmėsi rinkti duomenis apie ruonių gyvenimą laisvėje. Prieš mėnesį mokslininkai išleido slaugytus ruoniukus, o prie šių kailio prikabino siųstuvus. Tad dabar gali tiksliai pasakyti, kaip mažyliams sekasi, kuo jie minta bei kur keliauja.

Neeilinė šeimos tragedija pajūryje. Viename kaime Šilutės rajone vos vienerių metukų berniukas žuvo nutrenktas elektros, kai į elektros kištuką įkišo plakiklio antgalį. Broliuko neteko dvi vos kiek vyresnės sesutės. Anot kaimynų, šeima tvarkinga, berniuką mylėjo ir visas kaimas. Kukorų ir prie pat esančių Saugų kaimo gyventojai vaikšto prislėgti. Žmones iki pat širdies gelmių sukrėtė tragedija. Kukuruose elektra mirtinai nutrenkė vos vienerių berniuką.

Panašu, kad nemažai tautiečių kapus iškeitė į pramogas. Ilgasis savaitgalis į Palangą priviliojo būrius žmonių. Didžioji dalis pirmadienį pasiėmė laisvadienį ir taip kurortui nusprendė skirti net penkias dienas. Žmonės užėmė visus viešbučius, mėgaujasi SPA, šiltu kavinių maistu ar net šoka į jūrą. Raganų ir vampyrių kompanija šėlsta Palangoje.

Pasitvirtino TV3 šaltinių informacija, jog 19-metę šilutiškę nužudė jos brolis. Maža to, tie patys šaltiniai bei nužudytosios giminaitė sako, jog įtariamasis brolis savo nužudytąją sesę prievartavo. Šilutės krašto gyventojai vis dar sukrėsti savaitgalį nutikusios tragedijos: „Vajėzau, vajėzau, tragedija. Nu juk seniai Šilutėj tokių dalykų nebuvo.“ Iš nakvynės paslaugą siūlančio socialinio centro išėjusi 19-metė buvo rasta sužalota ir užkasta miške.

Nors dauguma šeimų Lietuvoje yra įpratę auginti šunis, kates ar jūrų kiaulytes, Klaipėdos rajone gyvenantys sutuoktiniai pasirinko kitokius naminius gyvūnėlius. Jų kambariuose šliaužioja karališkieji pitonai, rankų šilumos siekia chameleonai, o nugarą prieš miegą kaso didžiausi pasaulyje šimtakojai. Klaipėdos rajone, Jakuose, gyvenančio Denizo rankose – skorpionas. Gyvūnas nuodingas, tačiau mirtinas tik alergiškiems žmonėms. Kitiems įgėlimo poveikis tarsi cvaktelėjus bitei.

Tragiškai žuvusios manekenės Didžiūnaitytės byloje paskelbtas verdiktas. Pagrindiniai bylos įtariamieji Pinikas su Milteniu pripažinti kaltais ir keliaus už grotų už išžaginimą bei narkotikų platinimą. Tiesa, teismo sprendimu, į kalėjimą jie sės 2,5 metų. Tokį garsios bylos sprendimą šiandien paskelbė uostamiesčio teismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių, kas įvyko tą lemtingą vakarą. Klaipėdos teisme graudinosi vienas iš kaltinamųjų manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties byloje Ričardas Pinikas.

Su orkestru grojantys pramoniniai robotai ir po sales lakstantis šuo robotas. Tokiomis naujovėmis pasitinka viena didžiausių Baltijos šalyse baldų gamyklų, kurioje baldus surinkinės nauji darbuotojai – robotai. Tiesa, jiems prireiks daugybės elektros, kuri šiuo metu rekordiškai išbrangusi. O tai gamyklos vadovus varo į neviltį. Šalia Klaipėdos atliekamą muzikinį kūrinį išvysti ir išgirsti iki šiol buvo įmanoma nebent Japonijoje. Čia gamyba užsiimantys robotai groja kartu su orkestru.

Neįtikėtina istorija nutiko Kretingos rajone. Pamestos kombaino detalės laukuose ieškojęs vyras surado auksinį vestuvinį žiedą su išgraviruotu vardu. Pagal jį surado ir žiedo savininkus. Pasirodo, auksinį amžinų įžadų simbolį jaunavedžiai pametė prieš keturiasdešimt metų. Kūlupėnų gyventoja Zinaida rodo išskirtinį jos šeimoje daiktą. Tai jos vyro žiedas, kurį moteris šiam ant piršto užmovė tekėdama dar 1980-siais.

Prasidėjusi rudeninė paukščių migracija yra tikras darbymetis ornitologams. Vien Ventės rago ornitologijos stotyje per dieną specialistai sužieduoja apie tūkstantį paukščių. Rekordas – net 7000 per parą.  Tiesa, šiltuosiuose kraštuose mūsų paukščių rojus nelaukia – ten lietuviškus sparnuočius gaudo restoranams, o libaniečiai gandrus šaudo tiesiog pramogai. Ventės rago ornitologas keldamas triukšmą į specialią landą varo tinkluose įkliuvusius paukščius.

Prostitucija Lietuvoje auga, pastebi policija. Vien Klaipėdoje nuo metų pradžios pareigūnai sučiupo ir nubaudė 100 sekso paslaugų pardavėjų. Savo kūną siūlančių merginų ir net jomis apsimetančių vaikinų pasiūlymai mirga skelbimų portaluose, internete net egzistuoja pokalbių svetainė, kurioje prostitučių klientai aptarinėja patirtis, kainas, išvaizdą ir net dalijasi nuotraukomis. Klaipėdos policininkai bute filmuoja pričiuptas prostitutes.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikę ypač sudėtingą operaciją, medikai išgelbėjo moters gyvybę. Pradėjusi dusti 60-metė Druskininkų gyventoja kreipėsi į gydytojus ir šie nustatė, kad pacientės trachėja susiaurėjo iki pusės centimetro skersmens, kai įprastas sveiko žmogaus trachėjos skersmuo pustrečio centimetro.  Kad moteris neuždustų, medikai pasiryžo unikaliai – dar niekad Lietuvoje neišbandytai operacijai.

Klaipėdiečiai nufilmavo, kaip ryte po daugiabučio namo langais apynaujame brangiame automobilyje žmonių ir vaikų akivaizdoje save tenkina keturiasdešimtmetis vyras. Iškrypėlis liesdamas save stebėjo pro langą į jį žiūrinčią trimetę mergaitę ir kieme dirbančią kiemsargę. Policiją vyrą sučiupo, paaiškėjo, kad tai ne pirmas toks jo pasismaginimas. Klaipėdietė atėjo pasižiūrėti, kodėl ją prieiti ir pažiūrėti kviečia ant palangės sėdinti trimetė dukra.

Neseniai palaidojusi tėtį viena pajūrio gyventoja sulaukė antro smūgio. Vieną dieną atnešusi ant tėčio kapo gėlių moteris nustėro pamačiusi, kad jų šeimos kapavietėje šviežiai palaidotas svetimas vyras. Vietos seniūnas tai vadina žmogiška klaida, o palaidoto žmogaus artimieji savo giminaičio perlaidoti nesutinka. Pajūrio gyventoja Dovilė tvarko tėčio kapą. Moteriai širdis plyšta ne tik dėl netekties.

Milžiniškame vandens plote Kretingos rajone naktį pasklidę teršalai ant kojų sukėlė ir ugniagesius, ir aplinkosaugininkus. Tvenkinys, kuriame teršalai kaupiasi, išteka į Akmenos upę, o ši į Danę, tad pavojus kilo net Klaipėdai. Aplinkosaugininkai tiria dvi šalia tvenkinio esančias įmones, mat įtaria, kad jos galėjo išleisti nevalytas nuotekas. Naktinis sujudimas Padvarių tvenkinyje, Kretingos rajone. Ugniagesiai tiesia bonines užtvaras, aplinkosaugininkai ima mėginius.

Iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie užfiksavo klimato atšilimą įrodančius tirpstančius ledynus bei patyrė išskirtinių nuotykių. Nuo baltųjų lokių saugojosi budėdami pamainomis ir iš rankų nepaleisdami šautuvų bei ištyrė niekur kitur pasaulyje neegzistuojantį gamtos reiškinį. Arktyje užfiksuotas tirpstantis ledynas ir tyrinėtojai sako, kad pirmas įspūdis išvydus ledyną tiesiog užgniaužia kvapą. „Prie ledyno visiškai kitas grožis.

Biologai į Baltijos jūrą paleido 8 išslaugytus ruoniukus. Nusilpusius mažylius bangos į pakrantę išmetė pavasarį, biologai juos slaugė, o dabar atėjo metas jiems keliauti namo į laisvę. Prie gyvūnų nugarų specialistai pritaisė siųstuvus, kurių pagalbą galės stebėti, kaip ruoniams sekasi savarankiškas gyvenimas. Nepaisydami garsaus pasipiktinimo, Lietuvos jūrų muziejaus baseine į tinklus biologai kelia ruoniukus.

Išskirtinės lenktynės Klaipėdoje – kas rytinio piko valandą greičiau kirs uostamiestį gatvėmis bei šaligatviais? Tokiose lenktynėse susirungė šešių skirtingų transporto priemonių vairuotojai ir bėgikas. Klaipėdoje dar vos prašvitę. Pietinėje miesto dalyje prieš pat rytinį piką buriuojasi grupelė jaunuolių. Netrukus prasidės unikalios, tik uostamiestyje jau keturioliktą kartą organizuojamas lenktynės.

Kas šeštas eisme susižalojęs lietuvis – vaikas. Klaipėdos mažuosius gydantys medikai pasakoja, kad jų priimamojo durys neužsidaro – sutrenktomis galvomis, lūžusiomis kojomis bei rankomis vaikai tiesiog plūsta. Gydytojai įvardina ir didžiausią kaltininką – nepažabojamą paspirtukų chaosą. Užsidegus ir kelias sekundes šviečiant raudonam šviesoforo signalui, į gatvę lyg niekur nieko išvažiuoja paspirtukininkė ir ją nubloškia automobilis. O tokių avarijų uostamiestyje kasmet vis daugiau.

Lietuvos jūrų muziejus demontruoja varpus, ištrauktus iš laivų, nuskendusių jūroje prie mūsų šalies krantų. Tragedijos įvyko per abu pasaulinius karus ir pareikalavo visų įgulų gyvybių. Dabar mokslininkai šiuos laivus tyrinėja, saugo nuo juodųjų archeologų ir visuomenei pristato ne tik liūdnas jų istorijas, bet ir rastus žuvusiųjų daiktus. Baltijoje prie Lietuvos krantų naikinamos abiejų pasaulinių karų jūrinės minos.

Paskutinę dieną į darbą atėję Palangos gelbėtojai simbolizuoja kurorto vasaros sezono pabaigą. Tačiau kol gelbėtojai skaičiuoja, kiek poilsiautojų gyvybių išsaugojo, verslininkai dėliojasi pelną. Anot jų, šį kartą skųstis nėra dėl ko – apyvarta siekia milijonus eurų. Tačiau verslininkai neabejoja, kad galutinį pelną apkarpys mokesčiai – viena Palangos kavinė už rugpjūtį gavo 72 000 eurų siekiančią sąskaitą už elektrą.

Ypač retas reiškinys Lietuvos paplūdimiuose. Netikėtai atsitraukusi jūra atidengė ne tik ne vienerius metus slėptą savo dugną, o ir po vandeniu buvusių statinių liekanas. O paplūdimiai prasiplėtė dvidešimčia ir daugiau metrų. Mokslininkai aiškina, kad jaudintis nereikia, o toks reiškinys susiformavo dėl palankiai sutapusių gamtos sąlygų. Panašu, kad jūra pabėgo ir krantus paliko likimo valiai.

Susisiekimo ministerija siekia panaikinti reikalavimą, kad Lietuvos laivuose bent pusę įgulos sudarytų mūsų piliečiai. Esą laivybos kompanijos nebesuformuoja lietuviškų įgulų, tad laivus perregistruos užsienyje. Tuo tarpu mūsų šalies jūrininkai sako, kad taip laivybos kompanijos tik nori sutaupyti ir priimti daugiau už mažesnė algą dirbančių atvykėlių iš trečiųjų šalių. Esą jei toks ministerijos siūlymas bus priimtas, Lietuva liks be profesionalių jūrininkų.

Atvykę į vieną Skuode esančią sodybą tikrinti galimai čia veikiančio nelegalaus konservų fabrikėlio, aplinkosaugininkai rado ne tik pačius konservus, bet ir nelegalius tinklus, dešimtis litrų naminės degtinės, durtuvus, šovinių, šautuvą ir net granatų. Į Skuodą atvyko „Aro“ išminuotojai, buvo įvestas planas „Skydas“, o prieš sodybos šeimininką pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai. Pagal gautą informaciją Klaipėdos aplinkosaugininkai tikrina vieną sodybą Skuodo rajone.

Juodkrantiškiai ir miestelio svečiai stebisi išaugusia kormoranų kolonija. Žmonės fiksuoja šimtus pulkais skraidančių šių paukščių. Gamtininkai skaičiuoja, jog Juodkrantėje dabar gyvena kone 8000 kormoranų. Su tokia milžiniška kolonija konkuruoti tenka žvejams, džiūva kormoranų išmatomis padengti miškai. Būrius kylančių kormoranų nufilmavo Juodkrante važiavęs vyriškis. Panašu, kad šių juodųjų paukščių ten šimtai.

Atvykę į Klaipėdos rajone esantį kaimą ieškoti draudžiamų tinklų, aplinkosaugininkai aptiko tai, ko tikrai nesitikėjo. Įtariamojo sodyboje jie rado ne tik tinklą, bet ir keletą nelegaliai laikomų šautuvų. Tad draudžiamą tinklą įsigijęs vyras prisivirė kur kas daugiau košės nei galės išsrėbti. Klaipėdos aplinkosaugininkai tikrina sodybą. Jie gavo informacijos, kad ten gyvenantis vyras nusipirko draudžiamų tinklų.

Vieno Klaipėdos kvartalo gyventojai sukilo sužinoję, kad jų kaimynystėje planuojama įkurti narkomanų reabilitacijos centrą. Žmonės piktinasi, kad apie naująjį kaimyną išsiaiškino visai atsitiktinai. Apie centro įkūrimą sako nežinojęs ir miesto meras. O reabilitacijos padalinio sumanytojai aiškina, kad savivaldybė apie tai buvo informuota dar pernai gegužę, o centre gydysis tik nepilnamečiai. Tiesa, žmonės bijo tokios kaimynystės ir galimų nusikaltimų.

Vyro nužudymu keliais šūviais iš jo paties pistoleto įtariama žinoma Klaipėdos verslininkė į teismą atvežta policijos, iš jo iškeliavo savomis kojomis. Nors bijodamas, kad moteris gali slapstytis, prokuroras siekė ją suimti trims mėnesiams, teismas įtariamąją paleido teismo salėje. Tiesa, paaiškėjo daugiau nusikaltimo aplinkybių. Į Klaipėdos teismą policija atveža savo 37-erių vyro nužudymu įtarimą 43-jų uostamiesčio verslininkę.

Žmogžudystė Klaipėdoje – žinoma verslininkė net keliais šūviais nušovė savo vyrą iš jo paties legaliai laikomo pistoleto. Nušautas vyras rastas palėpėje. Moteris pati iškvietė policiją, tačiau nusikaltimo motyvai kol kas neaiškūs. Pora susituokė tik pernai, juos pažinoję žmonės negali patikėti tuo, kas nutiko ir apie sutuoktinius atsiliepia tik gerais žodžiais. Gavę informaciją apie šūvius, šeštą valandą ryto į štai šį pastatą Klaipėdoje skubėjo policijos pareigūnai bei medikai.

Antrame didžiausiame pagal priimtų pabėgėlių skaičių mieste Klaipėdoje iškils ukrainietiška mokykla. Tuo užsiima patys ukrainiečiai. Jie ir mokytojų bei patalpų ieško, ir vaikus iš viso pajūrio buria. O štai rusų mokyklose, kur dauguma mažųjų ukrainiečių mokėsi pavasarį ar planavo tai daryti nuo rudens, jaučiamas sujudimas. Pedagogai spėja, kad šios bijo prarasti už mokinius gaunamas lėšas.

Pas ligonį į vieną pajūrio miestelį atvyko visiškai girta greitosios pagalbos medikė. Kaip pasakoja liudininkai, nuo moters sklido alkoholio kvapas, iš rankų krito medicinos priemonės, ji nesugebėjo suleisti vaistų. Todėl širdies priepuolio ištiktam savo vyrui lašelinę teko leisti žmonai, nes medikė nepataikė į veną. Atvykusiems policininkams į alkotesterį ji įpūtė netoli keturių promilių.