Kad moteris neuždustų, medikai pasiryžo unikaliai – dar niekad Lietuvoje neišbandytai operacijai.
Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai pirmą kartą Lietuvoje atlieka unikalią operaciją. Dusuliu besiskundžiančiai 60-metei Druskininkų gyventojai chirurgas pjauna susiaurėjusią trachėjos dalį.
„Buvo išpjauta ta dalis pažeistos trachėjos apatinėje dalyje ir susiūta. Tokiu atveju atstatytas vientisumas, praeinamumas“, – aiškina Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas.
Moteriai trachėją pažeidė ne auglys, kaip įprasta, o organo randėjimas. Tai labai retas reiškinys.
„Ligonė buvo ilgą laiką ventiliuojama. Buvo taikyta jai dirbtinė plaučių ilgalaikė dėl galvos smegenų insulto. Ir dėl to išsivystė vadinamoji stenozė, tai yra susiaurėjimas“, – kalba A. Bagajevas.
Jei ne ši operacija, moteris galėjo uždusti. Sveiko žmogaus trachėjos skersmuo pustrečio centimetro, o druskininkietės siekė vos pusę centimetro.
„Susiaurėjimas buvo iki 0,5 centimetro diametro, per kurį ligonė sunkiai kvėpavo, ir jis progresavo. Tai čia tas pats, kad kažkas smaugtų ligonę. Situacija buvo grėsminga“, – teigia A. Bagajevas.
Gelbėdami moters gyvybę, medikai turėjo sprendimą priimti akimirksniu. Svarbi buvo kiekviena minutė. Todėl ir ryžosi tokiai, dar nė karto šalyje neišmėgintai operacijai.
„Svarstėm daugelį variantų, kaip padėti tai moteriai, bet čia, mano galva, buvo vienintelis būdas pagelbėti“, – tvirtina A. Bagajevas.
Tiesa, sudėtinga ne tik pati operacija, o ir pasiruošimas jai. Štai anesteziologė pasakoja, kad pacientę migdyti turėjo išskirtiniu būdu. Į siaurą, operuojamą trachėją įstatyti kvėpavimui reikalingą vamzdelį negalėjo.
„Šiuo atveju buvo ventiliacija užtikrinta per pjūvį, per atvertą krūtinės ląstą. Vamzdelis buvo įstatytas tiesiogiai į vieną plautį ir dirbtinė plaučių ventiliacija prijungta prie to vamzdelio. Tai toks, sakau, čia ir fundamentalių mokslo žinių reikia, kad sugalvotum, kaip tą padaryti ir viskas sėkmingai pasibaigtų“, – aiškina anesteziologė reanimatologė Geda Klimavičiūtė.
Ir tai dar ne visi iššūkiai su kuriais medikei teko susidurti.
„Chirurgas norėjo, kad pacientė būtų išbudinta tiesiai operacinėje, kad jis galėtų įvertinti, ar nėra kokių liekamųjų reiškinių, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo kažkokio tai“, – sako G. Klimavičiūtė.
Operacija pavyko. Moteris jau gali laisvai kvėpuoti. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atsiduria dauguma pajūrio gyventojų, kuriems būtinos sudėtingos chirurginės operacijos.
„Mūsų ligoninė yra operacijų chirurginė ligoninė. Operacijų atliekama per metus, buvo metai, kad atlikome per metus beveik 32 tūkstančiai operacijų ir iš visų pacientų trys ketvirtadaliai yra operuojami. Tai yra dauguma absoliuti pacientų, kurie patenka į mūsų ligoninė. Todėl tai sritis, kur naujovės atsiranda“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Dar 2016 metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytojai atliko išskirtinę ir pasaulyje itin retą operaciją. Pirmą kartą Lietuvoje bei Baltijos šalyse buvo atlikta vėžio pažeisto plaučio ir dalies trachėjos pašalinimo operacija naudojant dirbtinio plaučio aparatą.
