Vitalijus Čiapas

Uostamiestyje vieši didžiausias iki šiol į Lietuvą atplaukęs karinis laivas. Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis milžinas gabena 26 įvairaus tipo orlaivius, jo įgulą sudaro 2000 narių. Šio svečio vizitas – tai žinutė Rusijai ir Baltarusijai, kad karo atveju amerikiečiai pasiryžę ginti Lietuvą. Didžiulis desantinis puolimo Jungtinių Amerikos Valstijų karinis laivas įplaukia į Kuršių marias. Tokio milžino viešnagės Lietuva sulaukia pirmą kartą.

Klaipėdoje pacientus operuoja robotas – atlieka sudėtingas žarnyno ar net ginekologines operacijas. Toks robotas vienintelis ne tik Lietuvoje, o ir Baltijos šalyse. Kelias valandas be perstojo operuojančiam robotui nepaskausta nugara ir net nesudreba rankos. Tiesa, jį vis dar valdo chirurgas. Tačiau medikai jau kalba ir apie ateitį – kai žmones robotai operuos savarankiškai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientą operuoja ne chirurgas, o robotas.

Karštis, namuose palikti rūpesčiai, alkoholis, o gal net ir magnetinės saulės audros veikia pajūrio poilsiautojus. Specialiųjų tarnybų atstovai vos spėja suktis – žmonės skęsta, susižeidžia, pameta vaikus ir daiktus. Nestinga ir kur kas rimtesnių ir keistų nelaimių – naktį nuo Palangos tilto į jūrą nušoko ir bangose dingo moteris iš Kauno, miškuose pasiklydo 60-metė alytiškė. Nuo Palangos simbolio – tilto – trečią valandą nakties į jūrą nušoko moteris.

Klaipėdoje prasidėjo visą mėnesį truksiančios nemokamos, masinės solo latino šokių pamokos. Į pirmąją susirinko daugiau nei šimtas žmonių – ir naujokų, ir jau ne pirmus metus gyvenančių pagal ritmą. Jau pačią pirmą dieną organizatoriai metė iššūkį – per penkias minutes išmokti penkis šokius. Uostamiestis šoka. Klaipėdiečiai po darbo susirinko į pirmą nemokamą šokių pamoką. Šį vakarą čia skamba iš Kolumbijos atkeliavusi muzika.

Klaipėdos pašonėje kilo milžiniškas gaisras. Juodų dūmų stulpas buvo matomas net keliolikos kilometrų spinduliu. Užsiliepsnojo atliekų rūšiavimo ir perdirbimo įmonės kieme sukrautas plastikas. Bendrovė įsikūrusi visai šalia gyvenamųjų namų, tad žmonėms kilo pavojus apsinuodyti degančio plastiko dūmais. Gaisras vakar pavakarę kilo Klaipėdos pašonėje. Milžiniškas dūmų stulpas matomas net dalyje uostamiesčio.

Pajūris atlaikė ilgojo Žolinių savaitgalio antplūdį, kai prie Baltijos suvažiavo kone pusė Lietuvos. Darbo netrūko ir gelbėtojams, ir medikams, ir policininkams. Pliažuose lūžo rankos bei kojos, o festivalyje Karklėje buvo galima užuosti ne tik besilinksminančios minios prakaitą, bet ir kanapių dūmus. Linksmai laiką leidžia iš visos Lietuvos į „Karklės“ festivalį suvažiavę tautiečiai. Tiesa, ne tik šoka, bet ir geria, rūko. Ir ne tik cigaretes.

Lietuvoje įsigaliojo naujas draudimas. Prekybininkai nemokamai gali dalinti tik pačius ploniausius plastikinius maišelius pirkiniams susidėti, už storesnius būtina imti mokestį. Taip siekiama pažaboti dažniausiai gamtą teršiančių plastikinių maišelių naudojimą. Ar prekybininkai laikosi naujo reikalavimo pirmieji Lietuvoje tikrinti pradėjo Klaipėdos aplinkosaugininkai.

Minios lietuvių plūsta į pajūrį ilgajam Žolinės savaitgaliui. Šventojoje visi kambariai ir nameliai jau iššluotI, Palangoje ir Nidoje likę vos keli apartamentai, už kurių nuomą dviem asmenims ateinančioms trims naktims tektų pakloti daugiau nei tūkstantį eurų. Tačiau poilsiautojams tai nė motais – norėdami pailsėti, tautiečiai pinigų negaili. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šventojoje – poilsiautojų antplūdis. Vietų neliko ne tik šiuose apartamentuose.

Klaipėdoje vyksta kasmetinės gelbėtojų varžybos. Rungiasi komandos iš uostamiesčio, Palangos ir Neringos. Kai kurios užduotys tokios fiziškai sunkios, kad be jėgų į smėlį krentą net profesionalai. O realybėje, anot gelbėtojų, sunkiausias darbas – susikalbėti ir kovoti su girtais poilsiautojais. Vienas toks už išgelbėtą gyvybę atsilygino jį ištraukusiam vaikinui smūgiu į nosį. Klaipėdos pajūriu skuba gelbėtojai. Rankose plūdės, kurias perduoda trims savo kolegoms.

Septyniasdešimtmetę Klaipėdos rajono gyventojo mamą rusiškai kalbantys sukčiai įsisodino į mašiną ir ilgiau nei valandą vežiojo po uostamiestį ieškodami bankomato, iš kurio moteris turėjo jiems duoti pinigų. Kai sukčiai suprato, kad juos gaudo pensininkės sūnus, moterį tiesiog išmetė nuošalioje aikštelėje ir nuvažiavo. Po mėnesio vyriškis sukčius aptiko pats.

Užburiantys vaizdai Klaipėdos paplūdimyje. Ten kasdien plaukiojanti žemsiurbė pakrantę pildo smėliu. Smėlio ir vandens fontanas nusidriekia kelias dešimtis metrų, o darbai vyksta visai netoli kranto. Taip įplaukos kanalą gilinantys uostininkai sugalvojo prisidėti prie audrų nuniokotų paplūdimių atstatymo. Klaipėdiečius traukiantis, o miesto svečius žavintis vaizdas. Smėliu pildoma uostamiesčio Melnragės priekrantė.

Po pusantrų metų darbo Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato išskirtinį pasaulyje išradimą – biotechnologiją, kuria natūraliai ir nekenkiant gamtai galima sunaikinti vandenyje pasklidusius naftos teršalus. Įrodydami, kad išradimas veikia, mokslininkai pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Kuršių marias tyčia išpylė naftos. Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka unikalų eksperimentą.

Pajūrio gelbėtojai vos spėja traukti skęstančius girtus poilsiautojus. O šie ne tik nepadėkoja, bet dar ir muštis puola. Vienam gelbėtojui už jo pastangas pustrečios promilės įpūtęs skendęs emigrantas net sulaužė nosį. Tad nebesusidorodami su girtais poilsiautojais, gelbėtojai šaukiasi policijos pagalbos. Palangos pliaže oro temperatūra 22, o jūros – 19 laipsnių. Ir nors pučia žvarbokas vėjas, poilsiautojų netrūksta.

Žiemą sveiką berniuką pagimdžiusi ir sušalti lauke palikusi pora išgirdo teismo nuosprendį. Už tai, kad nė paros neturintį kūdikį numetė prie garažo, kur šis greičiau nei per valandą mirtinai sušalo, jo motinai teks dešimt metų sėdėti kalėjime. Pakurstymu taip pasielgti kaltintą vyrą teismas išteisino ir paleido teismo salėje. Klaipėdos teismas skelbia nuosprendį kūdikį mirtinai sušalti palikusiai porai.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradedami ruošti profesionalūs laivų stiuardai. Priklausomai nuo išsilavinimo metus ar porą truksiančios studijos išleis į pilną nuotykių, tačiau sunkų ir ne kiekvienam skirtą darbą.  Tarptautiniame kelte pluša stiuardai. Kiekvieno jų darbas apima daugybę sričių – vakarais padavėjai, o rytais persirengus jau lovas tenka kloti. Dar reikia pasitikti kelto keleivius bei pagelbėti virtuvėje. Ir taip visą mėnesį po dvyliką valandų per parą.

Jau po kelių metų Baltijos jūroje netoli Palangos pradės dygti vėjo jėgainių parkas. Kurorto svečiai ir gyventojai baiminasi, kad besisukantys „vėjo malūnai“ gadins vaizdą ir Palanga nebebus tokia kaip buvusi. Kurorto meras ramina, jog jėgainės matysis tik idealiomis oro sąlygomis. O štai ornitologai sako, kad parko zonoje išnyks jūrų gyvūnai ir paukščiai. Karšta ir saulėta diena Palangoje.

Klaipėdoje startavo 63-ioji Jūros šventė. Žmonių marios, tačiau jie rimtesni, pastebi prekeiviai. Atsipalaiduoti neleidžia karas Ukrainoje ir kovido grėsmė. Apie ją vis garsiau kalba ir šventės spūstis stebintys visuomenės sveikatos specialistai, mat užsikrėtimo atvejų uostamiestyje daugėja kasdien. Padedant ugniagesiams, į 35 metrų aukštį kyla Jūros šventės vėliava. Prasideda 63-ias didžiausias Lietuvoje festivalis. Šiųmetės Jūros šventės šūkis – banguok laisvai.

Klaipėdos aplinkosaugininkai pajūryje sulaikė būrelį miške apsigyvenusių brakonierių, kurie įtariami metalinėmis kilpomis gaudę laukinius gyvūnus, juos kepdavę ir valgydavę. Vieną gyvūną – stirniną, aplinkosaugininkai spėjo išgelbėti. Klaipėdos aplinkosaugininkai skuba pamiškės link. Bėgius remontuojantys darbininkai pranešė, kad krūmuose guli sužeistas gyvūnas. Ir, iš tiesų, į brakonierių paspęstą plieninę kilpą pakliuvęs stirninas.

Lietuvos ir Portugalijos specialiosios karinės pajėgos vos per kelias minutes likvidavo laivą Klaipėdoje užgrobusius teroristus. Tokios karinės pratybos surengtos jūrų uoste. Jas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas prasitaria ir apie datas, kada Lietuva įsigis ukrainiečiams puikiai padedančias okupantus naikinti raketų salvines sistemas HIMARS bei kada atvyks pirmieji mūsų šalyje dislokuojamos Vokietijos brigados kariai.

Galimai supainiojęs pavarų svirtis ar greičio bei stabdžio pedalus į Danės upę Klaipėdoje įvažiavo prie pakelto tilto stovėjęs automobilis. Mašiną vairavęs 30-metis Jungtinių Amerikos Valstijų kariškis žuvo. Tokia nelaimė Klaipėdoje įvyko pirmą kartą. Kaip naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį prie pakelto Pilies tilto į Danės upę Klaipėdoje įvažiavo amerikiečio vairuojamas automobilis „Volkswagen Taigo“, užfiksavo saugos kameros.

Liepos pradžioje į nuolatinę savo stovėjimo vietą atplukdytas ir muziejumi parverstas senas karinis laivas „Sūduvis“ Klaipėdoje kelia audras. Juo piktinasi šalia gyvenantys žmonės, esą laivas užstoja jiems gražų vaizdą, o anonimai net renka parašus peticijai, kad „Sūduvis“ būtų patrauktas.  Laivo administratoriai užtikrina – bent artimiausius dvejus metus veteranas iš savo vietos nepajudės.

Vasara įpusėjo. Palangos verslininkai jau daro išvadas, kokia buvo pirmoji jos pusė. Ir sezonu visai nesidžiaugia. Poilsiautojai į kurortą plūdo tik per šventes ir ilguosius savaitgalius. Oras atvėso, neliko ir turistų. Tiesa, verslininkai rodo naują blogo sezono kaltininką – dėl poilsiautojų trūkumo kaltina ne be proto užkeltas kainas, bet orų programėles mobiliuosiuose telefonuose. Esą jos netikslios ir nuolat rodo prastesnį orą, nei yra iš tikrųjų.

Lietuvišku auksu vadinamu gintaru mūsų protėviai puošdavosi net prieš 6000 metų. Palangoje istorikai pristatė, kiek darbo turėdavo įdėti ir kokius įrankius naudojo senovės žmonės, norėdami pasipuikuoti dirbiniais iš gintaro. Na, o mažiausi kurorto gyventojai ir svečiai galėjo išbandyti, ir kiek kruopštumo bei triūso prireikia archeologams, kad tokius senovinius papuošalus atrastų. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad pliaže, prie Palangos tilto, vaikai tiesiog kapsto smėlį.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Ekologai jas čia atsigabeno keltu kovai su invaziniais augalais. Juos skeltanagės įvertino kaip puikų užkandį ir rupšnoja pasigardžiuodamos. Tad ir ožkos sočios, ir gamta saugi. Neįprastas vaizdas Kuršių nerijai – vietiniai nuo seno naminių gyvulių neaugina, o čia, šalia Pervalkos, visas pulkas lyg niekur nieko besiganančių ožkų. Ten ganosi 26 ožkos. Jas kiekvienas norintis poilsiautojas gali ateiti ir paglostyti, paniurkyti, pakasyti.

Baltijos jūroje, prie Smiltynės, skendo jachta. Jos įgula atsidūrė vandenyje. Į nelaimės šauksmą sureagavo ir pajūrio gelbėtojai, ir kariškių sraigtasparnis. Nors tai tik pratybos, tačiau paremtos tikrais įvykiais. Baltijos jūra yra pasiglemžusi ne vieną jachtų įgulos narį. Baltijoje, ties Smiltynės paplūdimiu, ramiai plaukioja vieniša jachta. Krante dirbantys gelbėtojai ramiai ją nulydi stebėdami žiūronais. Įprasta diena pilname poilsiautojų pliaže.

Klaipėdos gatvėmis žygiavo beveik pusė tūkstančio karių. Taip jie minėjo 30-ąjį savo dalinio – Dragūnų bataliono gimtadienį. Nors dėl milžiniškos kolonos teko uždaryti eismą bei nusidriekė didžiulė spūstis, klaipėdiečiai nesipiktino. Šimtai laisvalaikį mieste leidžiančių bataliono karių uostamiesčio gyventojams jau įprastas vaizdas. Klaipėdos gatvėmis žygiavo beveik pusė tūkstančio karių. Koloną lydi Tarpukario Lietuvos kavaleristų uniformomis pasipuošę raiteliai.

Palangoje – gražiausia „Aurum 1006 km lenktynių“ dalis. Ralyje varžosi Lietuvos moterys ir merginos. Šiemet atvyko net keturi šimtai dalyvių, tad tikrai netrūksta greičio, juoko ir klyksmų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Aurum 1006 km lenktynėse“ prasideda penktasis moterų ralis. Jų čia net 400, sudariusių 97 komandas. „Mes dalyvaujam šiemet, deja ne jubiliejinius tuos penktus, bet ketvirtus metus. Tai mums čia tapo kaip ir gyvenimo būdas. Tradicija. Metų renginys.

Palangoje riaumoja galingi varikliai ir cypia padangos. Prasideda „Aurum 1006 km lenktynės“. Tiesa, šiemet mažiau svečių iš užsienio – kai kurie kitų šalių lenktynininkai išsigando karo. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Palanga gaudžia. Sportiniai automobiliai, galingi varikliai, lenktynininkai, minia žmonių ir proga paganyti akis. Kurorte prasideda „Aurum 1006 km lenktynės“: „Įspūdingas renginys. Lietuvoj, Europoj, tai džiugu, kad vyksta tokie dalykai.

Sučiupę neleistino dydžio karpius žvejojusį vyrą, pareigūnai tokių tolesnių įvykių nesitikėjo. Su galimu brakonieriumi buvęs vyras aplinkosaugininkus puolė įžeidinėti, o bandant jį sulaikyti, su visais rūbais šoko į upę ir išnėręs kitame krante toliau plūdo pareigūnus. Galų gale sučiuptas taip priešinosi, kad net teko panaudoti dujas. Karpiai i ir pasipriešinimas pareigūnams dviems vyrams gali atsieiti ir beveik po 1000 eurų. Aplinkosaugininkai filmuoja galimo brakonieriaus grobį.

Nors daugumai Lietuvos gyventojų vasara yra poilsis prie jūros, vagims šis sezonas pats darbymetis. Jie į mūsų šalies pajūrį traukia iš visos Lietuvos tarsi į komandiruotę. Gelbėtojai, policininkai ir net patys poilsiautojai pasakoja, kokie vagys dabar siaučia bei koks grobis jiems mieliausias. Į Šventąją su drauge pailsėti atvykusi Jurgita tapo įžūlios vagystės aukomis. Kol vienoje parduotuvėje dėjosi prekės, vos sekundei ant ledų vežimėlio paliko piginę.

Lietuvos reabilitacijos centrų bei sanatorijų darbuotojai sako, kad gyvena baimėje. Dalis seimūnų užsimojo šias įstaigas prijungti prie didžiųjų šalies ligoninių. Kurortų, kuriuose reabilitacijos centrų bei sanatorijų daugiausia, vadovai įsitikinę – reforma kurortus sužlugdys, o žmonės neteks darbo.  Tačiau tokios reformos iniciatoriai tikina, kad taip patogiau pacientams. Esą nebereikės patiems ieškotis sanatorijų, į jas nukreips ligoninės kuriose pacientas gydėsi.

Lietuvos sieną saugantys bei pirma gynybos linija prasidėjus karui tapsiantys pasieniečiai skundžiasi, kad vos suduria galą su galu. Anot profsąjungų atstovų, kai kurie pareigūnai tam, kad išgyventų, priversti prašyti tėvų paramos ar darbuotis pavėžėjais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai kiek anksčiau žygiuodami paminėjo Pasieniečių dieną. O atsipūsti jiems reikia – šie metai pareigūnams buvo išties sunkūs.

Klaipėda atsikratė milžiniškais sovietiniais simboliais. Nukeltos ir į Grūto parką išvežtos raudonarmiečių skulptūros bei ten pat kabojęs kalavijas. Dalis žmonių džiaugiasi ir sako, kad ir taip ilgai delsta, tačiau atsirado ir pasipiktinusių žiūrovų. Sunkioji technika Klaipėdoje ardė sovietmečiu iškeltą kalaviją laikančius stulpus, kranas kėlė raudonarmiečius vaizduojančias statulas, užgeso amžinoji ugnis.

Pajūrio gyventojus ir pliažuose besikaitinančius svečius nemenkai išgąsdino virš Klaipėdos ir Palangos vienas paskui kitą skraidę du kariniai naikintuvai bei krovininis orlaivis. Išgirdę triukšmą bei pamatę kai vienas naikintuvo šaudo šilumininius užtaisus žmonės pamanė, kad prasidėjo karas. Daugybė žmonių puolė filmuoti veiksmą danguje ir aiškintis, ką daryti, bėgti slėptis ar nekreipti dėmesio.

Nemuno deltos regioniniame parke masiškai krenta žuvys. Net kelių upių pakrantės tiesiog nusėtos ir ešerių, ir gigantiškų lydekų gaIšenomis. Aplinkosaugininkai sako, kad toks likimas jas ištiko dėl besitęsiančios kaitros – vandenyje nelikus deguonies jos tiesiog uždūsta. Šilutiškis Anatolijus negali patikėti matomu vaizdu. Jo pamėgtoje žvejybos vietoje, netoli Rusnės, pilvais į viršų plūduriuoja šimtai žuvų. „Atvažiavau ryte ir išsigandau. Išlipau iš mašinos – kas čia per kvapas? Nesuprantu.

Klaipėdoje į paskutinę kelionę išlydėtas karinis laivas „Sūduvis“. Jūrų kariškiai jį perdavė Lietuvos jūrų muziejui, o jis nusprendė šį minų medžiotoją paversti muziejumi. Tad laivas atplukdytas į patį Klaipėdos centrą ir čia prišvartuotas. Naują uostamiesčio simbolį pasitiko minios žmonių. Kyla Klaipėdos Pilies tiltas. Tarsi atiduodamas pagarbą veteranui.

Klaipėdoje į vieną vietą susirinko kone šimtas Mindaugų. Tokiu sambūriu organizatoriai sugalvojo paminėti 770-ąjį uostamiesčio gimtadienį. Mindaugai didžiuojasi savo vardu, o artimieji išduoda, koks gyvenimas su karališko vardo savininku. „Laba diena, Mindaugai, su švente jus sveikinam. – Su švente. – Ar turite įrodymą, kad esate Mindaugas. – Taip. – Tai sveikiname jus, įteikiame jums vėliavą ir paprašysime jus sudalyvauti ceremonijoje.

Klaipėdos teismas atvertė išskirtinę bylą. Jaunas Klaipėdos apskrities gyventojas kaltinamas savo nepilnametės žmonos pardavinėjimu svetimiems vyrams. Esą siųsdavo intymias paslaugas siūlančias žinutes ir pats veždavo pas klientus. Apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdos teismo salėje sėdintis 22-ejų jaunuolis kaltinamas kraupiu nusikaltimu – nepilnametės pardavinėjimu ir pelnimusi iš prostitucijos. Maža to, ši nepilnametė – tai galimai protinę negalią turinti vaikino žmona.

Klaipėda atsikratė milžiniškais sovietiniais simboliais. Nukeltos ir į Grūto parką išvežtos raudonarmiečių skulptūros bei čia pat kabojęs kalavijas. Dalis žmonių džiaugiasi ir sako, kad ir taip ilgai delsta, tačiau atsirado ir pasipiktinusių žiūrovų. Apie tai – TV3 žinių reportaže. Sunkioji technika Klaipėdoje išardė sovietmečiu iškeltą kalaviją laikančius stulpus, kranas nukėlė raudonarmiečius vaizduojančias statulas, užgeso amžinoji ugnis.

Pajūryje griaudėja artileristų pratybos „Žemaitijos griausmas“. Čia po devynių mėnesių tarnybos savo žinias ir sugebėjimus demonstruoja šauktiniai. Amerikietiškomis haubicomis jie naikina už 9 kilometrų jūroje esančius taikinius ir jau svajoja apie naujus pabūklus – Lietuva planuoja pirkti prancūziškas haubicas, kokiomis dabar rusų okupantus sėkmingai naikina ukrainiečiai.

Jonines atšventė ir seniausia Šventosios bei Palangos Janina. Savo 101-ąjį gimtadienį paminėjusi moteris pasakoja, kad vaikystėje, tarpukariu, švęsti Joninių neturėjo kada, mat dirbo nuo mažumės, o sovietmečiu ši šventė nebuvo populiari. Tad ir stengiasi atsigriebti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Žilagalvei šventojiškei dviguba šventė. Birželio 20-ąją sulaukė savo 101-ojo gimtadienio, o jos vardas Janina.

Vis naujus rekordus mušantys Lietuvą užplūdę karščiai sukėlė daug bėdų ne tik žmonėms, o ir gyvūnams. Veterinarai vieną po kito gelbėja perkaitusius keturkojus ir griežtai rekomenduoja gyvūnų nevežti maudytis į ežerus, upes ar jūrą. Taip keturkojui šeimininkas ne padės, o tik pakenks. Eva su savo šunimi Pablo atvyko išsimaudyti prie jūros į auginiams skirtą pliažo ruožą prie Klaipėdos. Sako, jos keturkojis šeimos narys per tokius karščius tik kankinasi.

Ši naktis pajūryje pareikalavo net 4 žmonių gyvybių. Klaipėdoje peiliu papjautas vyras, magistralėje žuvo motociklininkas, o į tvenkinį įvirtus automobiliui nuskendo keturmetė mergaitė ir jos 25-erių mama. Šią avariją sukėlė naktį iš automobilių renginio savo šeimą sugalvojęs išsivežti visiškai girtas vyriškis. Liudininkai nufilmavo tvenkinyje nuskendusį automobilį, ant kranto – žmogaus kūnas. Jis – keturmetės mergaitės.

Lietuvos ornitologai pastebėjo, jog pradėjo nykti upinės žuvėdros. Salos, kuriose šie paukščiai peri, apžėlė aukšta žole, vis daugiau kranto pasiglemžia vanduo. Tad mokslininkai salas tvarko, net kuria naujas. Atėjus perėjimo sezonui ornitologai surengė ekspediciją išsiaiškinti, ar šis darbas duoda vaisių. Ornitologas Julius nuošalioje saloje, neeksploatuojamame žvyro karjere Klaipėdos rajone tyrinėja upinių žuvėdrų lizdus.

Klaipėdos darželinukai pasiekė Lietuvos rekordą. Minėdami 770-ąjį Klaipėdos gimtadienį mažieji pasišovė pliaže iškepti tiek pat smėlio tortų uostamiesčiui, tačiau darbas vaikams taip patiko, kad paplūdimyje išdygo net 1113 tortų. Paplūdimyje prie Klaipėdos sujudimas. 200 darželinukų kepa smėlio tortus. Uostamiestis mini savo 770-ąjį gimtadienį, tad mažyliai pasišovė pasiekti Lietuvos rekordą ir iš smėlio Klaipėdai iškepti tiek pat tortų.

Į paplūdimį nukrito iš Palangos oro uosto pakilęs lėktuvas. Daugybė sužeistų ir žuvusių, kai kurie žmonės su orlaivio nuolaužomis atsidūrė Baltijos jūroje. Į nelaimės vietą sulėkė visos net kelių miestų specialiosios tarnybos. Toks šiandien pajūryje surengtų pratybų scenarijus.  Gelbėtojai, ugniagesiai bei kitos tarnybos treniravosi kaip veiktų, jei tokia nelaimė nutiktų iš tikrųjų. Paplūdimyje netoli Palangos nukrito tik ką iš kurorto oro uosto pakilęs keleivinis lėktuvas.

Į laisvę iškeliavo dar aštuoni Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Ten jie pateko šiais metais visai nusilpę ir išmesti Baltijos į krantą. Muziejaus biologai juos slaugė, kol gyvūnai sustiprėjo, ir dabar jau patys gali susirasti maisto ir nevaržomai gyventi natūralioje aplinkoje. Lietuvos jūrų muziejuje šnypščia ir kitaip nepasitenkinimą rodo būrys ruoniukų. Gyvūnai nesupranta, kodėl pusmetį juos slaugę ir globoję biologai dabar sugalvojo sukišti į tinklus.

Klaipėdos universiteto archeologai aptiko unikalų radinį. Vienintelę Baltijos regione išsilaikiusią silkių rūšiavimo sistemą su šioms žuvims sandėliuoti ir šaldyti skirtais kubilais. Viską įrengė dar devynioliktame amžiuje gyvenę klaipėdiečiai, kai Baltijos jūrą ištiko keista neganda – visos silkės susibūrė tik prie Norvegijos krantų. Restauruotoja Akvilė atsargiai specialia konservuojančia medžiaga padengia daugiau nei pusantro šimto metų senumo lentą. Ir tokių yra ne viena.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.