Sunkioji technika Klaipėdoje ardė sovietmečiu iškeltą kalaviją laikančius stulpus, kranas kėlė raudonarmiečius vaizduojančias statulas, užgeso amžinoji ugnis. Uostamiestis atsikrato kone pusšimtį metų ten stovėjusių sovietinių paminklų:
„Pagaliau miestas išsivalo nuo ideologinių simbolių. Kažkada sovietai sunaikino šitas gražias civilines miesto kapines, išvartė visus paminklus, visus miesto mecenatus, kurie čia buvo palaidoti, neliko jokių ženklų ir pasistatė savo stabus.“
„Slaviški stabai. Tie stabai yra garbinami visų kartų rusų, kurie čia gyvena.“
„Jei labai reikėjo griauti, tai gal tuos kareivius. Jie, galbūt, nėra gražūs. Bet dėl kardo, gal būčiau dar susilaikęs. Gal būčiau pašto stogą paremontavęs iš tų pinigų.“
Atsikratyti sovietinių simbolių uostamiestis ilgai delsė. Klaipėdos valdžia net organizavo miestiečių apklausą, ką su paminklais daryti. Beveik 3000 pasakė, kad juos reikia iškelti, kone 2000 aiškino, jog palikti:
„Mano senelis buvo laivo kapitonas. Jis lietuvis, močiutė lietuvė, aš – pusiau lietuvis, pusiau rusas. Aš atvažiuodavau pas juos, mes čia, kitoje gatvės pusėje, gyvenam. Jis mane vaiką čia vesdavosi ir sakydavo – žiūrėk, čia – atmintis. Jis ja didžiavosi. Jis tarnavo ir gynė, tai buvo Sovietų Sąjunga.“
„Griauna dėl Rusijos agresijos, aš supratau taip. Jei čia viskas būtų taikiai, nieks nieko nebūtų puolęs, tai nebūtų tokių atsakomųjų veiksmų.“
Paminklai iškeliauvo į Grūto parką. Darbai miesto biudžetui atsieina 18 000 eurų. Erdvė bus sutvarkyta, ten palaidotų raudonarmiečių palaikų niekas nelies. Valdžia planuoja ir informacinę lentą apie ten gulinčius.
„Demontuojami šiai dienai tie keturi elementai, o toliau parodys architektūrinis konkursas, kaip tą erdvę mes matysim ir įsivaizduosim ateityje. Tai kažkiek ji bus transformuota. Kas lieka vertinga, tai yra palaidojimai šitoj erdvėj. Palaidojimai yra gerbtini ir mes neplanuojam čia kažko ardyti, perlaidoti ir panašiai“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Aikštė, kurioje kabojo kalavijas, betoninėje penkiakampėje žvaigždėje degė amžinoji ugnis ir rūsčiais veidais ginklais mojavo raudonarmiečių skulptūros, buvo gegužės 9-ąją švenčiančių klaipėdiečių traukos vieta.
