Viktorija Chockevičiūtė

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.

Neseniai atliktu tyrimu bandyta nustatyti, kuriose šalyse pragyvenimas būtų pigiausias. Nors tarp jų atsidūrė ir Lietuva, tačiau tenka pastebėti, kad kaimyninėse šalyse sąlygos gyventi – geresnės. Nustatant pigiausias gyventi šalis, GoBankingRates naudojosi 4 kriterijais: būsto nuomos, maisto produktų kainos, paslaugų kainos ir vietinės perkamosios galios indeksais. Visi šie šalių rodikliai buvo lyginami su Niujorko miesto rodikliu.

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir kyla, dažnai girdime, kad tuo pačiu kyla paslaugų bei prekių kainos. Galiausiai žmonės emigruoja, ieškodami geresnio darbo užmokesčio ir galimybės padoriai pragyventi. Ekonomistai vertina, kad atlyginimas Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos normų, o svarbiausia – keisti darbdavių ir darbuotojų santykius. Kauno Technologijos universiteto Finansų katedros vedėjas prof.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.

Užsidarius „Fresh market“ laiminga žvaigždė įsižiebė virš „Barboros“ įmonės stogo. Likus vieninteliam maisto prekiautoju internete Vilniuje, įmonės veikla auga. Vis dėlto pelną skaičiuoti dar anksti. Tv3.lt domisi, ar šis verslo segmentas turi vietą Lietuvoje ir ar verta jį plėtoti. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įvardija, kad tokiam verslui vietos yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Šis segmentas stipriai priklauso nuo to, kaip bus pateikiamas.

Dažnas svajojame dirbti sau, realizuoti idėjas ir pelningai jas vystyti. Pastaruoju metu vis dažniau girdime žodį – startuolis ir skaitome jų įkūrėjų sėkmės istorijas. Tačiau nuo ko pradėti? Ekspertai teigia, vien idėjos tikrai nepakaks. Startuolis nėra tas pats, kaip tradicinis verslas. Nors nustatyto apibrėžimo nėra, verslo akceleratoriaus „Startup.

Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.

Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje priėmusi įstatymą, jog didieji prekybininkai besibaigiantį galioti maistą atiduotų labdaringoms organizacijoms. Šį įstatymą siūloma išplėsti ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje veikiantys prekybos centrai įsitikinę, kad įstatymų nereikia, viskas turi būtų vykdoma pačių prekybininkų valia.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs įstatymas privertė vaistines mažesnes nei 60 kv. metrų susimąstyti. Joms arba teko pakratyti pinigines ir persitvarkyti, arba užsidaryti. Mūšio lauke atsidūrusios Konkurencijos taryba ir Lietuvos vaistinių asociacija mano, kad ne tik tai kenkia konkurencingumui, bet ir mažina prieinamumą, tačiau Sveikatos ministerija įsitikinusi, kad šis pakeitimas vaistinėms leis teikti kokybiškesnes paslaugas.

Nors šalyje nedarbas mažėja, o darbo pasiūlymų gausėja, neatsiranda tokių specialistų, kurie galėtų šias laisvas vietas užpildyti. Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija kelia problemų ne tik darbdaviams, bet ir šalies ekonomikai. Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių vyr. specialistas Gytis Darulis pasakoja, kad šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama profesiniam žmonių mokymui, ir ne tik jaunimo. „Skatinam ir jaunesnius, ir tuos, kuriems yra virš 50 metų.

Neseniai pateiktas pasiūlymas, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, atmestas. Vyriausybė ir toliau sąstingyje, įsivėlusi į ministrų skandalus, tačiau priimti sprendimų, kaip sumažinti švaistomus valstybės resursus, nesiimama. Paskutiniu metu pradėta vis dažniau kalbėti apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), kuris siekia 825 mln. kv. metrų.

Lietuvoje nėra kalnų, o ir sniego šiemet nesulaukta, tačiau nemažai daliai tai – ne problema. Kelionių agentūros gali tik džiaugtis ir skaičiuoti didėjantį pelną, nes kiekvienais metais vis daugiau žmonių renkasi vykti ne vien į paplūdimius, bet ir į kalnus slidinėti. „Ne tik mažieji, bet ir didieji organizatoriai kitais metais planuoja dar didesnį augimą – 10–15 proc.

Nors praeitų metų pradžioje, išsigandę euro įvedimo žmonės loterijos bilietų pirko mažiau, metams bėgant ir didėjant vartojimui, žmonėms pradėjo tikėti, kad vienintelė viltis siekiant geresnio gyvenimo – loterijos bilietas. Dėl to augo ne tik pardavimų skaičius, bet rankas trynė ir loterijas organizuojančios bendrovės, kurių pajamos išaugo iki 73,513 mln. eurų. Didėjančius rodiklius siejama ir su euro įvedimu, ir su išaugusiais žmonių lūkesčiais.

Nors praeitais metais kai kurių produktų kainos mažėjo, šiais metais tikimasi, kad jos augs. Ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad darbo užmokesčio kėlimas, akcizų didinimas bei naftos kainos augimas, turės įtakos ir visiems maisto produktams bei paslaugoms.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

Vis dažniau į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją kreipiasi žmonės nukentėję dėl verslininkų apsukrumo. Reklamose skelbiamas butų pardavimas statomuose namuose, kuriems išduotas leidimas statyti 1 ar 2 butų namus, tačiau pažvelgus į statinio projektą paaiškėja, kad iš šių butų padaryti bus keli.

Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ susitarus dėl sutarties pakeitimų su Norvegijos „Statoil pranešta, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o paties SGD išlaikymo kaštai – apie 23 proc.. Skamba įspūdingai, tačiau galutiniai vartotojai stipriai sumažėjusių kainų nepajus.

Rusijos rublis ir toliau krenta sukeldamas diskusijas ne tik tarp ekonomistų, bet ir verslininkų. Kadaise buvusi patraukli rinka, nebėra pelninga Lietuvos gamintojams ir vežėjams. Ekonomistai prognozuoja, kad situacija ir toliau negerės bei numato įvairius scenarijus Lietuvos eksportui.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje.

Jau ne pirmi metai siūloma šilumos tiekėjų paslauga – pastovus sutartinis mokėjimas, iš lėto skinasi kelią ir pritraukia vis naujų klientų.  „Matomas padaugėjimas norinčių pasinaudoti šia paslauga, tik jis nėra žymus. Mes šią paslaugą labai siūlome ir pristatome. Pritariam bankų finansų analitikams, kurie irgi sako, kad tai labai geras būdas planuoti savo biudžetą. Nėra jokių siurprizų ir svyravimų, jog už sausį reiktų mokėti daug, o vasarą visiškai nieko.

Visoje Europoje sparčiai populiarėja „Airbnb“ kompanijos paslauga – trumpalaikė butų nuoma. Ja labiausiai domisi keliaujantys ir ieškantys viešbučių, nakvynės namų bei jaunimo motelių alternatyvų. Išaugęs susidomėjimas pastebimas ir Lietuvoje, o tai kelia nerimą viešbučių verslui. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, jog svarbiausia rinkti statistiką, kiek tokių verslų egzistuoja.

Kiekvienai metais Davose, Šveicarijoje, vykstantis prestižinis Pasaulio Ekonomikos Forumas (PEF) surenka būrius įtakingiausių ir žinomiausių verslo, politikos, žiniasklaidos ir pramogų pasaulio atstovų. Šiais metais netrūksta žinomų vardų iš tarptautinių organizacijų ar filmavimo aikštelių, tačiau didžiųjų šalių prezidentų neišvysime.

Paskelbus šauktinių sąrašą jį puola tikrinti ne tik kiekvienas jaunuolis, bet ir darbdaviai. Mat tiek pašaukto jaunuolio, tiek savanoriškai einančio į karinę tarnybą, darbo vieta privalo būtų saugoma. Tai įmonėms gali ne tik papildomai kainuoti, bet ir sukelti problemų randant laikinus darbuotojus. UAB „Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė pasakoja, kad paskelbus šauktinių sąrašą – darbinimosi rinkoje įsivyrauja stresas.

Paryžiuje susirinkę pasaulio lyderiai pernai nusprendė, kad žmonės turi baigti pro pirštus žiūrėti į klimato atšilimą ir nedelsiant imtis veiksmų. Vieni jų - naudoti kuo daugiau "žaliosios energijos". Tačiau yra vienas "bet" - ši energija pakankamai brangi. Tad kaip šiemet elgsis Lietuva - didins elektros kainas ar klimato taršą? Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 metų užtikrinti, kad 23 proc. energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Naftos kainoms mažėjant bei krentant akcijų pardavimams biržoje, aukso rinkai ateina geri laikai ir šio kaina pradeda kilti. Tv3.lt domisi, ar šis augimas bus ilgalaikis, ar tai gali reikšti artėjančią krizę? „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis teigia, kad auksas yra neprognozuojamas instrumentas. „Kai prasideda kažkokia panika, auksas sulaukia pirkėjų. Naftos kainos krito, Kinijos akcijos dvi dienas be sustojimo krito po 7 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.   „Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų.

Prasčiau gyvenantys ir mažiau uždirbantys tautiečiai maistui išleidžia vos ne pusę savo mėnesinės algos. Ženklią dalį pajamų maistui skiria ir gyvenantieji geriau. Pernai lietuviai prekybos centruose apsipirkdavo pigiau, mat kai kurių produktų kainos krito. Ekspertai prognozuoja, kad tai buvo tik laikinas pigimas ir šiemet sulauksime kainų augimo.

2015 metai sėkmę atnešė visiems, kurie buvo investavę į virtualiuosius pinigus – bitkoinus. Šių vertė augo net daugiau negu dvigubai, o 2016 metų prognozėmis teigiama, kad valiuta taps dar populiaresnė. Bitmarket.lt duomenimis, 2015 metų pradžioje bitkoinų kaina siekė 180 eurų už bitkoiną, o štai šį gruodį vertė išaugusi iki beveik 385 eurų už bitkoiną. Taigi, bet kas įsigijęs metų pradžioje bitkoinų, dabar būtų galėjęs pasidovanoti šventinę dovaną ir pelningai užsidirbti. Businessinsider.

Pagrindinis naujametinės šventės akcentas – fejerverkai. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės, miestą pasirenka pagal pasiūlytą naujametinė programą ar fejerverkų šou. Norėdami sukurti šventinę nuotaiką ir pradžiuginti miesto gyventojus bei svečius, kiekvienas miestas stengiasi pateikti kuo įspūdingesnius fejerverkus. Be abejonės, ši pramoga kainuoja.

„Hoverboard“ riedis – inovacija atsiradusi garsaus filmo dėka. Apie šią transporto priemonę plačiai diskutuojama visame pasaulyje, mat „iš ateities“ atkeliavęs riedis ne tik sužavi šiuolaikinį jaunimą, bet ir gali kelti pavojų sveikatai. Šis produktas, kuris jau pasiekė ir Lietuvos gatves, išrastas kaip 1985 metų fantastinio nuotykių filmo „Atgal į ateitį“ prototipas.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

Per 2015 metus kavos žaliavos kainos krito 28 proc., tačiau kainos kavinėse ne tik kad nemažėjo, bet ir prognozuojamas kainų didėjimas. UAB „Daisenos“, kavos platintojų įmonės, produktų grupės vadovas Rimvydas Margevičius pasakoja, kad didelės įtakos kainose nejuntama, nes dauguma gamintojų sudaro sutartis pusei ar net metams į priekį. „Jei prasidėjo kainų kritimas, nereiškia, kad tą pačią dieną jie gali kavą pigiau parduoti.

Technologijų amžiui skverbiantis į kiekvieną gyvenimo sritį, senasis komunikavimo būdas – paštu siunčiami laiškai – vis rečiau pasiekia Lietuvos pašto darbuotojų rankas. Vis dėlto, pastariesiems darbo netrūksta, nes dėka elektroninių parduotuvių, jo suteikia išaugusių siuntų skaičius. „Lietuvos pašto“ Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė pasakoja, kad tradicinių popierinių laiškų srautas kasmet mažėja, tačiau pastebimas augimas siuntų skyriuje.

Kailių gamintojams bei pardavėjams atėjo sunkūs laikai. Atšilus orams, įprastų kailinių prekyba smunka, tad tenka prisitaikyti kintančioje rinkoje. Prekybos namų „Eksa“ direktorius Edvardas Vitkauskas pripažįsta, kad palyginti su praeitais metais kailių pardavimai smuko apie 30 procentų. „Per pristatymus matome, kad žmonės šiltų kailinių nebenori ir ieško tokių, kurie akivaizdžiai nesimatytų, kad yra kailiniai.

Dėl naujos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo tvarkos, pigs šilumos gamybos savikaina, tačiau ryžtingų sprendimų dėl terminalo išpirkimo nesiimama. Pasak energetikos ministro patarėjo Manto Dubausko, įvestas pajėgumų modelis sumažins kainą daugumai šilumininkų, dėl šios priežasties šilumos vartotojams taip pat dujos turėtų atpigti. „Kiek atpigs priklauso nuo miesto. Kiekviename mieste yra deginamas skirtingas dujų procentas. Tarkime, vienose savivaldybėse dujos sudaro 50 proc.

Nors didmeninė rinka atvira, pagrindinis naftos produktų tiekėjas Lietuvoje – monopolininkas „Orlen Lietuva“. Mažmenininkai perkantys kurą iš šios bendrovės tvirtina, kad ji siūlo geriausias sąlygas, tačiau degalinėse, kurios įsigyja kurą iš Suomijos, kainos – mažesnės. Energetikos ekspertas Vytautas Sidzikauskas teigia, kad Ūkio ministerijos, diplomatų ekonomikoje ir užsienio ambasadų atstovybėse vienas iš uždavinių – skatinti didmeninės rinkos plėtimąsi.

Krentat naftos kainai, rubliui bei kaistant užsienio politikos situacijai, Rusijoje prognozuojama recesija. Pasak ekspertų, tai gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir karo grėsmę. Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Lietuvoje populiarėjant tarpusavio skolinimosi platformoms jos pritraukia ne tik vis daugiau investuotojų ir besiskolinančių, bet šių bendrovių kuriasi vis daugiau. Auganti konkurencija skatina ir greitųjų kreditų įmones atidaryti naują platformą.  Pirmosios Lietuvoje tokios skolinimo platformos „Savy“ direktorius Vytautas Zabulis sako pastebintis, kad visos kitos platformos, kurios jau veikia, transformavosi iš greitųjų kredito įmonių.

Gyventojus nuolat nepatenkintus šildymo kainomis, šį mėnesį pasiekė geros naujienos. Lapkričio mėnesį Lietuvoje centralizuoto šildymo kainos mažėjo maždaug 40 procentų, palyginus su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, vidutinė šilumos kaina, su 9 procentų PVM, šių metų lapkritį siekė 5,6 euro ct/kWh. Tai 1,3 euro ct mažiau nei praeitų metų lapkritį.

Jau nuo lapkričio pabaigos žmonės suskubo ruoštis šventėms, puoštis namus ir pirkti kalėdines eglutes. Pasak eglučių pardavėjų, kiekvienais metais eglutes pradedama įsigyti vis anksčiau.   Medelynų atstovai pasakoja, kad įprastai prekyba prasidėdavo gruodžio pirmomis dienomis, tačiau šiemet žmonės dėl eglučių pradėjo kreiptis jau lapkričio paskutinėmis savaitėmis. „Pirmą eglę pardavėme lapkričio 20 – tą dieną.

Vienas iš nekilnojamojo turtų portalų pradėjo skelbti įvykdytą nusikalstamą veiką 500 metrų spinduliu nuo parduodamo objekto. Tačiau, pasak nekilnojamojo turtų įmonių, į šią statistiką žmonės linkę numoti ranka.

Lietuva jau artimiausiu metu įstos į prestižinį turtingiausių valstybių klubą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Tačiau Lietuvai teks ne tik prestižas, garbė ar galimos didesnės investicijos, bet ir reikės pakratyti piniginę. Tad kiek Lietuvai kainuos narystė turtingųjų klube? Narystės kaina EBPO nėra fiksuotas dydis.

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jau 2 metus buvo prie bankroto ribos, įmonė dirbo nepelningai, tačiau iki pat šių metų įmonei buvo suteikiamos paskolos ne tik iš banko, bet ir iš pačios valstybės. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln.

Kelioms statybų įmonėms pastaraisias metais į rinką „išmetus“ kelis tūkstančius butų, atrodo pasirinkimas bus didžiulis, tačiau statistika rodo, kad nepaisant to, žmonės lyg akis išdegę skuba pirkti butus jų dar nematę. Per devynis 2015 metų mėnesius vien Vilniuje parduoti 2770 butai iš kurių 67 procentai įsigyti dar tik statomuose projektuose. O tai dešimtadaliu daugiau nei pernai.

Naktinių autobusų sistema Vilniuje įsigaliojo vasaros gale, o Kaune ji veikia jau apie keturis metus. Vis dėlto ši paslauga pelno neatneša, o nuostoliai padengiami iš savivaldybės biudžetų. Norint, kad programa atsipirktų Vilniuje per naktį reikėtų pervežti apie 1400-1500 keleivių, šiuo metu vidutiniškai pervežama 1100. Kaune šie skaičiai dar mažesni – per naktį pervežama apie 500 žmonių.