Paskutiniu metu pradėta vis dažniau kalbėti apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), kuris siekia 825 mln. kv. metrų. Tiek ekonomistai, tiek verslininkai ir net patys politikai pripažįsta, kad neefektyviai valdomo turto yra per daug. Vis dėlto, teikiami siūlymai yra atmetami, o vietoj jų nepateikiama jokių kitų variantų. Pavyzdžiui, Seimo nario Kęstučio Masiulio pateiktas siūlymas – valstybės valdomam NT netaikyti mokesčių lengvatos, nes dabar verslas moka savivaldybėms už turtą, o valstybė ne, buvo atmestas. Finansų ministerija informuoja, kad projektas buvo netinkamas.
Egzistuoja dvigubas standartas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad pasiūlymas buvo nukreiptas teisinga linkme. Pastatų yra daugybė ir tikrai ne visi jie efektyviai išnaudojami, kai kurie ir apleisti.
„Jei mes norime priversti valdžios institucijas efektyviai išnaudoti turimą NT, tai vienas iš būdų, kad ir jie mokėtų už jį. Yra ne tik daug nenaudojamo turto, bet ir daug nereikalingų įmonių ir nenaudojamų pastatų. Toks lietuvių būdas matyt, kad ir efektyviai neišnaudot, bet svarbu turėti. Mano nuomone, čia tas dvigubas standartas ir pasireiškia. Nes paprastų gyventojų ar įmonių komercinis NT apmokestinamas, gyventojų nenaudojamas turtas dar net papildomai apmokestinamas baudžiamuoju tarifu, o apmokestinti valdžios turimus turtus ar neefektyviai naudojamus valdžia nesiryžta“, – tikina Ž. Šilėnas.
Politikas K. Masiulis pasakoja, rėmęsis tarptautine praktika, jog už nekilnojamąjį turtą mokėti turi visi. Kai reiktų mokėti ir valstybei, atsirastų apskaita ir motyvacija susimažinti tą turtą iki tiek, kiek jo reikia. Visuomenė žinotų tikruosius išlaikymo kaštus ir galėtų matyti tikrąją situaciją.
„Geriausias dalykas būtų apmokestinti visą valstybinį turtą. Žinoma, galima kalbėti apie išimtis socialiai remtiniems asmenims. Dabar išeina taip, kad vienam lietuviui tektų po 200 kv. metrų įvairaus NT, kurį valdo valstybė. Turtą ne tik reikia valdyti efektyviai, jį reikia prižiūrėti, eksploatuoti, šildyti, valyti ir pan., visa tai – kainuoja milžiniškus pinigus, kurie išeina per niek. O dabar nėra to NT mokesčio ir nėra spaudimo jį efektyviai valdyti“, – mano politikas.
Anot jo, pajautus spaudimą ir valdininkams supratus, kokius pinigus tas turtas kainuoja, dalis jo būtų atsisakyta ir patektų tiems, kam jo tikrai reikia.
„Galbūt kokia siuvyklą norėtų įsteigti darbo vietų, tačiau neranda ploto, o nusipirkusi iš savivaldybės ar ministerijos nereikalingą angarą, vietą sau atrastų. Jokios įstaigos nenori atsisakyti poilsiaviečių, didelių kabinetų, ar pastatų, kur koridoriai užima puse pastato, nes tai atrodo solidžiai. O dar ir didelė dalis to turto apleista. Mes skundžiamės, kad pinigų trūksta, o jie eina per plyšius“, – sako K. Masiulis.
Pasak jo, nors ir prie siūlymo buvo nurodyta apie 17 išimčių, kuriomis būtų buvę galima koreguoti įstatymą, jis vis tiek atmestas.
Finansų ministerija: projektas atmestas pagrįstai
Pasak Finansų ministerijos, teikiamas projektas atmestas, nes vertindama pasiūlymus dėl mokesčių, atsižvelgta į pokyčiais numatomą naudą, kiek kainuos administravimas, kokia yra bendra Europos šalių praktika ir daugelį kitų svarbių kriterijų. Siūlytas teisinis reguliavimas iš esmės būtų lėmęs tik papildomą lėšų perskirstymą tarp biudžetų, kadangi visos įplaukos už NT mokestį atitenka savivaldybių biudžetams, valstybės institucijos ir įstaigos būtų turėjusios už savo turtą mokėti mokesčius savivaldybėms, kurių teritorijoje tas turtas yra, o lėšas šioms išlaidoms nusimatyti valstybės biudžete. Taip pat Finansų ministerija tikina, kad valstybės turtas nėra apmokestinamas NT mokesčiu dėl to, kad tai būtų neefektyvu ir tai patvirtina ir 2014 m. Europos Komisijos užsakymu atlikta studija.
Į šias priežastis politikas reaguoja paaiškindamas, kad jo siūloma praktika kaip tik plačiai naudojama JAV, Kanadoje ir Australijoje. O vienas iš jo tikslų – ir yra biudžeto perskirstymas.
„Aš ir siekiu to perskirstymo, tuomet tai „kirstų“ per kišenę tų įstaigų, ministerijų ir paaiškėtų, kad kai kas nesugeba išlaikyti savo nepaprastai didelio turto ir pradėtų tuo pertekliumi atsikratyti. Laimėtų visi“, – sako K. Masiulis.
Finansų ministerija nurodo, kad taip pat buvo atsižvelgta į NT mokesčio įstatyme nustatytą savivaldybių vaidmenį administruojant NT mokestį – jos turi teisę nustatyti tarifus, taikyti lengvatas – sumažinti mokestį ar iš viso nuo jo atleisti, dėl to siūlyti pokyčiai būtų sukūrę ydingą reglamentavimą, kai pačios savivaldybės įgytų teisę nusistatyti mokesčių tarifus bei lengvatas ir už savo valdomą turtą. Anot Finansų ministerijos, rizikų įžvelgė ir pati Lietuvos savivaldybių asociacija bei Vyriausybė.
Pasak politiko, be reikalo tai siejama su savivaldybėmis, nes jo siūlyme nėra įrašyta, hog turėtų būti mažinamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
„Šveicarijoje yra praktika, kad pačios savivaldybės nustato NT mokesčio tarifus. Na ir pavyzdžiui tos savivaldybės, kurioms trūksta gyventojų – Kelmė ar Ignalina, nusistatytų mažus tarifus, o Vilniuje – didelis, tai pradėtų skaičiuoti žmonės ir galbūt persikeltų. Pirmas veiksnys savivaldoms, turėtų būti savarankiškos lėšos, kurias uždirba per mokesčius ir disponuoja savaip“, – svarsto politikas.
Ž. Šilėnas mano, kad vėlgi, priežastis dėl savivaldybių yra nenuosekli, nes šiuo metu būtent savivaldybės nustatinėja tarifus privatiems pastatams, o čia taip pat galima juos sąmoningai padidinti.
„Jie tame, kad savivaldybės taikys aukštus tarifus valstybiniams pastatams tam, kad pasipelnyti iš valstybės, neva tai įžvelgia didelę riziką. Lygiai tokia pati situacija yra, kai savivaldybė nustato tarifus privatiems pastatams, bet čia vyriausybė problemos nemato. Arba mes patikime, kad savivaldybės nustatys protingą tarifą ir leidžiama joms nustatinėti, kaip yra dabar, arba, jei nepasitikime savivaldybėmis, kad jos gali nustatyti protingą tarifą, tai uždrauskime nustatinėti ir privatiems“, – įsitikinęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Siūloma ir daugiau išeičių
Šis siūlymas – ne vienintelis. Siūloma turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Pasak Ž. Šilėno, valdiškos įmonės galėtų ne tiesiog gauti tą pastatą, bet turėtų jį nuomoti ar iš privatininkų, ar iš paties kokio nors valstybinio fondo, ieškant ką išsinuomoti, būtų stengiamasi, kad nebūtų nereikalingų plotų už kuriuos reiktų mokėti. Nereikalingus pastatus derėtų parduoti.
Tačiau politikas K. Masiulis mano, kad atiduoti turtą privatininkams – ne išeitis. „Jeigu mes nesugema sutvarkyti, tuomet galime perduoti, tačiau aš tokio požiūrio nepalaikau ir manau, kad valstybė turi ir mokyti, ir pati išmokti būti efektyvi“, – sako seimo narys.
Ž. Šilėnas taip pat mano, kad reiktų įvertinti, kiek yra visokiausių pastatų, kurie priklauso savivaldybei, bet yra atiduoti panaudai, tai yra, kai nemokama nuoma ar mokama labai maža, arba susimokama tik u– šildymą ir elektrą. Tokių pastatų gali būti ir Vilniaus centre, kur nuomos kaina yra aukšta. Pašnekovas kelia klausimą, ar tikrai ministerijoms būtina įskurti prestižinėse vietose, kai geriau būtų tiesiog jas kooperuoti ir perkelti viena šalia kitos. Apie tokį pasiūlymą yra kalbėjęs ir politikas Artūras Skardžius. Tai būtų patogiau ir atvykstantiems iš rajonų, nes būtų, kur pasistatyti automobilį.
Finansų ministerijos duomenimis, valstybės valdomam turtui priklauso 858 institucijos bei 29994 NT objektai.
