Vida Trinkaitė

Prasidėjus advento laikotarpiui ir žmonėms įnirtingai ruošiantis šventėms dažniausiai kalbame apie džiaugsmą, bendrystę, bendrą šventinę nuotaiką. Tačiau kai kuriems tai yra išbandymų metas, kai liūdesį ir vienatvę norisi nuslopinti imantis alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai kai kuriems gali asocijuotis su jaukumu, kvapniomis žvakėmis ir arbata. Tačiau daug žmonių gali jausti visai kitokias emocijas – vienatvę, liūdesį, nerimą. Kaip su kylančiomis neigiamomis emocijomis tvarkytis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su egzistencinės psichoterapijos praktiku, dr. Justinu Grigu.

Kaip tvarkytis su kylančiomis neigiamomis emocijomis tvarkytis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su egzistencinės psichoterapijos praktiku, dr. Justinu Grigu. Daugiau apie tai, kas yra egzistencinė psichoterapija, kaip praeities šešėlis veikia žmogaus emocijas, ką išgyvenantys žmonės kreipiasi pagalbos ir kodėl turėtume analizuoti savo sapnus  – laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite teksto viršuje.

Kasmet rudenį sergamumas šokteli – nuo vaikų darželiuose iki suaugusiųjų darbe. Ar iš tikrųjų galime sustiprinti imunitetą ir kokie būdai tam iš tiesų veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Plaštakų tirpimas ir skausmai dažnai gali būti ignoruojami, tarsi tai būtų paprasčiausio nuovargio ženklai. Tiesa, kartais tokie ženklai gali įspėti apie rimtą ligą – riešo kanalo sindromą. Kada svarbu sunerimti ir kaip ši liga yra gydoma naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika.

Nuo sunkios kuprinės iki miego trūkumo ir „nenoriu į mokyklą“ ašarų – rudenį vaikus slegia ne tik naujos užduotys, bet ir sveikatos iššūkiai. Kaip tėvams padėti vaikui išlikti sveikam fiziškai ir emociškai, kokių klaidų vengti ir į ką atkreipti dėmesį? Atsakymų į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ieškome kartu su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Apie veganus ir vegetarus girdime jau ilgą laiką ir dažnai, tačiau ar teko girdėti apie visiškai priešingą šiai mitybą? Tik mėsa, jokio cukraus ir net daržovių – taip atrodo mėsėdžio kasdienis stalas. Apie tai, kaip atrodo tokia mityba bei kokią įtaką ji daro sveikatai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Mėsėdžio mityba labai aiški – ji pagrįsta tuo, kad žmogus valgo tik gyvulinės kilmės maistą.

„Be glitimo“ etiketėms užtvindžius parduotuvių ir kavinių lentynas šis baltymas yra tapęs tam tikru baubu, kurio, sekant interneto tendencijomis, gali kilti noras vengti. Glitimas kaltinamas sukeliantis uždegimus, virškinimo sutrikimus ir net nuotaikų svyravimus. Tačiau ar jis tikrai toks pavojingas, kaip dažnai sakoma? Tiesas ir mitus apie glitimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ aptarėme su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu.

Menopauzė – neišvengiamas moters gyvenimo etapas, apie kurį kalbėti gali būti nedrąsu, o pirmuosius požymius daugelis moterų priima kaip „kažką, kas praeis“. Kada šis procesas prasideda, kaip pasiruošti ir ką svarbu žinoti šiuo gyvenimo laikotarpiu – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė.

Nors kartais gali atrodyti, kad vien pažvelgus į žmogų įmanoma įvertinti, sveikas jo gyvenimo būdas ar ne – tai nebūtinai yra tiesa. Lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, kaip ir apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie galimą nutukimą ar kitus pavojus sveikatai.

Būti mama anaiptol nėra lengva. Darželiuose trūksta vietų, išmokos vaiko auginimui yra gerokai per mažos, o ką jau kalbėti apie fizinius vargus, kuriuos tenka iškęsti. Sovietmečiu mamos apie tokius vargus galėjo ir pasvajoti – į darbus jos sugrįždavo praėjus vos dviems mėnesiams nuo gimdymo, o finansinės parama buvo menka. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr.

Baltos palapinės, vandens žarnos, žmonės apsauginiais skafandrais ir net tiesiai virš galvų skraidantis sraigtasparnis – taip ketvirtadienį Vilniaus rajone, Valčiūnuose, buvo sutikti civilinės saugos pratybose dalyvavę vietos gyventojai.

Rugsėjui įpusėjus derlių skaičiuoja ne tik ūkininkai ar sodininkai, bet ir kelionių organizatoriai. Naujausi duomenys rodo, kad lietuviškų kainų išgąsdinti tautiečiai kėlė sparnus ir atostogoms rinkosi užsienio šalis.

Kai kurių prekių kainos Lietuvoje krenta, tačiau jos vis dar yra nemažos ir daug žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti: prekybos centruose renkasi pigesnes prekes, atsisako ne pirmo būtinumo prekių arba jas perka tik su nuolaida.

Pirmosios pagalbos pagrindai nėra vien formalumas, su kuriuo susiduria tik norintys įgyti vairuotojo pažymėjimą žmonės. Širdies masažo, užspringusio žmogaus gelbėjimo, turniketo naudojimo ir kitų žinių gali prireikti  kiekvienam ir dažniausiai pačiu netikėčiausiu metu. Pirmosios pagalbos žinios ir gebėjimas jas pritaikyti gali išgelbėti ne tik artimųjų, bet ir bendradarbių ar visai nepažįstamų žmonių gyvybes.

Prasidėjus mokslo metams šurmulys sugrįžta ne tik į mokyklas, bet ir į gatves. Eisme padaugėja automobilių bei vaikų, kurie dažnai į mokyklas ir iš jų eina be suaugusiojo priežiūros. Sveikatos specialistams ir policijai tokia tendencija kelia nerimą, todėl jie primena žmonėms, kaip reikėtų elgtis grįžus į judrias ir nenuspėjamas gatves.

Rugpjūčio 16 dieną Lietuvos oro uostai pradėjo naują etapą – bendrovės vadovu tapo aviacijos ir transporto specialistas Simonas Bartkus. Naujasis oro uosto vadovas sako, kad vis dar pažindinasi su organizacija, nors aviacija jam tikrai nėra nauja sritis – S. Bartkus jau 2009-2013 metais dirbo vienoje iš bendrovės pirmtakių – Vilniaus oro uoste.

Nors su pirmos pagalbos suteikimo pagrindais žmonės yra supažindinami mokyklose, vairavimo kursuose ar kitose erdvėse, dažniausiai nelaimės atveju ištinka panika ir nežinia, ką reikėtų daryti. Pamirštama, kaip atlikti gaivinimą, kaip gelbėti užspringusį žmogų, o ką jau kalbėti apie teisingą turniketo uždėjimą. Antradienį, minint Pasaulinę pirmosios pagalbos dieną, pirmą kartą Lietuvoje vyko Pirmosios pagalbos festivalis.

Antradienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla rengia spaudos konferenciją, kurioje aptariama opi problema Lietuvos mokyklose – narkotinių medžiagų paplitimas. Konferencijos metu A. Bilotaitė pabrėžė, kad narkotikų paplitimas tarp nepilnamečių yra labai skaudi ir vis aktualesnė problema.

Nors Lietuvoje savižudybių skaičius mažėja, šalies rodikliai vis dar yra vieni prasčiausių Europoje. Minint pasaulinę savižudybių prevencijos dieną diskutuojama, kodėl lietuviai vengia kalbėti apie savo emocinę sveikatą bei ką daryti, kad išbristume iš liūdnos statistikos liūno. Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ surengė spaudos konferenciją, kurios dalyviai kalbėjo apie savižudybių statistiką ir prevenciją Vilniuje.

Ši rugsėjo pirmoji į mokyklas atnešė naujų vėjų – moksleivių laukia daugiau matematikos pamokų, nauji vadovėliai, atnaujintas ugdymo turinys, bei skambaus atgarsio sulaukusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Vyriausybėje prakalbus apie papildomas civilinio saugumo pamokas, kuriose mokiniai būtų mokomi saugaus elgesio bei pasirengti nelaimėms, kyla klausimas, ar dar vienas dalykas būtų naudingas ugdant savarankišką žmogų, ar tai būtų tik papildomas krūvis mokiniams ir mokykloms.

Šiandien Lietuvoje – ne tik kalendorinis ruduo, bet ir mokslo metų pradžia. Ne paslaptis, kad kai kuriems tėvams vaikų paruošimas mokyklai yra nemenkas iššūkis, o kanceliarinėms prekėms ir kitoms reikmėms tenka stipriai patuštinti kišenes. Atėjus naujiems mokslo metams portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek tėvams kainavo į mokyklą paruošti savo vaikus, kokias kainas ir pasiūlymus mokyklinukams šiemet paruošė prekybos tinklai Lietuvoje.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje ir visoje Europoje maisto atiduotuvė. Ši vieta unikali tuo, kad čia nepasiturintieji maistą galės atsiimti visiškai nemokamai, o produktus, kitaip nei anksčiau, pasirinks patys. Kiekvienam žmogui numatyta skirti po 5 kilogramus maisto produktų, kuriuos kiekvienas rinksis iš duonos, vaisių, daržovių, mėsos, pieno ir kitų kategorijų.

Negalią turintiems asmenims vis dar kyla iššūkių socialinėje aplinkoje. Vienas iš individualių poreikių turinčius žmones ribojančių aspektų – jiems tinkamais būdais pateikiamos informacijos neprieinamumas. Vaiko teisių gynėjai, stengdamiesi sumažinti šią atskirtį, surėmė pečius su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos specialistais ir parengė atnaujintą Vaiko konstituciją, kurią bus galima ne tik lengviau skaityti, bet ir išgirsti.

Jau rugsėjo pirmąjį savaitgalį 700 metų jubiliejų švenčiančio Vilniaus gyventojų ir miesto svečių laukia „Sostinės dienos“. Į gatves išeiti ir puikių įspūdžių prisikrauti žmones kvies teminės erdvės, gausybė koncertų, sporto renginiai bei kitos nemokamos pramogos.    Miesto erdves sudrebins žinomi atlikėjai ir grupės Festivaliui startą duos ir didžiojoje scenoje Katedros aikštėje pasirodys įspūdingos grupės.

Nori nenori, vykstant didesniems oficialiems Lietuvos ir užsienio diplomatų susibūrimams, žmonių akys krypsta į mūsų atstovus – Prezidentą ir jo žmoną. Lietuviai linkę drąsiai viešai aptarinėti Dianos Nausėdienės stilių, suknelių ir šukuosenų pasirinkimus. Įdomu, kokia viešumoje pasirodydavo prieš šimtą metų buvusi pirmoji pora – Antanas ir Sofija Smetonos.  Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė dr.

Nutukimas – tiek fiziškai, tiek emociškai nemalonus ir daug jėgų reikalaujantis sveikatos sutrikimas. Negana to, kartais vienas specialistas problemos pažaboti nepadės, o numetus svorio jis lengvai gali sugrįžti. Santaros klinikų vyresnioji gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė ir pilvo chirurgas dr. Donatas Danys ne tik pasidalino rekomendacijomis, kaip reikėtų gydyti nutukimą, bet ir papasakojo apie tai, kodėl svarbu, kad prie paciento dirbtų specialistų komanda.

Mokytojai skelbia streiką. Tokia žinia savaitės pradžioje pasidalijo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pabrėždama, jog mokytojų netenkina darbo sąlygos bei užmokestis. Veiksmų jie imsis vos prasidėjus naujiems mokslo metams: rugsėjo 15-ąją organizuoja įspėjamąjį, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką.

Trečiadienį Seime buvo svarstoma Vyriausybės inicijuojama mokesčių reforma – daugiausia permainų numatantys ir diskusijų keliantys Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo pakeitimai. Reaguodama į siūlomas pataisas opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos.

Lietuvos rašytojų sąjunga nepaleidžia vilties poeto Justino Marcinkevičiaus skvere pastatyti skulptūrą pastaruoju metu prieštaringai vertinamam autoriui. Taip pat ataušti nespėja ir diskusijos, ar J. Marcinkevičiaus vardas bei kūryba nusipelnė tokio atminimo, o štai Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad leidimas tokiam įamžinimui nebus svarstomas tol, kol visuomenė nepriims bendro sutarimo.

Rekordiniams karščiams plūstelėjus į Lietuvą, tautiečiai miniomis patraukė vėsintis ir mėgautis saule į pajūrį. Padidėjusius lietuvių srautus pastebi ne tik vietiniai kurortų verslai, bet ir didžiausi šalies vežėjai.  Naujienų portalui tv3.lt šie patikslino, kokius maršrutus šalies viduje keliautojai renkasi vasarą bei įvardijo kryptis, kurios šiltuoju sezonu sulaukia mažesnio dėmesio nei įprastai.

Artėjant naujiems mokslo metams į mokyklas sugrįžta ne tik moksleiviai bei mokytojų bendruomenė, tačiau ir šiurpą kelianti psichotropinių medžiagų ugdymo įstaigose plitimo problema. Vis labiau ryškėjanti tendencija, kai vaikams įsigyti narkotikų nėra sudėtinga, o vartojamų medžiagų sudėtis yra neaiški, kelia siaubą.

Vasarai artėjant į pabaigą, lietuviai grįžta iš atostogų ir neretai pasakoja, kad poilsį renkasi svetur, nes kainos Lietuvos kurortuose kandžiojasi, o oras mūsų pajūryje – nenuspėjamas. Pastebima, kad vis dažniau atostogauti lietuviai traukia ne tik į „viskas įskaičiuota“ viešbučius Turkijoje, bet ir europiečių pamėgtas vietas Senajame žemyne.

Šiltuoju metų laiku dalį žmonių kankina alergijos. VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja, prof. Laura Malinauskienė pasakoja, kokie negalavimai dažniausia vargina vasaromis. Specialistė pasidalino, kokių klaidų reikėtų vengti, kokias ligas gali išduoti niežulys bei įspėjo, kam kyla rizika net mirti nuo vabzdžio įgėlimo. Profesorė L. Malinauskienė paaiškino, kad alergija yra jautrios, sudirgusios imuninės sistemos reakcija į dalykus, kurie mus supa.

Praėjusią savaitę policijos pareigūnai buvo sukelti ant kojų – ieškojo dingusios lietuvės Ingos Sala ir jos trimetės dukters, kurią ji esą pagrobė išsiskyrusi su savo vyru italu. Į dienos šviesą iškilusi istorija pasiekė Seimą – antradienį surengtoje diskusijoje kritikos kirčių teko ir Lietuvos teisinei sistemai, kuri, pasak konferencijos dalyvių, į tarptautines vaikų globos bylas žvelgia abejingai.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.