Naujienų portalas tv3.lt anksčiau skelbė, kad tyrimas dėl dingusios Ingos Sala pradėtas liepos 4 dieną, kai Italijos pilietybę turintis tėtis kreipėsi negalintis susisiekti su moterimi ir dukra. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Brasas pasakojo ir apie tai, kad šalia šio tyrimo vyksta vaikų perdavimo tėvui procesas, dėl kurio Inga Sala galimai ir slapstosi.
„Iki tragedijos yra likęs vienas žingsnis“
Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė, pradėdama spaudos konferenciją teigė, kad „iki tragedijos yra likęs vienas žingsnis“. Anot jos, dėl šalies teisinės sistemos abejingumo tokioms situacijoms, kai tautiečiai skiriasi su kitataučiais, iš lietuvių yra atimami vaikai. Seimo narė pabrėžė, kad I. Sala dukra Agata yra gimusi ir visą savo gyvenimą praleidusi Lietuvoje, o italo savo tėvo nepažįsta ir jo kalbos nemoka:
„Ingos atveju, mūsų valstybės abejingumo pasekmė – Lietuvoje gimusios, Lietuvos pilietybę turinčios, krūtimi žindomos, tik su mama visą gyvenimą gyvenusios, tik lietuviškai kalbančios, savo tėvo nepažįstančios ir nesuprantančios mergaitės išvežimas į Italiją.
Lietuvos teismai nusprendė, kad jos gyvenamoji vieta yra Italija ir bylą atidavė Italijai. Italijos teismai vaiko globą priteisė tėvui. Italija gina savo piliečių teises, ne Lietuvos. Italijai svarbus kiekvienas jos ar net ne visai jos vaikas.“
Ingos Sala paiešką vadina „mamos medžiokle“
Lietuvos moterų lobistinės organizacijos atstovė Dalia Puidokienė neslėpė baimės dėl institucijų abejingumo: „Iki tragedijos tikrai vienas žingsnis, galime turėti dar vieną Matuko istoriją.“
Moteris spaudos konferencijos metu teigė, kad tokia istorija nėra retas atvejis. Anot jos, tokių moterų yra daugybė, o jų istorijos yra labai panašios. I. Sala paiešką prilygino „mamos medžioklei“ ir teigė, kad ši situacija yra pavyzdys to, kaip Lietuvos institucijos atstovauja mūsų piliečių interesus:
„Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, o dėl to, kad net savo šalyje negali pasitikėti institucijomis“, – teigia D. Puidokienė.
Anot specialistės, Ingos istorija nėra retas atvejis – tokių moterų yra daugybė, jų istorijos labai panašios. D. Puidokienė pasakoja, kad pati yra bendravusi su Inga ir iš jos lūpų girdėjusi, kaip jos vaikų tėvas elgiasi su anksčiau jam perduotu sūnumi:
„Su Inga bendravome labai daug. Inga ne kartą minėjo, kad bendraujant su sūnumi, kuris šiuo metu gyvena su tėčiu, vaikas pasakoja, kaip pas tėvą susirenka draugai, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Vaikas ne kartą minėjo, kad tėtis jį muša.“
Anot D. Puidokienės, Ingai nerimą kėlė tai, kad, net ir esant šiltam orui, sūnus rengdavosi striuke, šaliku, o būdamas šešerių metų kalba lyg kūdikis, nerišliai. Tai, kad italui yra bandoma perduoti ir dukrą Agatą, D. Puidokienė prilygina tragedijai: „Nesvarbu, kad vyras turi tėvo statusą, mergaitei jis yra nepažįstamas žmogus“.
Lietuvės advokatė pasibaisėjusi Vaiko teisių tarnybos veiksmais
Spaudos konferencijoje dalyvavusi I. Sala advokatė Dalia Jasevičienė pasakojo, kad lietuvės atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje: „Dalyvavau Ingos apklausoje, kuri, mano supratimu, buvo tokio lygio institucinis smurtas prieš Ingą, kad man sunku suprasti, kaip ji tą apklausą ištvėrė.
Tyrėja tiesiog mandagiai pasijuokė: o kaip tu jauteisi, kai tau lūžo, plyšo ir taip toliau, smurto metu? Sunku yra apie tai kalbėti ir spręsti.“
Advokatė taip pat kalbėjo ir apie su tėvu gyvenančio vaiko patiriamą smurtą: „Gruodžio mėnesį jos paimtas sūnus pasakė mamai, kad tėtis jį mušė. Ji vaizdo įrašą, kaip vaikas apie tai kalba perdavė vaiko teisių tarnybai.
Spalį atėjo tarpinis rezultatas, kuriame vaiko teisių tarnyba sako, kad Italijos vaiko teisės kreipėsi į šeimą, smurto požymių nenustatė, o maždaug prieš mėnesį atėjo galutinis atsakymas, kad gerbiama Inga galėtų daugiau į vaiko teisių tarnybą nesikreipti, o kreiptis tiesiogiai į Italijos teismus, nes jos nurodytos aplinkybės nepasitvirtina. Akivaizdu, kad rasti ant vaiko mėlynes nuvykus po devynių mėnesių turbūt yra juokinga.“
Pasak moters advokatės, Lietuvoje pakanka vien pradėto ikiteisminio tyrimo, kad būtų taikomas spartesnis būdas santuokos nutraukimui. Tuo tarpu taikant Hagos konvenciją, yra būtina, kad byla pasiektų teismą ir, kad kaltininkas būtų pripažintas kaltu.
Skiriantis su italu išgirdo nepalankų teismo sprendimą
Kaip anksčiau yra skelbęs naujienų portalas tv3.lt, Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai vykdo Ingos Sala (gim. 1985 m.) ir jos mažametės dukters Agatos Sala (gim. 2020 m.) paiešką. Moteris kartu su dukra išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo.
Primename, kad kaip skelbė Viešojo intereso gynimo fondas, Inga Sala su sutuoktiniu italu, gyvendama Lietuvoje ir Italijoje, susilaukė dviejų vaikų.
Prasidėjus skyrybų procesams, Inga su vaikais parvažiavo į Lietuvą. Jos sutuoktinis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas leidimo grąžinti vaikus į Italiją nurodydamas, kad šeima gyveno Italijoje, o mama vaikus į Lietuvą išsivežė savavališkai. Vilniaus apygardos teismas tokį tėvo prašymą atmetė. Teismas savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad nors šeima daugiausiai gyveno Italijoje, tačiau vaikai jau yra adaptavęsi Lietuvoje. Sau palankaus sprendimo I. Sala, suprantama, neskundė. Tačiau sprendimą apskundė vaikų tėvas.
Atsikirsdama į nagrinėjamą apeliacinį skundą, I. Sala nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šeimos pagrindinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje, o ne Lietuvoje, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą atsisakydamas išduoti leidimą grąžinti vaikus į Italiją. Kaip skelbia Viešojo intereso gynimo fondas, netikėtai Lietuvos apeliacinis teismas viską apvertė aukštyn kojom: jis panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė išduoti leidimą grąžinti vaikus į Italiją. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, kadangi kasacija Lietuvos aukščiausiajam teismui tokio pobūdžio bylose negalima.
Problema buvo ta, kad apeliacinis teismas atsisakė vertinti I. Sala papildomus argumentus dėl jos ir vaikų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje motyvuodamas, kad ji pati neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris jai buvo palankus. Pripažinus sutuoktinių gyvenamąją vietą Italijoje, automatiškai nutrūko I. Sala Lietuvoje inicijuota santuokos nutraukimo byla, ir santuokos nutraukimo procesas buvo pradėtas Italijoje. Italijoje Ingai buvo paskirtas valstybės advokatas, kuris teismo posėdžio išvakarėse atsisakė jai atstovauti, tačiau į teismo posėdį nuvyko. Todėl teismo posėdis nebuvo atidėtas, o jame abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Italijoje.
Tuoj po šio sprendimo priėmimo Ingai buvo paskirtas kitas advokatas. Tačiau paskutinę sprendimo apskundimo dieną advokatas atsisakė parengti apeliaciją nurodydamas, kad jis nepritaria tokio sprendimo ginčijimui.
Kaip pažymi Viešojo intereso gynimo fondas, I.Sala atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Advokatas Saulius Dambrauskas, atstovaudamas I. Sala interesus, bandė atnaujinti procesą byloje pasinaudodamas numatyta tokia teisine galimybe. Taip pat kreipėsi ir į Generalinę prokurorę prašydamas pasinaudoti jai suteikta teise dėl proceso atnaujinimo. Tačiau Generalinė prokurorė pasinaudoti šia savo teise pagrindo neįžvelgė, o Vilniaus apygardos teismas Advokato prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Taip pat bandymas apskųsti šį Vilniaus apygardos teismo atsisakymą atnaujinti procesą byloje Lietuvos Apeliaciniam teismui buvo nesėkmingas. Dėl galimo I. Sala žmogaus teisių pažeidimo advokatas I. Sala vardu pateikė peticiją Europos Žmogaus teisių teismui. Deja, 2021-12-09 iš šio teismo gautas pranešimas Ingai Sala tapo galutiniu: „Europos Žmogaus Teisių Teismas, posėdžiaujant vienam teisėjui, nusprendė šį pareiškimą paskelbti nepriimtinu”.
