Urtė Paulauskaitė

Klaipėdietis tolimųjų reisų vairuotojas Kęstutis Grubliauskas yra puikus pavyzdys, įrodantis, kad turint tikslą, viskas įmanoma. Vyras pasakoja, kad per du mėnesius jam buvo pavykę numesti 16 kilogramų dėl vienos paprastos priežasties – dukros vestuvių. Neįlindus į kostiumą Kęstučiui pasidarė gėda ir prieš dukrą, ir prieš žmoną, ir prieš gražias kaimynes, tad viešai apsiskelbęs, kad sulieknės, jis ėmė ir pasiekė savo tikslą.

Dvylika metų vestuves fotografuojanti fotografė Monika Dovidaitė-Rusilienė pasakoja, kad bėgant metams teko matyti nuolat besikeičiančias vestuvių madas ir pačias įvairiausias jaunųjų emocijas. Monika sako, kad per tiek laiko ji jau geba pastebėti, kurių porų santykiai tvirti, o kurių – klibantys ir neretai besibaigiantys skyrybomis. Apie tai, kokios šiuo metu yra jaunųjų vestuvių fotosesijų mados bei kokių nutikimų yra tekę regėti ir kalbamės su fotografe.

Prieš daugiau nei metus Gabrielė Kancytė kartu su savo mylimuoju ir dukrele Meile nusprendė gyvenimą mieste iškeisti į vienkiemį. Mintį apie tai, kad dukra kažkada gyvens atokioje aplinkoje, dar vaikystėje rezgė Gabrielės tėvai. Dabar jie savomis rankomis susikūrė svajonių namus – Gabrielė ir jos mylimasis antram gyvenimui prikėlė kone šimtametę sodybą.

Kovai su sodo ir daržo kenkėjais neretai namų šeimininkai imasi drastiškų priemonių. Tačiau Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė sako, kad prieš stojant į kovą, būtina pasidomėti, kokios sąlygos sudaro puikią vietą daugintis ir veistis kenkėjams bei koks yra jų gyvenimo būdas. Dr. Elena Survilienė pasakoja, kad kenkėjai pirmiausiai yra skirstomi į dvi skirtingas grupes – visaėdžius arba specifinius kenkėjus.

Kone kiekvieno lietuvio vaistinėlėje galima rasti nosies purškalą, kuris dažniausiai yra naudojamas netikėtai užklupus stipriai slogai. Tačiau kai kuriems žmonėms tokie purškalai yra gerokai svarbesni ir juos jie laiko ne vaistinėlėje, o kuo arčiau savęs. Ir dėl to kalta yra ne liga, o išsivysčiusi priklausomybė.

Kelionė į autobusų stotelę Pavilnio gyventojai baigėsi nelaime – užkliuvusi už šaligatvyje išlindusio geležinio strypo moteris susilaužė ranką ir prasikirto smakrą. Pasak Pavilnyje gyvenančios Angelės Adomaitienės, tokių kaip ji rajone yra daugybė. Pavojingu šaligatviu ne tik yra nesaugu vaikščioti, tačiau nėra jokios galimybės nei važiuoti dviračiu, nei stumti vaiko vėžimėlį. „Šimašiaus šaligatviai su išlindusia armatūra Juodajame kelyje, Gurių gatvėje ir kt. Pavilnyje.

Būdama vos ketverių metų pajūryje gyvenanti Lėja Žemgulytė tėvų užsiprašė siuvimo mašinos. Šiandien, būdama 12-os, Lėja užsidirba ir pirmuosius savo pinigus, kuriuos taupo vienam dideliam tikslui – stovyklai. Lėjos mama Justina Žemgulienė pasakoja, kad dukra jau nuo vaikystės svajoja tapti dizainere. Mergaitė – labai užsispyrusi, išsikelto tikslo siekia savomis jėgomis ir vis nenustoja kurti. „Verslauti dukra nori nuo 8 metų.

Prieš savaitę įvykusi NATO suvažiavime dalyvavusių garbingų svečių iškilminga vakarienė iki šiol kursto įvairiais kalbas. Vieni negali atsidžiaugti pademonstruotu aukšto lygio priėmimu, kiti – puikiu svečių stiliumi.

Jūros šventės mugėje ne tik mediniai šaukštai, pinti krepšiai ar metalo dirbiniai. Čia galima rasti ir visą skonių įvairovę – pyragus, saldainius, varškės spurgas, gatvėje kepamą maistą. Tačiau norint pasistiprinti ar atsigaivinti gali tekti paploninti piniginę, kadangi šiemet Jūros šventėje alus kainuoja 5-6 eurus, o iešmas šašlykų – 15 eurų. Klaipėdoje vykstanti Jūros šventėje šurmuliuoja daugybė klaipėdiečių, miesto svečių.

Pajūryje įpusėjusi Jūros šventės mugė šiemet klaipėdiečius ir miesto svečius vilioja pačiais įvairiausiais pirkiniais. Nors žmonių netrūksta ir nuotaika gera, vis tik prekybininkai neslepia apmaudo dėl gerokai išaugusios prekybinės vietos mugėje kainos. Pasak jų, šiemet ji kone padvigubėjusi, o dėl to kai kuriems jų teko net ir pakelti dirbinių kainas. Vakar Klaipėdoje prasidėjo 64-oji Jūros šventė.

Šiuo metu iš emigracijos į gimtąjį Alytų sugrįžusi permanentinio makiažo meistrė Kristina Pilipčikienė lietuviams siūlo mažai girdėtą grožio procedūrą – skalpo mikropigmentaciją. Pasak Kristinos, ši procedūra, kuri suteikia ne tik vizualią iliuziją dėl plaukų apimtiems, bet ir pasitikėjimo savimi, yra itin pamilę vyrai užsienyje. Devynerius metus grožio paslaugų srityje dirbanti alytiškė Kristina Pilipčikienė pasakoja, kad pusę jų ji praleido Škotijoje.

Neretai daugumai žmonių nekyla jokių problemų pasirūpinti artimųjų kapavietės priežiūra. Vis dėlto, dalis asmenų neretai teigia, kad kapavietė yra ne sodas ar gėlynas, o ir skirti jos tvarkymui pakankamai laiko dažnu atveju sunkiai pavyksta. Atsižvelgiant į šias problemas, vis dažniau žmonių renkasi kapavietes dengti akmens plokštėmis.

Šiuo metu prie Viduržemio jūros kartu su vyru atostogaujanti Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė mini ypatingą ir itin svarbią jųdviejų porai progą – sidabrines vestuvių metines. 25-erius metus santuokoje vienas kitą ramsčiu vadinantys sutuoktiniai teigia, kad gerų santykių paslaptis yra ne kas kita kaip tik meilė. Prie Viduržemio jūros atostogaujanti Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė šypsosi, kad tai tėra tik trumpas pabėgimas svetur tarp visos gausybės darbų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ dvi ūkininkės seserys – Gintarė (24) ir Gabrielė (27) savo nuoširdumu pavergė daugelį žmonių. Iš Kretingos rajone esančio nedidelio Juodupėno kaimo kilusios seserys ūkininkauja nuo pat vaikystės. Tačiau vos prieš kelis mėnesius jos nėrė į naują veiklą – pradėjo gaminti sūrius, kurie taip apžavėjo aplinkinių rajonų gyventojus, kad dabar Gintarė ir Gabrielė nebespėja priimti plaukiančių užsakymų.

Į Nyderlandus prieš daugiau nei 13 metų išsikrausčiusi lietuvė Iveta Šedbarienė pasakoja, kad dar vaikystėje ji turėjo vieną didelę svajonę – kad pomėgis kurti meną taptų darbu. Ir praėjus nemažai metų Ivetos svajonė išsipildė su kaupu – šiuo metu moteris kuria antigravitacinius tortus, kurie ne tik pažvelgus atima žadą, tačiau ir užburia savo skoniu. Į Nyderlandus Iveta išvyko kartu su mama ir broliu. Per trylika metų gyvenimo svetur moteriai teko išbandyti pačius įvairiausius darbus.

Klaipėdietė Eglė Bružaitė yra puikus pavyzdys, kad norint susikurti širdžiai mielą namų aplinką nereikia nei didelių remonto ar statybų žinių, nei didelio biudžeto. Vos už 45-erius eurus ji sugebėjo atlikti puikų vonios kambario kosmetinį remontą. Klaipėdoje gyvenanti Eglė pasakoja, kad vonios kambario kosmetinis remontas nėra pirmasis jos projektas. Ji teigia, kad iš tiesų viskas prasidėjo nuo vaikų kambario.

Vakar Vilniaus universiteto vidiniame kiemelyje nuvilnijo istorinė vienybės banga – pirmą kartą viešą kalbą sakė NATO viršūnių susitikime viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Savo kalboje jis akcentavo praeitį ir laisvę. Renginyje dalyvavo ir žmonos netektį išgyvenantis kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Kalbėdamas apie nuskambėjusią istorinę kalbą, V. Adamkus pažymėjo, kad ji puikiai išsklaidė visas abejones dėl Vakarų pozicijos.

Alytaus rajone gyvenanti konditerė Gitana Vinerskienė tortus kitų ypatingoms šventėms kepa jau dešimtmetį. Moteris pasakoja, kad tokia veikla – kepti saldumynus – iš pradžių buvo paprasčiausias pomėgis. Dabar ji neslepia džiaugsmo, kad mylimas pomėgis taip pat tapo ir pagrindine darbine veikla. Alytiškė Gitana sako, kad kepti saldumynus jai visuomet patiko, o pirmąjį tortą – „Medutį“ – ji iškepė kartu su savo mama. „Šis tortas man buvo dieviško skonio“, – dalinasi ji.

Daugumai nuotakų vestuvės yra viena svarbiausių gyvenimo dienų, tad nenuostabu, kad kiekviena norisi jaustis tądien ypatinga. Jaunųjų stiliumi besirūpinanti stilistė Akvilė Dambinskaitė pasakoja, kad nors pastaraisiais metais jaunosios imasi drąsesnių sprendimų šią svarbią dieną, tačiau vis tik ir toliau dominuoja baltuojanti, ilgaamžiškumu dvelkianti klasika. Išsirinkti vestuvinę suknelę ir bendrą įvaizdį – sudėtinga užduotis.

Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, gyvenančią Liną Pulokaitę galima pavadinti ne tik paprasta sodininke, tačiau ir „augalų gydytoja“. Daugiau nei 20 metų sodo aplinka besirūpinanti moteris pasakoja, kad pastaruosius 5-6 metus ji sodina tik „nurašytus“, niekam nebereikalingus augalus. „Patinka juos atgaivinti – nusiperku ar tai su akcija, ar priglaudžiu išmestus ir tuomet žiūriu, ar atgys, ar ne“, – nusišypso.

Klastinga liga, kuri neretai apie save „prabyla“ esant pažengus klinikai – žarnyno vėžys. Teigiama, kad tai yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Laimei, užkirsti kelią šiai ligai galima atlikus vos vieną paprastą ir neskausmingą testą bei leidžia pasirūpinti savo sveikata laiku.

Vakar Šiauliuose įvyko trijų gyvybių pareikalavusi tragiška nelaimė – Aido gatvėje esančio dvylikaaukščio namo devintame aukšte esančiame bute kilo gaisras. Nelaimės metu buvo rasti dvejų vyrų kūnai, o gelbėdamasi nuo gaisro iš 9 aukšto nukrito jauna vos 17 metų mergina, kurios gyvybė užgeso vakar dienos pavakarę. Įvykio liudininkė Milda naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad šis įvykis, kurį ji matė savomis akimis – tikra tragedija. „Siaubas, nelinkėčiau to net baisiausiam priešui.

Kaune gyvenanti Živilė Vilutienė laisvu laiku su šeima pailsėti nuo miesto šurmulio vyksta į Kazlų Rūdą, kurioje stovi šimtametė sodyba. Moteris pasakoja, kad nors senas namas ir prašosi renovacijos, vis tik, jo likimas – planuose, o šiuo metu kartu su namiškiais ji rūpinasi sodybos aplinka. Kone didžiausia jos puošmena – rožių gėlynai, atimantys žadą. Živilė juokauja, kad šioje sodyboje pralėkė kone visa jos vaikystė.

Guvus, linksmas, smalsus ir be galo protingas šešiametis – štai toks buvo klaipėdietis Alanas Agatanovas prieš mažiau nei pusmetį. Tačiau viskas pasikeitė žaibiškai, kai jį užklupo paprastas karščiavimas – būklė buvo tokia sunki, kad berniukas 37 dienas praleido komoje. Šeimos gyvenimas pasikeitė akimirksniu – dabar Alanas kovoja su itin retu „Fires“ epilepsijos sindromu, kuris susijęs būtent su karščiavimu.

Užklupęs viduriavimas priverčia nemaloniai pasijusti ir vaikus, ir suaugusiuosius. Neretai ši būklė yra lydima silpnumo, pilvo skausmų, karščiavimo bei netekus daug skysčių – dehidratacijos. Gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius įspėja į viduriavimą nenumoti ranka ir kreiptis į specialistą pagalbos esant tam tikriems rizikos veiksniams.

Lietuva turi kuo didžiuotis – virtuvės šefas Airis Zapašnikas (31) yra vienintelis lietuvis, pelnęs prestižinį apdovanojimą – „Michelin“ žvaigždutę, kurios trokšta kiekvienas šefas. Airis sako, kad toks įvertinimas – reikšmingas. „Tai ne tik didelė laimė būti pastebėtu ir įvertintu, bet ir garbė prieš savo tautą“, – teigia jis.

Tulžies pūslės akmenų operacija yra viena dažniausių procedūrų pilvo chirurgijoje. Abdominalinės chirurgijos gydytojas med. dr. Donatas Danys teigia, kad ši būklė, kuomet tulžies pūslėje susiformavo akmenys, yra vadinama Vakarų šalių problema, nes jos atsiradimui įtakos turi prasti mitybos įgūdžiai, greitai paruoštas maistas. Sužinokite, kokie simptomai leidžia įtarti tulžies pūslės akmenis. Pasak abdominalinės chirurgijos gydytojo med. dr.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, kuriose nariai diskutuoja apie sveikatą ir ligas, pasirodė Anglijoje gyvenančios lietuvės Giedrės nerimastingas klausimas. Pasidalinusi nuotrauka, mergina klausė: „Sveiki, ar yra kam nors įkandęs voras? Kaip reikėtų gydytis?“. Po voro įkandimo ji skubėjo į ligoninę, o specialistas siunčia svarbią žinią – įprastai vorai žmonių nepuola, tačiau yra rūšių, kurios gali tai padaryti. Anglijoje gyvenanti Giedrė (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.

Klaipėdoje gyvenanti Jūratė Altonaitė (31) pasakoja, kad kiekvieną dieną tenka gyventi ir susitaikyti su nenutrūkstamais kūno skausmais. Jų priežastis yra itin rimta ir reta pasaulyje liga – siringomielija. Vis dėlto, didžiausią liūdesį moteriai kelia žinia, kad pirmieji simptomai, išdavę ligą, pasirodė dar 2016-aisiais, tačiau dėl žiūrėjimo pro pirštus, ligą buvo uždelsta gydyti.

Jau visai netrukus į miškus pradės plūsti grybautojai iš visos Lietuvos kraštų. Rinkti grybų skubės ir patyrę, ir dar tik naujokai. Nors atrodo, kad didžioji dalis lietuvių moka pažinti tinkamus vartoti grybus, tačiau kasmet medikai praneša apie atvejus, kuomet ligonines užplūsta netinkamais grybais apsinuodiję gyventojai.

Neretai teigiama, kad suriebėjusios kepenys yra tarsi rykštė už vedamą nesveiką gyvenimo būdą, kuomet žmonės nesilaiko nei subalansuotos mitybos, nei pasirūpina savo fiziniu aktyvumu. Be to, sakoma, kad ši būklė – viena dažniausių Vakarų Europoje pastebimų ligų. Sužinokite, kokie simptomai išduoda šią klastingą būklę.

Sakoma, kad Joninių (Rasų) naktis yra ne tik pati trumpiausia, tačiau ir kupina netikėtumų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį kiekvienam reikėtų atlikti švenčiant Jonines – pasirinkti laukuose ar pievose įvairiausių žolelių, kadangi, kaip teigiama, šiuo metu jos turi daugiausiai palankių sveikatai savybių. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį aptarėme su vaistažolininku dr. Mariumi Lasinsku.

Viena dažniausių onkologinių ligų visame pasaulyje – storosios žarnos vėžys. Kasmet šia liga suserga apie milijonas gyventojų, o tuo tarpu Lietuvoje jų yra užregistruojama net apie 1700 naujų ligos atvejų. Laimei, kaip teigė Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus, ligą galima ne tik pastebėti laiku, tačiau ir sėkmingai jos išvengti. Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinių ligų visame pasaulyje.

Vienuoliktus metus juvelyrinius papuošalus kuriantis vilnietis Gluosnis Abramavičius pasakoja supratęs, kad žmogui pasiekti asmeninės brandos galima tik tuomet, kai šis sutinka prisiimti atsakomybę ne tik už savo, tačiau ir už kitų žmonių gerovę. Būtent vedamas tokios minties juvelyras sugalvojo savitą idėją kaip gali prisidėti prie bendruomenės klestėjimo.

Nėra nieko geriau nei turėti galimybę po sunkios darbo dienos ištiesti kojas sodo terasoje. Kaune gyvenantys Nijolė ir Saulius sako, kad niekur kitur nėra taip gera būti, kaip namie. Graži, žaluma alsuojanti sodo aplinka sukuria ramybės jausmą, o ir kaip teigia patys, didžioji dalis kasdienybės būtent ir pralekia lauke.

Mylimo augintinio netektis dažnai prilygsta skausmui, kurį jaučiame ir netekę itin artimo asmens. Ne veltui sakoma, kad augintiniai yra pilnaverčiai šeimos nariai, tad ir atsisveikinimas su jais netekties akimirką yra viena liūdniausių dienų gyvenime. Tačiau ne visi žino, kad Lietuvoje yra galimybė su savo mylimu naminiu gyvūnėliu atsisveikinti ir itin humanišku, etišku būdu. Tauragės rajone įsikūręs Augintinių krematoriumas savo veiklą vykdo jau šešerius metus.

Dažnai žinia apie artimojo netektį būna netikėta, o užklupus širdies skausmui, netrukus kyla daugybė klausimų – ką daryti, kur kreiptis, nuo ko pradėti organizuoti laidotuves ir dar daugiau jų. Mažai kas žino, kad nutikus netikėtai nelaimei, galima sulaukti ne tik emocinės, tačiau ir finansinės savivaldybių paramos. Ką būtina žinoti netekus artimojo, dalinasi atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.

Prasidėjus vasaros sezonui neretai keičiasi ir mitybos įpročiai, vartojamų maisto produktų racionas. Dažniau mėgaujamės šašlykais, ant grilio kepta mėsa, daržovėmis, įvairiomis uogomis, arbūzais. Tačiau pasirodo, tam tikrų maisto produktų yra nerekomenduojama vartoti esant karštiems orams, o suskrudęs šašlykas gali net ir paskatinti vėžį. Sporto trenerė, dietistė Rūta Beišytė-Aminova teigia, kad karštomis dienomis reikėtų vengti riebių, itin kaloringų maisto patiekalų.

Į naujienų portalo tv3.lt redakciją parašiusi skaitytoja Vilija (tikrasis moters vardas ir pavardė yra žinomas) pasidalino nematytų drugių nuotraukomis ir pasiteiravo, kas tai per vabzdžiai, kadangi tokius ji mato pirmą kartą. Savaitgalį panašūs klausimai sodininkų buvo užduodami ir įvairiausiose „Facebook“ grupėse, kurios vienija sodo ir daržo entuziastus. Daugumą jų teigė, kad tokių drugių, kuriuos kai kurie rado ant skalbinių lauke arba ant augalų, jie dar nebuvo regėję.

Pastarosios savaitės, kuomet saulė palepino šiltais orais, prie vandens telkinių pritraukė minias lietuvių, kurie jau nekantrauja pasidžiaugti saulės voniomis. Tačiau skubantiems įgauti saulės nubučiuotos odos įvaizdį, gydytoja dermatovenerologė Viktorija Vaičiūnienė primena nepamiršti į daiktų krepšį įsidėti kelių svarbių priemonių.

Šiuo metu laukuose ir pievose galime pasirinkti pačių įvairiausių vaistažolių, kuriomis stiprinsime sveikatą rudens sezono metu. Sveikatai palankių žolių galime pasirinkti ir darže. Neretai tokios vaistažolės sodininkų yra vadinamos piktžolėmis. Vis dėlto, vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas įspėja – kai kurios žolės yra nuodingos.  Pasak dr. Mariaus Lasinsko, viena tokių piktžolių – vėdrynai.

Pasimėgavę saulės voniomis neretai pastebime, kad ant odos atsirado mažų baltų dėmelių. Dažnai šios dėmelės tampa estetine problema. Vis dėlto, ilgainiui gali atsirasti ir surandėjusių aktininės keratozės dėmelių, kurios negydomos gali sukelti odos vėžį. Kaip reikėtų rūpintis šiomis dėmelėmis bei ką būtina žinoti apie fotosenėjimą, aptariame su „Danys Clinic“ gydytoja dermatologė Rasa Aurelija Vankevičiūtė.

Praėjusią savaitę nuskambėjo skaudi žinia – mirė tūkstančius lietuvių sujaudinusi 4 vaikų mama Jurgita Edemakhiota. Pastaruosius metus moteris kartu su savo vaikais gyveno Belgijoje. Su Jurgita bendravome dar praėjusių metų lapkritį. Tą kartą moteris laukė chemoterapinio gydymo, paaiškėjus rimtai diagnozei – II stadijos, trigubai neigiamam krūties vėžiui. Šiandien apie paskutines J. Edemakhiotos gyvenimo akimirkas kalbamės su jos vyriausiu 21-erių sūnumi.

Įpusėjus sodo ir daržo darbams, šeimininkams galvos skausmą kelia ir pasirodžiusios piktžolės. Neretai norint jomis atsikratyti žmonės griebiasi įvairiausių priemonių, ravi ir vėliau jas meta į šiukšlių krūvą. Tačiau vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad piktžoles verta pradėti vadinti „geražolėmis“, kadangi šios gali suteikti mūsų sveikatai didžiulę naudą.

Kad pomidoras yra ne veltui vadinamas „daržo karaliumi“, nedrįs paprieštarauti nei vienas. Nors dažniausiai manoma, kad auginant pomidorus nebūtina dėti daug pastangų norint sulaukti derliaus, tačiau patyrusi daržininkė Donata Jankauskienė sako, kad neretai sodininkai pamiršta vieną svarbią taisyklę. Pasak jos, genint pomidorus, jokiu būdu negalima skinti jų lapų. Panevėžio rajone gyvenanti Donata pasakoja, kad jos darže „karaliumi“ galima tituluoti ne ką kitą, kaip pomidorus.

Minint Tėvo dieną, kuri kasmet yra švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį, pasidalinti mintimis apie tėvystę sutikęs gerai žinomas televizijos laidų vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas (56) sako, kad tėvo sąvoka – neapibrėžiama. „Tėvu reikia būti, o tėvystę – jausti, nes tai yra ne kas kita kaip duotybė“, – sako jis. Užauginęs du sūnus – Šarūną ir Arūną, televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas sako, kad tėvų ryšys su vaiku yra tokia pati neatsiejama dalis, kaip ir motinos.

„Power Hit Radio“ laidų vedėjas Laurynas Matonis (29) džiaugiasi ne tik pasiekęs tikslą – atsikratyti 30 kilogramų, tačiau ir laimėjęs lažybas. Dar rudenį viešai paskelbęs iššūkį, kad iki Naujųjų metų numes 35 kilogramus, Laurynas įgyvendino ir ilgai siektą svajonę – sudalyvauti ralio varžybose.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paplito jautrus Ilonos Jančiukynienės pagalbos šauksmas – Marijampolės rajone sudegė tėvų namai. „Atvykus į vietą sužinojome, kad iš liepsnų patėvis, kuris buvo pats geriausias tėtė, neišėjo... Skausmo draskomi turime pasirūpinti mama, kuri liko be namų ir be mylimo vyro“, – rašoma moters įraše. Kiek daugiau nei prieš savaitę į Marijampolės sav., Sasnavos sen., Puskelnių kaimą skubėjo ugnagesiai gelbėtojai.