Ugnė Svenciūnaitė

Šiandien Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – per savo gimtadienį mirė 79-erių sulaukusi žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė. Dalios draugė bei kolegė Laima Mogenienė prisimena paskutinį susitikimą ir pasakoja, kas jai nedavė ramybės.  Garsi poetė, žurnalistė, buvusi Seimo narė, aktyvi visuomenės veikėja, knygų ir dainų autorė D. Teišerskytė paskutiniu metu kovojo su klastinga liga – atsitiktinai aptiktu vėžiu.

Po 10 metų gyvenimo Londone trisdešimties metų Beata su vyru sugrįžo į Druskininkus. Aštuonių mėnesių dukrą auginanti pora visiškai netikėtai sugalvojo atnaujinti senos statybos namą. Dabar Beata ir Erikas gali džiaugtis savo jaukiais, nuolatiniais namais. Beata sako, kad kartu su vyru namelį nusprendė įsirengti netikėtai. Moteriai ši idėja iš pradžių nepatiko, tačiau vėliau ji įžvelgė būsimų namų potencialą: „Šį projektą pradėjome visiškai atsitiktinai.

Artėjantis jaukusis Kalėdinis laikotarpis – metas prisiminti anapilin išėjusius artimuosius. Buvęs Vitalijos Katunskytės žentas Kęstutis Blažys neslepia – sunku patikėti, jog artėja pirmosios Kalėdos be šios ypatingos moters juoko. Vyras prisimena, kad Kalėdinis laikotarpis buvo kupinas chaoso, bet Vitalijai jis reiškė labai daug.

Vilniečiai Rolandas ir Milda Vaškevičiai kuria ypatingo skonio ir išvaizdos Macarons sausainius. Nors M. Vaškevičienė ir seniau kepdavo įspūdingus meduolius, dabar pora į Lietuvą atnešė naująją prancūziškų desertų bangą.

Suvalkietė Rūta Amšiejė savo ligą – imunoglobulino A nefropatiją, dar vadinamą Bergerio liga – vadina ne prieše, o palydove. Po daugelio metų kančių, dabar moters gyvenimas nusišvietė naujomis spalvomis – Rūtai transplantavo inkstus. Ilgus metus R. Amšiejė sako nė nežinojusi, kad serga autoimunine liga – imunoglobulino A nefropatija. Tai reiškia, kad eilę metų jos organizmas veikia prieš ją ir pamažu naikina inkstus.

Trisdešimt aštuonerių metų klaipėdietė Sigita Bilotė siuva neįprastas Tildos tipo lėles. Ji atrado savitą būdą, kaip išsaugoti širdžiai malonius prisiminimus – iš išaugtų vaikų rūbelių, migdukų ir kitų daiktų siuva rūbelius lėlėms. Meilę siuvimui ir rankdarbiams išugdė jos mama, kuri, moters teigimu, yra pati nuostabiausia siuvėja. Sigita prisimena, kad dar prieš išmokstant skaityti ir rašyti, mama ją mokė sukirpti medžiagą ir siūti siuvimo mašina.

Mirus artimajam, mes susiduriame su praradimo skausmu, kuris gali būti sunkiai pakeliamas. Tai yra laikas, kai mūsų emocinė būklė ir praktiniai veiksmai tampa labai svarbūs. Apie tai, ką daryti mirus artimajam ir kokie žingsniai yra svarbiausi, pasakoja Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės „Rekviem“ komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė.   J. Jurkevičienė sako, kad jei netektis įvyko namuose, pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie mirtį.

Dvidešimt septynerių vilnietė Vitalija Roščina prieš metus sužinojo netikėtą naujieną – gimdos kaklelio III laipsnio priešvėžinė stadija. Moteriai pavyko išgyti, tačiau dabar tv3.lt naujienų portalui ji pasakoja, į ką dėmesį atkreipti turėtų kiekviena moteris.

Kalėdos – tai magiškiausias metų laikotarpis, kupinas stebuklų ir džiaugsmo, kurį daugelis vaikų sieja su paslaptingu Kalėdų seneliu, kuris kiekvienais metais neša dovanas geriems vaikams. Tačiau, susidūrus su klausimu apie Kalėdų Senelio tikrumą, tėvai neretai pasimeta tarp magiško pasaulio idėjos išlaikymo ir tikrovės.

Dvidešimt dvejų metų klaipėdietė Kotryna – kolekcionuoja miške rastas žvėrių kaukoles bei kaulus. Nuolat vaikščioti miškuose mergina pradėjo prasidėjus karantinui, o dabar jos kolekcijoje beveik šimtas eksponatų.    Kotryna sako, kad kolekcionuoja ne tik kaukoles ar kaulelius – taip pat ir numestus ragus ir įvairius vabzdžius bei drugius. Tačiau kaip ir gyvūnus, šiuos renka tik mirusius – merginos teigimu, negalėtų nuskriausti net menkiausio gyvio.

Lapkričio 11-ąją, minint paskutinę rudens – šv. Martyno – šventę, galime numatyti, kokių orų tikėtis. Tad etnologas Libertas Klimka pasakoja, kodėl ši diena svarbi, kokios jos tradicijos ir kaip galime nuspręsti, kokie orai laukia. L. Klimka sako, kad norint sužinoti, kokie bus šaltojo laikotarpio orai, turėjome palaukti iki šv. Martyno dienos – paskutinės rudens šventės.

Sveikas skrandžio rūgštingumas yra esminis faktorius žmogaus virškinimo procese. Tačiau kai kurie žmonės patiria per didelį skrandžio rūgštingumą, kuris gali sukelti nepatogumų ir rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip refliuksas ar opų susidarymas.   Norint sumažinti šį rūgštingumą ir pagerinti gerovę, daugelis ieško natūralių ir saugių būdų. Viena iš jų - maisto produktai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, apie kuriuos pasakoja mitybos specialistas Mantas Liekis.

Televizijos laidos „TV pagalbos“ komandos narės Rūtos Filejevos įkurtas labdaros ir paramos fondas „Gėrio trupinėlis“ jau aštuntus metus iš eilės stebina nepasiturinčius Lietuvos vaikus ir senelius. Šiais metais Rūta taip pat kviečia prisidėti prie nepritekliuje gyvenančiųjų gerovės.  R. Filejeva sako, kad šilumos, dėmesio stokojančių senelių ir vaikų Lietuvoje yra daug, tad artėjant didžiosioms metų šventėms „Gėrio trupinėlis“, ruošiasi jų širdis užpildyti šiluma.

Vakar paminėjus saldžiausią metų šventę – „Pyragų dieną“, jau 14 metų iš eilės gyvuojanti tradicija kviečia žmones dalintis ne tik pyragais, bet ir gerumu, ištiesiant pagalbos ranką „Išsipildymo akcijos“ herojams. „Power Hit Radio“ laidų vedėja Elena Karalienė pasakoja, kodėl jai svarbu aukoti, švęsti šią dieną ir dalijasi savo mėgstamiausio pyrago receptu.

Lapkričio 16-ąją minėsime Tarptautinę nerūkymo dieną, o jai artėjant, psichiatras Adomas Bieliauskas pasakoja, kokią žalą ši priklausomybė daro sveikatai bei atskleidžia efektyviausius rūkymo metimo būdus.   A. Bieliauskas sako, kad rūkymas labai neigiamai veikia sveikatą: sutrumpina gyvenimo trukmę maždaug apie dešimt ar daugiau metų. „Visgi rūkantys žmonės neišsigąsta, kad gali numirti 10 ar daugiau metų anksčiau nei nerūkantys.

Buvusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui vakar suėjo 97-eri metai. Artima šeimos draugė Birutė Vizgirdienė ta proga naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip Valdas ir Alma Adamkai savo gimtadienius švęsdavo seniau bei prisiminė ypač ypatingą jų šventę – penkiasdešimtąsias vestuvių metines. B. Vizgirdienė prisiminė pažintį su V. Adamkumi, kuri įvyko Amerikoje, prieš penkiasdešimt metų, kai prezidentas, važiuojant iš Čikagos, aplankė moters artimuosius.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų.   Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Kajus – 2022 metų „Išsipildymo akcijos“ herojus. Raseiniuose pagalbos šeimai namuose gyvenantis šešiametis berniukas – ypatingas vaikas. Nors jo gyvenimo kelias buvo nelengvas, berniukui daugelis galėtų pavydėti pozityvumo. Dėl daugelio ligų Kajus nelaiko pusiausvyros, jo kaulai yra itin trapūs. Visgi prieš metus „Išsipildymo akcijos“ dėka Kajui  nupirktos priemonės šiandien jam leidžia gyventi kur kas lengviau.

Lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto – medžiotojų diena. Tad Etnologas Libertas Klimka pasakoja, iš kur ši diena kilusi ir kada galėsime sužinoti, kokie bus orai. L. Klimka sako, kad šv. Huberto diena yra kilusi iš Vokietijos. Lietuvoje seniau žmonės neminėdavo šios dienoss – vietoj jos šventė „Medžiotojų pilnatį“.   „Šią rudens pilnatį lietuviai vadindavo „Medžioklės pilnatimi“, nes laukai būdavo tušti, tad bajorai per pilnatį eidavo medžioti su skalikais.

Lapkričio 2-ą dieną minimos Vėlinės – ypatinga diena, kurią daugelis žmonių visame pasaulyje įprasmina atmindami savo mirusius artimuosius. Tai metas, kai žmonės gali prisiminti tuos, kurių jau nebėra. Apie tai, kuo ši diena ypatinga, tv3.lt naujienų portalui pasakoja etnologė Eglė Valentė.

Protėviai nuo seno tikėjo, kad ryšio su vėlėmis palaikymas yra be galo svarbus, jos – paguodos ir pagalbos šaltinis. Lapkričio 1-oji yra Visų šventųjų diena, tai bažnytinė šventė, kurios šaknys siekia Viduramžius. Apie tai, kaip ši diena atsirado bei kokios jos tradicijos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologė Eglė Valentė. Visų šventųjų diena atsirado Viduramžiuose – iš pradžių ši šventė neturėjo konkrečios datos.

Neseniai savo ligos istorija daugelio lietuvių širdis suvirpinusi trisdešimt vienerių alytiškė Sidona Zinevičiūtė, tv3.lt naujienų portalui išsamiau papasakojo apie savo jau nueitą sunkų kelią, didžiausius iššūkius ir kaip į diagnozę reagavo moters dukra – septynerių metų Liepa.

62 metų kaišiadorietei Česlovai Česnienei atšalus orams dar pavyko surasti įvairių grybų. Moteris pasakoja, kad jos mylimasis jai parodė slaptą miško lopinėlį, kuriame beveik visada pavyksta surinkti gausybę gėrybių.  Nors moteris sako, kad grybavimo gudrybių neturi, tačiau kol su vyru neprirenka norimo kiekio grybų, tol apie grįžimą namo net nekalba. Kol pora surinko šią gausybę grybų, užtruko keturias valandas.   „Galiu ir dar tiek pat pririnkti.

Kai žmonėms kažką skauda – jie kreipiasi į gydytojus. Tačiau ką daryti jeigu negalavimo priežasties nepavyksta rasti? Psichosomatikos specialistė, numerologė Lina Krukauskienė sako, kad psichosomatika – tai vidinės žmogaus būsenos atspindys fiziniame kūne. Ji yra ne tik apie skausmus, bet apima praktiškai visus negalavimus.

Šešiasdešimt devynerių metų Algirdas rekonstruoja bei balzamuoja mirusių žmonių kūnus. Vyras šią specialybę pasirinko prieš dvidešimt metų, nes tuo metu kito darbo jam rasti nepavyko. Tuo metu Algirdui buvo keturiasdešimt devyneri metai ir žmonės skeptiškai žiūrėjo į tai, kad tokio amžiaus vyras ieško darbo. Tad skelbime radęs darbo pasiūlymą, vyras mirusių žmonių kūnų rekonstravimo ir balzamavimo darbe jau skaičiuoja beveik dvidešimt vienerius metus.

Spalio mėnesį atėjus šalnoms, žmonės skuba tvarkyti kiemus, balkonus ir kapines. Žiedynams atnaujinti vieni sodina viržius, kiti chrizantemas. Gėlių verslo „L. Baradinsko Gėlininkystės Ūkis“ savininkas Laimutis Baradinskas pasakoja, kad dažnai iki Vėlinių, kapuose jau būna pasodinti viržiai, o spalio pabaigoje, prieš pat Vėlines, daugiausiai perkamos chrizantemas.

Namus norėjusi pagražinti kaunietė nustebo pamačiusi, kiek finansinės ir fizinės žalos būstui padarė moters pasirinkti remonto meistrai.   „Noriu pasidalinti savo istorija, kaip likau prie „suskilusios geldos“, t. y. be atliktų grindų darbų, su prarastais pinigais ir su pavogtais namų raktais. Dalinuosi tikėdamasi, kad galbūt kažką kitą apsaugosiu nuo tokių pat klaidų ir nekompetentingų „darbininkų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo moteris.

Prieš keletą dienų Sandra Bradūnienė savo vaiką į atvežė į mokyklą Kaune ir nerado laisvų, neįgaliesiems skirtų automobilių statymo vietų. Visgi moteris augina negalią turintį berniuką ir naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad su užimtomis neįgaliesiems skirtomis automobilių statymo vietomis bei aplinkinių žmonių nepasitenkinimu susiduria dažnai.

Artėjant Lapkričio 1-ajai, žmonės jau ima planuoti, kaip puoš kapą, kokius priežiūros darbus reikės atlikti. Visgi, kitiems išeitimi tampa kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios už atitinkamą sumą pasirūpina artimųjų kapais.  Dvidešimt aštuonerių metų Vilniuje gyvenantis Edvinas Genutis – penkerius metus savo veiklą vykdantis kapų meistras, kuris prižiūri, įrenginėja ar rekonstruoja žmonių kapus bei yra „GražūsKapai.lt“ savininkas.

Vos gimusi Emilija patyrė asfiksiją – stiprų pridusimą, itin pavojingą naujagimiams, nes būklės sukeliamo deguonies trūkumo pažeidžiamos smegenys, tad tokiose situacijose būtina žaibiška reakcija. Emilijos atvejis – tik vienas iš daugelio. Tokių mažųjų pacientų sveikatos problemas spręsti būtina, tad pernai „Išsipildymo akcijos“ dėka Santaros klinikų Neonatologijos centrui nupirkti du vaikų gydymui itin svarbius aparatus, kurie keičia gyvenimus.

Vis daugiau tėvų susiduria su ne visada lengvu klausimu – kiek pinigų derėtų duoti vaikams ir kaip juos išmokyti protingai elgtis su savo turimomis santaupomis. Apie tai, kiek pinigų skirti įvairaus amžiaus vaikams, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria tėvai, tv3.lt portalui pasakoja vaikų psichologė Aušra Kazlienė.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais, mato kiekvieną pokytį ir tik joje gali atsipalaiduoti – stebi miškus, paukščius, skruzdėlynus, žemės drėgmę, kaip išsprogsta pirmieji žiedai. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kokių orų galima tikėtis ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.   Moteris sako, kad dažnai stebi skruzdėlynus ir pagal juos sprendžia, kokie gali būti tolimesni orai.

Atšalus orams ir padidėjus drėgmės kiekiui – gali atsirasti palankios sąlygos pelėsio atsiradimui. Šis mikroorganizmas gali sukelti alergiją, kuri taip pat gali būti pavojinga ir sveikatai. Apie tai, kaip atpažinti alergiją pelėsiui ir numalšinti jos simptomus, tv3.lt naujienų portalui pasakoja „Benu“ vaistinės atstovė – vaistininkė Urtė Jankauskaitė.

Šiuolaikinėje visuomenėje technologijos tampa neišvengiama kasdienybės dalimi ir tai gali paveikti visus šeimos narius, ypač vaikus. Apie tai, kaip kartais tėvai gali nesusimąstyti, kokią žalą jų naudojimasis technologijomis gali padaryti vaikų psichologinei būsenai ar augimo procesui, tv3.lt naujienų portalui pasakoja psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.

Atėjus šaltajam sezonui, žmonės dažniau susiduria su pūslelinė, kitaip dar vadinama „Herpes simplex“ virusu. Ši infekcija gali paveikti įvairaus amžiaus žmones – nuo mažų vaikų iki vyresnio amžiaus asmenų. Pūslelinė gali kelti diskomfortą, tačiau daugelis žmonių, sergančių šia liga, gali ją valdyti. „Camelia“ vaistinės vaistininkė Giedrė Stankevičienė tv3.lt portalui papasakojo, kaip su šiuo virusu kovoti ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius.

Natūralus šeimos planavimas yra vienas iš pastojimo kontroliavimo būdų. Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė Elena Kosaitė-Čypienė sako, kad natūralus šeimos planavimas yra pastojimų reguliavimo būdas, kai pora pažįsta savo vaisingumą ir remdamasi šiomis žiniomis siekia pastoti arba atidėti pastojimą.

Peršalimas dažna ligos forma, kuri sukelia simptomus kaip: sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys ir bendras silpnumas. „Eurovaistinė“ vaistininkė Dovilė Tervydė sako, kad atšalus orams, matomas padidėjęs peršalusių žmonių skaičius, tad daugiau žmonių rūpinasi savo vastinėle ir imuniteto stiprinimo preparatais.  D. Tervydė teigia, kad pajutus peršalimo simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Vitaminas D yra labai svarbi maistinė medžiaga, atsakinga už daugelį organizmo funkcijų, reikalingų augimui ir vystymuisi. „BENU“ vaistininkė Laura Mockutė sako, kad šis vitaminas laikomas sklandžios organizmo veiklos pagrindu, pasižyminčiu daugybe sveikatai naudingų savybių.  L. Mockutė sako, kad šis vitaminas lemia įvairių sistemų darbą: įskaitant endokrininę, nervų, širdies ir kraujagyslių, dalyvauja autoimuniniuose ir priešuždegiminiuose procesuose.

Kepenys yra vienas iš svarbiausių mūsų kūno organų, atliekantis daugybę svarbių funkcijų, susijusių su medžiagų apykaita, detoksikacija ir maisto virškinimu. Viena iš efektyvių priemonių, padedančių išlaikyti kepenų sveikatą, yra tinkamas mitybos racionas. Mitybos specialistas Mantas Liekis pasakoja, kokius produktus valgyti ir kokių vengti, norint palaikyti sklandžia kepenų veiklą.

Vis dažniau išgirstame, jog fizinis aktyvumas – raktas į ilgaamžiškumą. Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį šimto metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR” kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų. Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Gerai inkstų veiklai ir tinkamam jų funkcionavimui svarbi subalansuota mityba. Pagrindinė inkstų užduotis – iš kraujo šalinti medžiagų apykaitos produktus ir reguliuoti druskos bei skysčių pusiausvyrą organizme. Mitybos specialistas, dietistas Mantas Liekis pasakoja, kokius produktus valgyti ir kokių vengti, norint palaikyti sklandžią inkstų veiklą.

Sustiprėjus magnetinėms audroms, gydytojas Irmantas Aleksa akcentuoja, kad šie gamtos pokyčiai neturi jokios tiesioginės įtakos žmonių sveikatai. Gydytojas tv3.lt portalui atskleidžia, kad nemažai sveikatos problemų kyla ne dėl saulės magnetinio lauko pokyčių, o dėl to, kad žmonės nekontroliuoja savo gyvenimo būdo ir nesivadovauja gydytojų nurodymais.

Kompozitorius, prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano atskleidė, jog ruošiasi priimti TV3 laidos „Į sveikatą!“ iššūkį – įvykdyti normatyvus, kuriuos atlieka Specialiųjų operacijų pajėgų nariai Lietuvos kariuomenėje. Vyras sako, jog jo tikslas yra surinkti maksimalų šauktinių normatyvų įvertinimą – tris šimtus taškų.  Stanislavas Savickis sako, jog pradėjo sportuoti, kai prieš penkerius metus sužinojo, jog serga onkologine liga.

Kirmėles – maži, bet potencialiai pavojingi parazitai. Radus jų vaikų organizme, tėvai nežino kaip šiuos parazitus išnaikinti arba kaip nuo jų apsisaugoti ateityje. Camelia vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai yra gana dažnas reiškinys ir pasakoja kaip šių nepatogumų išvengti.

Priklausomybė yra reiškinys, kuris susideda iš biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Kai artimoje aplinkoje atsiranda priklausomybę turintis žmogus, gali iškilti sunkumų, siekiant suprasti kaip teisingai pasielgti ir kur ieškoti reikalingos pagalbos.

Šiandien, rugsėjo 29-ą dieną yra minima Šv. Mykolo diena. Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir auksiniu rudeniu arba bobų vasara. „Visgi Mykolinės yra ir vėjo dienos šventė, kuomet žmonės tikrindavo kokia žiemą jų laukia”, – pasakoja profesorius Libertas Klimka.  Mykolo diena ypatinga tuo, kad ryte patikrinus vėjo kryptį, galima nuspėti ateinančius žiemos orus.

Keramika – tai viena iš meno rūšių, su kuria galima išreikšti savo kūrybą per molio, spalvų ir formos žaidimą. Dvidešimt septynerių marijampolietė Rugilė Navickaitė keramika susidomėjo vaikystėje ir šį pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu. Dabar mergina gauna užsakymų iš įvairių kavinių, veda edukacijas, rengia savo darbų parodas. Kodėl mergina pasirinko šią veiklą bei su kokiais sunkumais jai ten susidurti, mergina pasidalino su tv3.lt portalo skaitytojais.