Ugnė Paulauskaitė

Ieškoti naujo būsto – sunkus, atsakingas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau tėvams su mažais vaikais šis gyvenimo tarpsnis gali dar labiau apsunkti. Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vaikai ir gyvūnai yra tikri namų siaubūnai, ir, nors įstatymai šitaip elgtis neleidžia, nuomotojai vis dar vengia nuomininkų su vaikais. Dažnai nuomojamo būsto savininkai įsitikinę – vaikai ir gyvūnai būtinai nusiaubs namus.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Imuniteto paso idėją – pasiskiepijusiems nuo Covid-19, persirgusiems arba nuolat besitestuojantiems gyventojams būtų atverta galimybė teikti ir naudotis iki šiol dėl koronaviruso neteikiamomis paslaugomis. Vilniaus mero nuomone, Imuniteto pasas padėtų išgelbėti dalį dabar uždaryto verslo, pagerintų žmonių emocinę būklę ir paskatintų žmones dažniau testuotis. Siūloma, kad imuniteto pasas galėtų būti integruotas į „KoronaStop“ programėlę.

Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikimo metu aptarti šalių bendradarbiavimo klausimai, vakcinacija ir kitos aktualijos. V. Zelenskis sako, kad Ukraina skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, kitaip nei Lietuva, stabdyti neplanuoja. Ketvirtadienį G. Nausėda susitiko Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

„AstraZeneca“ vakcina jau kurį laiką gyventojams kelia mažesnį pasitikėjimą nei kitos – Lietuvoje matyti atvejų, kai šia vakcina skiepytis atsisako ištisi miestai. Dar daugiau diskusijų visuomenėje sukėlė antradienį vakare priimtas sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Kone viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslo sričių – maitinimo įstaigos. Joms šiuo metu leidžiama teikti tik maisto išsinešti paslaugą. Tačiau verslininkai jau šaukiasi pagalbos iš paskutiniųjų – toks darbas labiau padeda nepamiršti, kaip rankoje laikyti peilį, o ne užsidirbti. Spėjama, kad jei netrukus nebus atlaisvinta maitinimo įstaigų veikla, rytojaus sulauks toli gražu ne visi.

Vairuotojus siutina Vilniaus Tuskulėnų gatvėje esantis greičio matuoklis.  Žmonės pasakoja, kad įrenginys fotografuoja kone visas pravažiuojančias transporto priemones, negana to, neseniai toje vietoje dar buvo ir beveik perpus sumažintas leistinas greitis. Vilniečiai bijo gresiančių baudų, o šalia gyvenantys dar skundžiasi ir nesiliaujančiu mirksėjimu. „Pleškina kaip išprotėjęs“, – socialiniuose tinkluose skundžiasi žmonės.

Drama Kalzų Rūdos pradinės mokyklos darželyje tęsiasi toliau. Policijai pradėjus tyrimą dėl galimo auklėtojos smurto prieš darželinukus, miesto meras atskleidžia, kad buvo gauta informacijos dėl galimai ne vieno netinkamo darželio darbuotojo elgesio. Šiuo metu vyksta tyrimas, aiškinamasi, kokia yra įstaigos direktorės atsakomybė. Gali būti, kad vadovei teks palikti pareigas. Portalas tv3.lt dar trečiadienį pranešė apie galimą smurtą Kazlų Rūdos pradinės mokyklos darželyje.

Šią savaitę pasikeitė reikalavimai keliautojams. Nuo trečiadienio norint atvykti į Lietuvą privaloma turėti neigiamą koronaviruso testą. Tačiau kelionių organizatoriai ir patys keliautojai piktinasi, kad valdžios sprendimas buvo menkai iškomunikuotas, o nuo kelionių žmones gali atbaidyti ne tik vis dar privaloma izoliacija grįžus, bet ir testų kainos.  Dar praėjusį trečiadienį Vyriausybė pranešė, kad nuo šios savaitės keičiasi kai kurie karantino režimo reikalavimai.

Skandalas Kazlų Rūdoje – miestelio pradinės mokyklos darželio auklėtoja įtariama smurtavusi prieš darželinukus. Tėvai pasakoja, kad pedagogė itin grubiai elgėsi su mažamečiais, vieną darželinuką uždarė į tualetą, kitai mergaitei griebė už plaukų. Pedagogė buvo atleista iš darbo, o miesto savivaldybė aiškinasi, ar prieš vaikus smurtavo tik viena darželio auklėtoja – buvo gauta informacijos, kad galimai netinkamai su vaikais elgėsi ne vienas asmuo.

Vyriausybė pritarė, kad dalį darbuotojų valstybės lėšomis būtų galima privalomai tikrinti dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu. Galutinį sprendimą ypatingos skubos tvarka artimiausiu metu priims Seimas. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Antradienį Lietuvoje laikinai sustabdytas vakcinavimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija – buvo pranešta, kad Austrijoje po skiepo mirė vienas asmuo, dar vienas susidūrė su itin sunkiu nepageidaujamu poveikiu. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teigimu, dėl šios serijos vakcinų ir Lietuvoje buvo gauta keliolika pranešimų, tačiau apie itin sunkias nepageidaujamas reakcijas nepranešta.

Pirmadienį skubiai sušauktas Vyriausybės posėdis dėl privalomo galimai sergančių asmenų ir darbuotojų testavimo baigėsi nė neįsibėgėjęs. Pristatant įstatymo pataisas buvo panaudota sąvoka „priverstinis testavimas“. Tarp ministrų kilo diskusija, posėdis netrukus buvo nutrauktas. Šalies sveikatos priežiūros ekspertai ir darbdaviai sako nusivylę Vyriausybės komunikacija.

Lietuva turi bent tris loterijos milijonierius. Nuo euro įvedimo Lietuvoje didesnes nei milijono eurų sumas laimėjo trys žmonės. Tiesa, informacijos apie laimėjimų savininkus ir tai, kaip laimingieji panaudojo gautas sumas, rasti nepavyksta. Dėl saugumo sumetimų laimėtojai dažnai pasirenka neviešinti savo asmens duomenų. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuvilnijo džiugi naujiena – mūsų tautietis „Vikinglotto“ loterijoje laimėjo daugiau nei 13 mln. eurų.

Praktinio vairavimo egzmainai „Regitroje“ turėtų būti atnaujinami jau kitą savaitę. Vyriausybė penktadienį turėjo spręsti, ar šių egzaminų rengėjų nereikėtų privalomai testuoti dėl koronaviruso. Klausimas dėl netikslumų įstatymuose vis dėlto buvo nukeltas kitai savaitei. Vyriausybė penktadienį žadėjo spręsti dėl privalomo koronaviruso testo vairavimo egzaminų rengėjams.

Druskininkuose – neeilinis įvykis. Trečiadienio vakarą prie ežero sveikatinęsi du miesto politikai neįsiteko. Druskininkų opozicijos atstovas Karolis Kaklys pasakoja buvęs užpultas miesto mero bičiulio, tarybos nario Liudo Vaisietos. Šis pasakoja kiek kitokią įvykių seką. Incidento tyrimas dėl galimo šališkumo buvo perduotas Marijampolės pareigūnams.

Dėl nevykstančių vairavimo egzaminų tūkstančiai gyventojų susidūrė su rimtomis problemomis – kai kam buvo stipriai suvaržytos judėjimo galimybės, dalis žmonių be teisių negali gauti darbo. Būsimieji vairuotojai pratrūko – trečiadienį visoje šalyje vyksta mitingai, prie jų prisijungė ir vairavimo mokyklos. „Gana tyčiotis!“ – sako piketuotojai. Vairavimo egzaminai šalyje nevyksta jau beveik tris mėnesius. Apie 11 tūkst.

Nors naujų užsikrėtimų Covid-19 pastaruoju metu šiek tiek padaugėjo, duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad būtų keista, jei atšilus orui Lietuva nepasiektų Vyriausybės nustatyto karantino A scenarijaus. Mokslininko nuomone, tam įtakos turėtų turėti ne tik Vyriausybės nustatyti ribojimai, bet ir įsibėgėjusi vakcinacija.

Dar pernai kalėjimuose fiksuotos dešimtys užsikrėtimų ŽIV. Didelė dalis užsikrėtusiųjų nurodo, kad virusu galimai užsikrėtė vartodami narkotines medžiagas. Pasigirsta siūlymų šią problemą spręsti kalėjimuose užtikrinant pakankamą sterilių švirkštų, adatų ir dezinfecinio skysčio kiekį. Pirmadienį pasaulyje minima nulio diskriminacijos diena.

Vakcinacijos nuo koronaviruso procesui šalyje įsibėgėjus, siaubą daliai gyventojų kelia liudijimai apie nepageidaujamas organizmo reakcijas į vakciną. Tačiau mokslininkai skuba raminti – pasirodo, tai, kad sulaukėte organizmo reakcijos į skiepą, iš tikrųjų gali reikšti, kad jums susidarė imunitetas.

Pavasarį daliai studentų prasideda profesinė praktika. Nors pandemijai siaučiant didelė dalis praktikų vyko nuotoliniu būdu, karantino sąlygoms švelnėjant praktikuotis studentai galės grįžti į darbo vietas. Tačiau kai kurie studentai gyvai praktikuotis bijo dėl viruso grėsmės, todėl praktikas prašo leisti atlikti tik nuotoliniu būdu. Į tv3.lt redakciją kreipėsi Vilniaus universiteto (VU) vaikystės pedagogikos pirmo kurso studentė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis trečiadienį baigėsi tikru detektyvu. Nuotolinio posėdžio metu kažkas iš pokalbio išmetė kelis dalyvius, o kalbantiesiems nuolat išjunginėjo mikrofonus. Seimo valdyba jau ėmėsi veiksmų, šiuo metu bandoma išsiaiškinti, kas šitaip savivaliavo posėdyje. Trečiadienį vykęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, regis, pasėjo daugiau klausimų, nei atsakymų.

Dar praėjusią savaitę būsimiesiems vairuotojams sužibo viltis – buvo pasiūlyta atnaujinti vairavimo mokyklų veiklą ir praktinius vairavimo egzaminus. Tačiau dar trečiadienį „Regitra“ pranešė, kad vairavimo egzaminai nebus atnaujinami bent iki balandžio. Būsimieji vairuotojai pasipiktino tokiu sprendimu ir jau organizuoja mitingą. Prieš daugiau nei savaitę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pateikė siūlymą atnaujinti vairavimo egzaminus.

Diskusijoms dėl vakcinų efektyvumo netylant, viešojoje ervėje pasigirsta ir nemažai dvejonių. Kaip tikras siaubas dažnai yra įvardijama „AstraZeneca“ vakcina, mat ja pasiskiepijus daliai gyventojų atsirado nenorimų organizmo reakcijų. Tačiau moklininkai kategoriški – ši vakcina nėra niekuo prastesnė už kitas, o atsiradę simptomai tėra imuninis atsakas. Skiepijimo procesui šalyje įsibėgėjus, kilo nemažai diskusijų dėl vakcinų veiksmingumo.

Dar pernai Utenoje kilęs skandalas dėl miesto ligoninės direktoriaus atlyginimo dydžio rutuliojasi toliau. Direktorius jau antrą kartą pateikė prašymą gauti 90 proc. priedą prie atlyginimo kaip su Covid-19 pacientais dirbantis asmuo. Negana to, direktorius mero potvarkiu gavo ir pusantro tūkstančio eurų dydžio premiją. Opozicija piktinasi, kad direktorius net neturi leidimo gydyti pacientus, o ligoninės vadovo ir mero santykius vadina politiniais.

Jau trečiadienį privačios sveikatos priežiūros įstaigos savo pacientams suleis pirmąsias vakcinos nuo koronaviruso dozes. Tiesa, už vakcinas kol kas pacientai nemokės, taip turėtų būti tiesiog paspartinamas vakcinacijos procesas Vilniuje, tačiau jau kalbama ir apie datą, kada vakciną gauti galėtume už pinigus. Spėjama, kad vakcina, perkant ją privačiai, turėtų kainuoti gerokai daugiau nei valstybės parūpinta.

Nors Lietuvoje ekspertų tarybos nariai ir Vyriausybės atstovai jau užsimena apie galimus atlaisvinimus dėl kaukių dėvėjimo lauke, tačiau pasigirdo ir siūlymų sugriežtinti kaukių dėvėjimą uždaroje erdvėje – siūloma saugotis dėvint dvi kaukes vienu metu. Užsienio specialistai teigia, kad būtų pravartu pradėti dėvėti dvi kaukes. Siūloma dėvėti medicininę, o ant jos dar užsidėti medžiaginę kaukę. CNN skelbia, kad viena medicininė kaukė sulaiko apie 42 proc.

Seimo narys Dainius Kepenis viešai išsakė savo dvejones dėl vakcinos nuo Covid-19. Parlamentaras vakciną palygino su dopingu ir suabejojo, ar vakcina tikrai padės įveikti koronaviruso pandemiją, ar tai nebus tik trumpalaikė pergalė. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skatina nelyginti dopingo su vakcina ir pasikliauti mokslu – gyvename XXI amžiuje.

Dar praėjusią savaitę visuomenę pasiekė džiugi žinia, kad lietuvis loterijoje laimėjo daugiau nei 13 mln. eurų. Nors naujiena ir skamba pozityviai, specialistai įspėja – loterijos ir lošimai gali sukelti priklausomybę, o ši dažnu atveju baigiasi net mirtimi. Naujausi duomenys rodo, kad vis daugiau lošiančiųjų atsiduria ties itin pavojinga riba. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuvilnijo naujiena, kad vilnietis loterijoje laimėjo daugiau nei 13 mln. eurų.

Dalyje šalies regionų sparčiai mažėja jaunų gyventojų. Kai kuriuose rajonuose senyvo amžiaus žmonių gyvena net keliais kartais daugiau nei vaikų. Kas bus, kai vyresniosios gyventojų grupės neliks? Specialistai sako, kad tokioms vietovėms reikės stiprios valstybės pagalbos. Statistikos departamento duomenimis, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus, o likusiuose mažuose rajonuose vis didesnę dalį gyventojų sudaro pensijos amžiaus žmonės.

Dėl apmaudžios gydytojos klaidos viso nėštumo metu sveikas buvęs kūdikis gimė neįgalus. Vaikui jau pusantrų metukų, tačiau jis nevaikšto, nekalba ir nemato. Atvejį tyrusi komisija dar praėjusią savaitę pripažino: dėl kūdikio negalios yra kalta Respublikinė Panevėžio ligoninė. Portalas tv3.lt dar praėjusiais metais rašė apie Egidijaus ir Živilės (pavardės redakcijai žinomos – aut. past.) sūnaus Marko Jono istoriją. Prieš pusantrų metų gimęs berniukas nevaikšto, nekalba ir nemato.

Dar praėjusią savaitę Lietuvoje nuskambėjo džiugi žinia – šalyje laimėtas rekordinis loterijos prizas. Vilniuje gyvenantis vyras „Vikinglotto“ laimėjo daugiau nei 13 mln. eurų. Tačiau specialistai džiaugtis neskuba – toks laimėjimas gali paskatinti kitus žmones dažniau dalyvauti loterijose, o šios neretai sukelia ir priklausomybę. Specialistų teigimu, išgirdus apie tokį didelį laimėjimą, gali padaugėti perkančių loterijos bilietus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys skatina nebevengti planinių sveikatos priežiūros paslaugų. Ministro tiegimu, didelė dalis medikų jau yra paskiepyta, tad rizika užsikrėsti ligoninėse sparčiai mažėja. A. Dulkys teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aktyviai bendradarbiauja su sveikatos priežiūros įstaigomis, tad gyventojams bijoti vykti planinių sveikatos priežiūros paslaugų į ligonines nereikėtų.

Įvedus karantino režimą šalyje, stipriai pasikeitė ugdymo procesas. Pamokos persikėlė į namus, pasikeitė ir būrelių vykdymo tvarka. Nors mokytis iš namų, kaip parodė pandemija, įmanoma, kai kurių užsiėmimų perkelti į kompiuterio ekraną nepavyksta, tad jie nėra vykdomi. Tačiau tėvai sako net ir šiuo metu sulaukiantys mokėjimo kvitų už nevykstančius būrelius. Karantinas pakoregavo švietimo įstaigų veiklą, mokymosi procesas persikėlė į namus.

Radinys maisto į namus užsakyme sukėlė nuostabą ne vienam internautui. Paukštienos patiekale – plunksnų likučiai. Restoranas sako, kad mėsoje likę šereliai žmogui nėra pavojingi, tačiau pripažįsta, kad į klientų lėkštę papuolė dėl darbuotojų neatidumo. Maisto į namus užsisakiusi Julija (vardas pakeistas – aut. past.) liko ir nevalgiusi, ir pasibaisėjusi. Radinys maisto dėžutėje privertė išsižioti.

Vilniaus universiteto studentai širsta. Prieš keletą mėnesių prasidėję bendrabučių remonto darbai trukdo mokytis, o darbus atliekantys darbininkai garsiai keikiasi ir nedėvi kaukių. Negana to, karantino metu dalis aukštųjų mokyklų pritaikė nuomos kainos nuolaidas savo studentams, tačiau VU atšauna – už gyvenimą universiteto bendrabučiuose ir taip mokama mažai, tad ir mažinti nėra ką.

Vartoti pasenusius vaistus gali būti kenksminga organizmui. Tačiau retas žino, kad vaistus išmetus į konteinerį ar išpylus į kanalizaciją galima padaryti dar daugiau žalos. Per metus vaistinės sako sulaukiančios tonų pasenusių vaistų, bet specialistai džiaugtis neskuba. Gali būti, kad gyventojai suvartoja netinkamus kiekius vaistų, tad daugiau ir grąžina. Kaupti pasenusius vaistus gali būti kenksminga ne tik sveikatai, bet ir gamtai.

Vilniečius stebina neįtikėtinas vaizdas – vienoje sostinės senamiesčio gatvėje rado prišalusį automobilį. Kol kas spėjama, kad automobilis vandeniu buvo užpiltas vamzdyno avarijos metu, o automobilių meistrai įspėja, kad didelis ledo sluoksnis transporto priemonėms gali būti pavojingas. Vilnietis Andrej Černenko vaikščiodamas Vilniaus senamiestyje pamatė vaizdą, privertusį stabtelėti. Po vienu namu Lapų gatvėje Vilniuje stovi įšalęs automobilis.

Penktadienį Vyriausybė sutarė atnaujinti kontaktinį ugdymą vienoje mokykloje ir profilaktiškai dėl koronaviruso tirti šeimas bei darbuotojus. Tokia eksperimentine mokykla taps Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, pirmieji pradinukai į klases mokykloje turėtų grįžti iš karto po atostogų – vasario 22-ąją.

Praėjo beveik trisdešimt metų nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, tačiau konvencija į šalies teisinę sistemą pilnai įtraukta nėra iki šiol. Specialistų teigimu, tai Lietuvai nesuteikia garbės, tad dar šiemet bus buriama speciali, šios konvencijos problemą sprendžianti darbo grupė. Planuojama svarstyti, ar vertėtų kurti naują įstatymą, ar verčiau atnaujinti jau galiojančius teisės aktus.

Socialiniuose tinkluose tikrą audrą sukėlusio žygeivio Martyno Kasperavičiaus pasakojimas į diskusijas įtraukė ir politikus. Kol policija nubausto sportininko istorijoje savo klaidų neįžvelgia, Šiaulių miesto meras kritikos negaili. Jo nuomone, pats teisės aktas, leidžiantis pareigūnams bausti gyventojus, yra netikslus. Šiauliečio plaukimo trenerio M. Kasperavičiaus istorija socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą audrą.

Nors Statistikos departamentas skelbia, kad bendras gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo maždaug tūkstančiu, ramybės specialistams neduoda kiti rodikliai – sparčiai krinta mažųjų rajonų gyventojų skaičiai. Jei taip ir toliau, netrukus tuose rajonuose taps ne tik nepatrauklu, bet dar ir per brangu gyventi. Statistikos departamento duomenimis, bendras Lietuvos gyventojų skaičius pernai padidėjo daugiau nei tūkstančiu. Suskaičiuota, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln.

Kino salių durys žiūrovams užvertos jau tris mėnesius, o jei priskaičiuotume ir pirmąjį karantiną, kino teatrai įprasta tvarka neveikia jau beveik metus. Kino rodytojai sako gyvenantys liūdnomis nuotaikomis – dėl pandemijos jau patirti milijoniniai nuostoliai, kai kam teko atleisti dalį darbuotojų. Jei neįsikiš valstybė, galimas ir visiškas nukraujavimas. Viešojoje erdvėje jau pasigirsta siūlymų dėl kai kurių verslo sričių atlaisvinimo. Tačiau kino rodytojai jaučiasi užmiršti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės TikTok platformoje patalpintas vaizdo įrašas sukėlė diskusijų. Vaizdo įraše politikė prašo savo sekėjų pasidalinti siūlymais, kokių vaizdo įrašų ministrės paskyroje šie norėtų sulaukti daugiau. Kol opozicija sako, kad ministrei šiuo metu nederėtų užsiimti komunikacija socialiuose tinkluose, politologai teigia, kad tai yra sveikintinas žingsnis.

Buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius grįžta į Seimą – nuo šiol dirbs parlamentaro Česlavo Olševskio komandoje. Seimo internetinėje svetainėje mišrios Seimo grupės nario Česlavo Olševskio komandos narių sąraše atsirado nauja pavardė. Darbą kaip Č. Olševskio patarėjas pradeda buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Dėl pandemijos šalyje jau pusantro mėnesio ribojamas būsimųjų vairuotojų rengimas. Vairavimo mokyklos nemoko praktikos, o „Regitra“ vykdo tik teorijos egzaminus. Dėl to būsimiesiems vairuotojams kyla daugybė sunkumų. Tie, kuriems teisės reikalingos, kad galėtų dirbti, šiuo metu yra priversti nukelti ne tik teisių laikymo, bet ir darbo planus. Vyriausybė dar praėjusių metų gale sugriežtino karantino sąlygas.

Atostogų išsiilgę lietuviai jau graibsto keliones į šiltuosius kraštus. Šiuo metu egzotinėse šalyse atostogauja ne vienas lietuvis, taip pat aktyviai ruošiamasi ir kelionėms vasarą. Turizmo agentūros įspėja – norintys išvykti, kelionėmis turėtų pasirūpinti jau dabar. Vien įėjus į socialinius tinklus atrodo, kad į užsienį išskubėjo didelė dalis lietuvių. Vieni ilsisi Maldyvuose, kiti dalijasi akimirkomis iš atostogų Dubajuje ar fotografuoja kitų šalių kraštovaizdžius.

Vos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad šiemet abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, pasipylė abiturientų siūlymai atšaukti ir valstybinio anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Abiturientai jaudinasi, kad egzamino metu gali užstrigti internetas ar sustreikuoti kompiuteris, tačiau anglų kalbos mokytojai egzamino dalies siūlo neatšaukti – kalbėjimas yra labai svarbi kalbinio ugdymo dalis.

Lietuvoje aptikta „lietuviškoji“ koronaviruso atmaina. Nors kol kas atliekama nedaug sekoskaitos tyrimų atmainų paplitimui išsiaiškinti, žinoma, kad Lietuvoje užfiksuota viruso linija jau pasiekė ir užsienio šalis. Specialistai ramina – kol kas nėra duomenų, kad ši atmaina būtų pavojingesnė už kitas. Lietuvoje dar praėjusių metų vasarą buvo rasta nauja, užsienio šaltiniuose „lietuviškąja“ pristatoma koronaviruso atmaina.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prakalbo apie tai, kas laukia, jei priešmokyklinukai nespės pasiruošti mokyklai. Ji atskleidė planus, kad tuomet priešmokyklinukų ugdymą svarstoma tęsti ir vasarą. Ministrė tikisi, kad sumažėjus sergamumui koronavirusu, abiturientai galės grįžti į klases. Pasak ministrės, jau rengiami ir planai dėl specialių nuotolinių konsultacijų ir video pamokų abiturientams.